Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013m. spalio 30d. Vilniaus m. apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 2d.-3 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui; 2) 2014m. kovo 20d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 64¹ str.,-8 mėn. l/a, LR BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.); 3) 2014m. gruodžio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d., 64¹ str., 65 str. 1d. 1p. papunktį „ a“,-8 mėn. ir 10d. l/a su 116,45 Lt.(vieno šimto šešiolikos litų ir 45 ct.) sumos, kaip iš nusikalstamos veikos gautos pinigų sumos konfiskavimu į valstybės pajamas, LR BK 92 str 1-2d.d. pagrindu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.); 4) 2015m. kovo 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 189 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 64¹ str.,-10 mėn. l/a(nuosprendis neįsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliacine tvarka), trys pirmi teistumai neišnykę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. G. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą, o būtent:

2015m. vasario 09d., apie 17⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis P. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, su turėtu raktu, kurį jam buvo davęs tėvas-pil. V. G. jam(kaltinamajam P. G.) svečiuojantis pas tėvą namuose metu, atsirakinęs savo tėvui priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), duris, slapta pagrobė benzininį pjūklą „ NAC SPC 01 45 “, kurio vertė yra 150,- Eur.(vienas šimtas penkiasdešimt eurų ir 00 eur/ct.), gulėjusį virtuvėje, po kėde, ko pasekoje nukentėjusiajam V. G. buvo padaryta 150,- Eur. turtinė žala.

Kaltinamasis P. G. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai prisipažino ir parodė, kad kelias savaites prieš vagystę jis gyveno pas savo tėvą adresu: Smėlių gt. Nr. 16, Ukmergės m. Tėvas jam buvo davęs raktą nuo savo gyvenamojo namo. Gyvendamas pas tėvą, virtuvėje jis matė po kėde padėtą benzininį pjūklą, todėl jam kilo sumanymas iš tėvo pagrobti šį daiktą, kad, jį pardavęs, galėtų gauti pinigų. Tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2015m. vasario 09d. Jau buvo sutemę, kai jis nuėjo prie gyvenamojo namo, kur gyvena jo tėvas ir neįgali močiutė, kuri nevaikšto. Su savimi turėtu raktu atsirakinęs namo lauko duris, pateko į vidų, kur iš virtuvės paėmė tėvui priklausantį benzininį pjūklą „ NAC SPC 01 45 “, gulėjusį po kėde. Išėjęs iš gyvenamojo namo, duris užrakino, tačiau, išeidamas, išlaužė namo prieangio langelio rėmą su stiklu, kurį, sudaužęs, paliko gulėti ant žemės. Taip pasielgė, tikėdamasis suklaidinti, kad visi manytų, jog kažkas svetimas įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė benzininį pjūklą „ NAC SPC 01 45 “. Eidamas link savo namų, benzininį pjūklą už 60 eurų pardavė pirmam sutiktam nepažįstamam vyrui, o gautus pinigus išleido savo reikmėms, pirkdamas cigaretes ir maistą.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis P. G. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo V. G. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe užfiksuotais ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 1-2, 15-16), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta(b.l. 3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 5-6), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 54-55) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 56-58) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie baudžiamųjų nusižengimų(LR BK 12 str.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis P. G. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo V. G. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir duotų parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, matyti, kad maždaug prieš pusmetį iki vagystės interneto svetainėje www.pigu.lt jis pirko benzininį pjūklą „ NAC SPC 01 45 “, kurį laikė savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), padėjęs virtuvėje, po kėde. 2014m. gruodžio mėn.-2015m. sausio mėn. laikotarpyje pas jį namuose gyveno jo sūnus P., kuriam buvo davęs raktus nuo gyvenamojo namo lauko durų. 2015m. vasario 09d., apie 07⁰⁰ val., jis, užrakinęs namus, buvo išėjęs dirbti viešuosius darbus, namuose palikdamas savo neįgalią motiną, kuri nevaikšto. Apie 17⁰⁰ val. grįžęs į namus, pastebėjo, kad yra išdaužtas prieangio lango stiklas. Namuose pasigedo tik virtuvėje gulėjusio benzininio pjūklo „ NAC SPC 01 45 “, daugiau niekas pavogta nebuvo. Kadangi namuose niekas suversta nebuvo, jam susidarė įspūdis, kad į jo namus buvo įsibrauta su tikslu pagrobti konkretų daiktą, t.y. benzininį pjūklą, kurio vagyste iš karto įtarė savo sūnų Paulių(b.l. 1-2, 15-16).

Iš teisme išvardinto byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pil. V. G. priklausantis vieno aukšto medinis namas su priestatu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad namo lauko durys yra iš kiemo pusės. Priestate-gonkelyje, esančiame iš namo dešinės pusės, žiūrint iš kiemo pusės, rastas išimtas langelio rėmas, kuris guli ant žemės su išdaužtu stiklu, kurio išmatavimai 23x30 cm(b.l. 3, 5-6).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis P. G. parodė jo tėvui priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), į kurį jis buvo įsibrovęs, su tėvo jam buvusiu duotu raktu atsirakindamas lauko duris. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis P. G. parodė vietą virtuvėje, kur jis paėmė po kėde gulėjusį benzininį pjūklą „ NAC SPC 01 45 “, kartu paaiškindamas, kad, išeidamas iš namo, išlaužė namo prieangio langelio rėmą su stiklu, kurį, sudaužęs, paliko gulėti ant žemės. Taip pasielgė, tikėdamasis suklaidinti, kad visi manytų, jog kažkas svetimas įsibrovė į gyvenamąjį namą ir pagrobė benzininį pjūklą „ NAC SPC 01 45 “(b.l. 54-58). Šie kaltinamojo P. G. duoti parodymai sutapo su įvykio vietos apžiūros metu rastais pėdsakais(b.l. 3, 5-6).

Kadangi pagrobto svetimo turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos(pastaba: 1 MGL-37,66 euro), todėl, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo P. G. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 4d., požymius, t.y. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, tuo padarius baudžiamąjį nusižengimą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo V. G. civilinis ieškinys 150,- Eur.(vieno šimto penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje pagrobto ir negrąžinto benzininio pjūklo vertei atlyginti(b.l. 12).

Kadangi bylos proceso šalys(kaltinamasis P. G. ir jo atstovė pagal įstatymą-motina K. G., iš vienos pusės, ir nukentėjusysis V. G., iš kitos pusės) dar ikiteisminio tyrimo metu sudarė raštišką susitarimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės atlyginimo tvarkos ir sąlygų, nukentėjusiajam pareiškus, kad jis baudžiamojoje byloje savo buvusio pareikšto civilinio ieškinio atsisako(b.l. 16, 63), baudžiamoji byla nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 5p.).

Spręsdamas kaltinamojo P. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamojo P. G. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie baudžiamųjų nusižengimų(LR BK 12 str.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam P. G. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas keturis kartus, visi teistumai neišnykę, tačiau pastarasis iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl padarydamas naują nusikalstamą veiką nuosavybei, kuris pagal paskutinįjį 2015m. kovo 06d. nuosprendį Ukmergės raj. apyl. teisme išnagrinėtoje grupinėje baudžiamojoje byloje jau yra nuteistas realia galutine laisvės atėmimo bausme už eilę padarytų nusikaltimų nuosavybei, tačiau šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nes buvo apskųstas apeliacine tvarka(b. 77-89). Visa tai rodo kaltinamojo P. G. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės kaltinamajam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis P. G. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę bausmę, pasižadėdamas ateityje daugiau nebenusikalsti, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamojo P. G. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad šis kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas nepilnametis.

Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Nors kaltinamasis P. G. padarė tik baudžiamąjį nusižengimą, o su nukentėjusiu asmeniu dar ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytas raštiškas susitarimas dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, nežiūrint į dar labai jauną kaltinamojo amžių, kuris ir šiuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės, teismas, atsižvelgdamas į toliau linkusio nusikalsti ir neigiamai charakterizuojamo kaltinamojo P. G. asmenybę(b.l. 37-40, 90-93), jo daromų nusikaltimų sistematiškumą bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad LR BK 54 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamasis P. G. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka. Tokiu būdu, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kaltinamajam P. G. už padarytą veiką yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-trumpalaikis laisvės atėmimas, t.y. areštas, paskirtą arešto bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu. Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam P. G. paskirtina arešto bausmė nėra bendrintina su paskutiniu 2015m. kovo 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka ir dar nėra įsiteisėjęs, paskirta galutine laisvės atėmimo bausme, nes tai būtų ir dvigubas bausmių bendrinimas kaltinamojo P. G. atžvilgiu, kadangi minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su dar ankstesniu įsiteisėjusiu 2014m. gruodžio 01d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine laisvės atėmimo bausme(b.l. 77-89). Įsiteisėjus 2015m. kovo 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiui, bausmės pagal kelis neįvykdytus teismo nuosprendžius bus bendrintinos LR BPK 347 str. nustatyta tvarka.

Įstatymas numato, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų LR BK 72 str. 4d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą(LR BK 72 str. 5d.). Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis P. G. iš savo tėvui priklausančio gyvenamojo namo pagrobtą benzininį pjūklą pardavė nepažįstamam asmeniui, už kurį gautus pinigus 60 eurų sumoje išleido savo reikmėms. Kadangi už pagrobtą daiktą gauti pinigai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, buvo išleisti, iš kaltinamojo P. G. yra išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o pastarajam neturint turto ar pajamų, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą subsidiariai priteisiant ir iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą-motinos(LR BK 72 str. 6d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4d., ir nuteisti areštu 30(trisdešimčiai) parų su 60,- Eur.(šešiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumos, kaip iš nusikalstamos veikos gautos pinigų sumos, konfiskavimu į valstybės pajamas, o pastarajam neturint turto ar pajamų, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą subsidiariai priteisiant ir iš kaltinamojo atstovės pagal įstatymą-motinos K. G., arešto bausmę atliekant areštinėje.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam P. G. paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo P. G. sulaikymo dienos, jį suimant.

Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o pradėjus arešto bausmės vykdymą-panaikinti.

Baudžiamąją bylą nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.