Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašo iš atsakovo A. N. priteisti 4 687,50 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į atsakovą po to, kai 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-7886 iš dalies patenkino nukentėjusio asmens V. K. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir jam išmokėjo 4687,50 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškinio dalykas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės piniginiai reikalavimai kilę iš atsakovo piniginės prievolės nevykdymo, todėl ieškovės prašymu ieškinys nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu (toliau - Įstatymas) buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 5 dalį priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-7886 iš dalies patenkino V. K. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Pareiškėjui kompensuota 4687,50 Eur žala, kurią nusikaltimu padarė A. N.. Žalos atlyginimas priteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-917/2015. V. K. pateikė prašymą kompensuoti jam 2 896,20 Eur neturtinės žalos, 658,28 Eur turtinės žalos, 80 Eur vykdymo išlaidų ir 1 053,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Smurtiniu nusikaltimu padarytos 4 687,50 Eur žalos atlyginimo kompensavimas pervestas į nukentėjusio asmens nurodytą sąskaitą 2017 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymu, taigi Teisingumo ministerija įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš A. N. teismo tvarka išieškoti 4 687,50 Eur sumą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnis). CK 6.288 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Ieškovė, išmokėjusi žalos, padarytos atsakovo smurtiniu nusikaltimu, atlyginimą, įgijo regreso teisę reikalauti jos atlyginimo iš atsakovo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Atlikus preliminarų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimą, ieškinys tenkinamas, ieškovei priteisiama iš atsakovo 4 687,50 Eur žalos atlyginimo (CK 6.280, 6.283, 6.288 straipsniai).

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisiama 53 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 687,50 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis Eur 50 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53 Eur (penkiasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Reikalavimas atsakovui: per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis;

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei bus išduotas vykdomasis raštas.

Jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą atsakovė nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.