Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ziltoma“ ieškinį atsakovei A. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. DGKS-23 ir priteisti iš atsakovės 4500 Eur žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė dirbo ieškovės įmonėje vyr. finansininkės pareigose, tačiau netinkamai vykdė darbines funkcijas – aplaidžiai, klaidingai tvarkė buhalterinę apskaitą, netinkamai skaičiavo atlyginimus, apskaitė įmonės pirkimus ir pardavimus, apskaitė ir tvarkė banko suvestines ir suvedė duomenis, apskaitė ilgalaikį turtą už 2015-2016 metus, apskaitė įmonės įstatinio kapitalo duomenis. 4500 Eur žala buvo patirta, kai ieškovė pasisamdė MB „Tavo buhalterė“ ištaisyti atsakovės netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos klaidas. Ieškovė nesutinka su Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau DGK) sprendimu, kuriuo ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4500 Eur atmestas, prašo iš atsakovės priteisti 4500 Eur patirtą žalą.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Nurodė, kad atsakovė 2016 m. liepos 11 d. pateikė prašymą atleisti iš darbo, nuo liepos 12 d. į darbą neatvyko net kviečiama, buvo atleista iš darbo liepos 26 d. Buhalteriniams ir finansiniams veiksmams atlikti pasitelkė MB „Tavo buhalteris“, kuri atliko detalų patikrinimą ir sutvarkė netikslumus. Patikrinimų rezultatai įforminti 2016 m. liepos 28 d. klaidų taisymo akte. Patikrinimų metu buvo nustatyta, jog atsakovė netinkamai skaičiavo atlyginimus, neteisingai suvedė 2015 ir 2016 m. pirkimus ir pardavimus, banko suvestines 2015-2016 m., ilgalaikį turtą, įstatinį kapitalą. Nurodė, jog jei atsakovė būtų teisingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą, nebūtų reikėję samdytis firmos atliktiems trūkumams ištaisyti, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir patirtos žalos. Atsakovė, netinkamai vykdydama pareigas, žalą ieškovei padarė tyčiniais veiksmais. Dėl šių aplinkybių egzistuoja visos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė kategoriškai neneigia klaidų padarymo fakto, pripažino, kad buvo sunku dirbti, nes neturėjo patirties, tačiau to nepasakė darbdaviui. Atsakovei išėjus iš darbo, ieškovė neturėjo galimybės rasti darbuotoją, todėl samdė specialistus.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad atlyginimus skaičiavo direktorės paliepimu, ją kontroliavo direktorė. Pavedimus darė pati direktorė. Vadovas privalo laiku pristatyti sąskaitas, kada sąskaitas gaudavo, tada suvesdavo. Baldų pirkimo sąskaita, aptarus su direktore, nebuvo įtraukta į ilgalaikį turtą. Banko suvestines buvo suvedusi gerai, likutis buvo geras. Nežinojo apie automobilio pardavimą, todėl jo neįtraukė. Jai nebuvo pateikti dokumentai apie įstatinio kapitalo pasikeitimą, akcininkų sprendimas. Direktorės įnešti pinigai buvo suforminti kaip savininko įnašai. Nepripažįsta, kad buvo padaryta žala. Ji su pareigybės aprašymu nebuvo supažindinta. Visas sąskaitas pateikdavo direktorė. Sutiko įsidarbinti vyr. finansininke, direktorei sakė, kad turi patirties su individualia įmone. Direktorei jos kvalifikacija tiko. Priėmimo-perdavimo aktų pasirašyti neatvyko, nes niekas nekvietė. Iš pradžių dirbo 1 val. į savaitę, vėliau darbo sutartis pakeista, dirbo po 40 val. į savaitę. Laiko darbams atlikti užteko. Padarė neesmines klaidas. Jei ko negalėdavo padaryti, visada klausė direktorės. Sutinka, kad žinių nepakako, nes nebuvo dirbusi stambioje įmonėje, tvarkė tik mažos individualios įmonės buhalterinę apskaitą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 22 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė darbo sutartį Nr. 12, kuria susitarė, jog atsakovė 1 darbo valandą per savaitę dirbs ieškovės vyr. finansininke, nuo 2016 m. balandžio 1 d. atsakovės darbo laikas nustatytas 40 val. per savaitę. Tą pačią dieną ieškovė ir atsakovė pasirašė sutartį dėl darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės. Vyr. finansininko pareigybės aprašu nustatytos vyr. finansininko funkcijos. 2016 m. liepos 11 d. atsakovė ieškovei pateikė prašymą atleisti ją iš darbo nuo liepos 11 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, atsakovė nuo 2016 m. liepos 12 d. į darbą neatvyko. Ji 2016 m. liepos 26 d. ieškovės direktoriaus įsakymu atleista iš darbo pagal darbo kodekso (toliau DK), galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. MB „Tavo buhalteris“ patikrino ieškovės buhalterinę apskaitą, atliktas ūkines-finansines operacijas nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. liepos 26 d., surašė atliktų buhalterinės apskaitos klaidų taisymo aktą, 2017 m. kovo 13 d. konkretizavo atliktų buhalterinės apskaitos klaidų taisymą. Už darbus ieškovė MB „Tavo buhalteris“ 2016 m. liepos 28 d. sumokėjo 4500 Eur pagal 2016 m. liepos 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. MBT201500694. Ieškovė teigia, jog šias išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės, todėl prašo priteisti jas iš atsakovės kaip žalos atlyginimą.

Klaipėdos skyriaus DGK 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-23 atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Ieškovė su šiuo sprendimu nesutinka, motyvuoja, jog atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, todėl byloje spręstinas klausimas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo ir jos ribų nustatymo.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis).

Viena iš būtinų materialinės atsakomybės sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė, kaip vyr. finansininkė, tvarkė ieškovės, kaip ūkio subjekto, apskaitą, į kurią privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Iš 2016 m. liepos 28 d. atliktų buhalterinės apskaitos klaidų taisymo akto ir 2017 m. kovo 13 d. atliktų buhalterinės apskaitos klaidų taisymo konkretizavimo nustatyta, jog atsakovė, vykdydama savo tiesiogines funkcijas, padarė buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, kurie susiję su atlyginimo skaičiavimo, pirkimo ir pardavimo suvedimo, bankinių pavedimų, turto priskyrimo prie ilgalaikio turto netikslumais, įstatinio kapitalo neįvedimu ir pan. Nors atsakovė teigia, kad neturėjo pareigybės aprašymo, tačiau akivaizdu, jog visi šie veiksmai tiesiogiai susiję su finansininkės pareigomis. Patikrinimo aktai nėra atsakovės ginčijami, todėl laikytina, jog patikrinimo aktuose užfiksuoti pažeidimai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė netinkamai vykdė darbines pareigas.

Materialinės atsakomybės sąlyga – žala – yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Ieškovė kaip patirtą žalą nurodo 4500 Eur sumą, išleistą už buhalterinės apskaitos patikrinimą ir klaidų ištaisymą. Buhalterinės apskaitos patikrinimą atliko įmonė MB „Tavo buhalterė“, kurioje kaip ieškovė nurodė dirbo 5 darbuotojai, tačiau iš atsakovės advokato pateiktų duomenų apie MB „Tavo buhalterė“ dirbusių asmenų sąrašą matyti, jog įmonėje dirbo tik keturi darbuotojai ( b. l. 101). Taip pat pažymėtina, jog MB „Tavo buhalterė“ vidutinis atlyginimas nesiekė 200 Eur, t. y. pusė Vyriausybės nustatyto vidutinio atlygio minimumo ( b. l. 102). Iš to seka, jog ieškovė samdydama išskirtinai brangiai apmokamą įmonę prisiėmė iš dalies ir sau finansinę riziką dėl šios žalos.

Analizuojant priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei atsakovės veiksmų, pažymėtina, jog gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014). Jei atsakovė būtų tinkamai tvarkiusi ieškovės buhalterinę apskaitą, nebūtų prireikę atlikti buhalterinės apskaitos patikrinimo ir klaidų koregavimo, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir įmonei padarytos žalos.

Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Iš buhalterinės apskaitos klaidų taisymo akto ir klaidų taisymo konkretizavimo, ieškovės bei atsakovės paaiškinimų darytina išvada, jog atsakovės kaltės forma negali būti laikoma tyčia, nes atsakovė nesiekė tyčia klaidingai tvarkyti dokumentus; pažeidimai atlikti dėl nerūpestingo, neatidaus pareigų atlikimo bei kompetencijos ir kvalifikacijos stokos tad atsakovės kaltės forma yra neatsargumas. Nuo kaltės rūšies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis, todėl būtina atsižvelgti į kai kurias konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes – tinkamai suvesti dokumentus į apskaitą atsakovei kliudė ne visada laiku dokumentus pateikiantis įmonės vadovas – šios aplinkybės nepateisina atsakovės atliktų pažeidimų, nes Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vyriausiojo buhalterio atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą, tačiau minėtos aplinkybės yra pagrindas peržvelgti atsakovės materialinės atsakomybės ribas, tuo labiau, jog už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) bei už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis).

Pagal DK įtvirtintą teisinį reglamentavimą darbuotojas už darbdaviui padarytą žalą paprastai atsako ribotai – jis privalo darbdaviui padarytą žalą atlyginti visiškai, tačiau ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumą (DK 254 straipsnis). Visiška materialinė darbuotojo atsakomybė taikoma tik išimtiniais atvejais, įtvirtintais DK 255 straipsnyje: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis; 4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose; 6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje. DK 256 straipsnyje nustatyti aiškūs reikalavimai visiškos materialinės sutarties formai – ši sutartis turi būti sudaroma raštu, joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žalos neatsirastų. Su atsakove tokio pobūdžio sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė pažeidimus atliko dėl neatidumo, neatsargumo, bei kompetencijos ir kvalifikacijos stokos, o ne dėl tyčios. Atsakovė neatliko nusikalstamos veikos, neprarado įmonės turto, todėl nėra DK 255 straipsnyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių visiškai darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Klaipėdos skyriaus DGK 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-23 ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės žalą atmetė. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog tarp patirtos žalos (4500 Eur) ir atsakovės veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, atsakovė įmonėje iki 2017 m. balandžio 1 d. dirbo tik vieną valandą per savaitę, o įmonės vadovas, turėdamas pareigą kontroliuoti finansininkės darbą, šios pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis darbo sutarties šalių interesų proporcingumo principu, DK 254 straipsniu, konstatuotina, jog Klaipėdos skyriaus DGK 2017 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. DGKS-23 yra nepagrįstas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės dviejų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumą. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovei už 2016 m. gegužės, birželio, liepos mėn. priskaičiuota išmokėti 816,50 Eur darbo užmokesčio bei kitų išmokų. Darytina išvada, kad 544,33 Eur suma yra pakankama žalai, padarytai dėl atsakovės kaltės atlyginti.

Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui — proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškiniu patenkinta 12,10 procentų ieškovės reikalavimų dalis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu atsakovei teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 65-66). Iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 7,50 Eur žyminio mokesčio (15 Eur (minimalus mokėtinas žyminis mokestis nuo 544,33 Eur sumos) : 2).

Ieškovė prašo priteisti 510 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Tenkinus ieškinį iš dalies, atsižvelgus, kad atsakovei teikta antrinė teisinė pagalba, iš atsakovės ieškovei priteistina 30,86 Eur bylinėjimosi išlaidos (510 Eur x 12,10 proc. : 2).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė atleista, išieškomos iš ieškovės į valstybės biudžetą proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už atsakovei teiktą teisinę pagalbą susidarė 217,13 Eur išlaidos (b. l. 97). Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos 190,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (217,13 Eur x 87,90 proc.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. DGKS-23 darbo byloje Nr. APS-113-18861/2016.

Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Ziltoma“, į. k. 302713083, naudai 544,33 Eur žalos atlyginimą bei 38,36 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ziltoma“, į. k. 302713083, ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos 190,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.