Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti ieškovo S. S. ieškinį atsakovams AB „Swedbank“ bankui, UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“, bankrutavusiai J. D. tikrajai ūkinei bendrijai, UAB „Domus luxus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ginčija tris savarankiškus sandorius, atsakovais nurodo AB „Swedbank“ banką, UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompaniją“, bankrutavusią J. D. tikrąją ūkinę bendriją bei UAB „Domus luxus“, nurodo aiškų turtinį interesą, sprendė, jog ieškovo reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, todėl ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas konstatavo, jog ieškinys yra teismingas atsakovo J. D. tikrosios ūkinės bendrijos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui t.y. Vilniaus apygardos teismui. Tuo tarpu apelianto nuomone, ieškinio reikalavimai kvalifikuotini kaip neturtiniai, todėl byla teisminga apylinkės teismui, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nutartis naikintina.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo ieškinio teismingumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisiškai reikšmingas yra ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis), nuo kurio priklauso civilinės bylos teismingumas ir ieškinio apmokestinimas, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas lemia tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t.y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto reikalavimų esmę, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas bei pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašydamas: 1) pripažinti niekiniais ab initio 2015-02-04 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-15-8505 su priedais; 2) pripažinti niekiniais ab initio 2015-07-21 d. įkeisto turto priėmimo-perdavimo aktą Nr. 15/07/21 ir 2015-08-20 įkeisto turto priėmimo-perdavimo akto Nr. 15/07/21 priedą Nr. 1; 3) pripažinti niekiniais ab initio 2015-09-11 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 4) taikyti restituciją ieškovo nurodytu būdu, t.y. grąžinant nekilnojamąjį turtą bankrutavusiai J. D. tikrajai ūkinei bendrijai. Pagal bylos medžiagą ieškovo ginčijama 2015-02-04 reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido UAB „Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ 1 303 090,11 Eur dydžio reikalavimo teisę į ieškovo skolą, skola susidarė 2005-05-25 Kreditavimo sutarties Nr.05-029720-FA pagrindu. Reikalavimo teisė buvo užtikrinta J. D. tikrosios ūkinės bendrijos turto – nekilnojamojo turto su priklausiniais, esančių Žvejų g. 8, Klaipėda ir teisės į žemės sklypo nuomą, hipoteka. B. J. D. tikrosios ūkinės bendrijos bankroto procese minėto turto varžytynių metu nepardavus, turtas natūra perduotas UAB “Rizikos kapitalo investicijų kompanija“ pagal ieškovo ginčijamus įkeisto turto priėmimo-perdavimo aktus. Kaip matyti iš paties ieškinio turinio, ieškovas reiškia ieškinį dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais CK 1.78 str., 1.80 str., 1,86 str. numatytais pagrindais, prašo taikyti restituciją, kurios tikslas grąžinti bankrutavusiai J. D. tikrajai ūkinei bendrijai didelės vertės nekilnojamąjį turtą. S. S. ūkinės bendrijos bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2014-08-29 nutartimi yra įtrauktas bendraatsakoviu, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis. Tiek iš paties ieškinio turinio, tiek iš nurodytų ieškinio reikalavimų akivaizdu, jog ieškovas ieškinį reiškia ne tik savo, kaip skolininko, bet ir bankrutavusios bendrijos interesais. Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta, jog ieškovas ieškinyje aiškiai nurodo savo turtinį interesą. Teigia, jog panaikinus ieškovo reikalaujamus sandorius, atsirastų galimybės AB „Swedbank“ reikalavimo teisę parduoti brangiau, todėl būtų išsaugotas turtas J. D. tikrosios ūkinės bendrijos nariams, būtų gauta kompensacija už turto pirkimą, kurią būtų galima panaudoti atsiskaitymams su smulkiais kreditoriais ir būtų galima išsaugoti šeimos turtą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Vilniaus apygardos teismo priimta 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr.2-5879-560/2015 nepatvirtina, jog šiuo nagrinėjamu atveju ginčas taip pat neturtinis. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2015-02-04 nutarties, ieškovas reiškė reikalavimą tik dėl 2015-02-04 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine, jo suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškė tuo, jog tokiu būdu bus išspręsta, kuris kreditorius turi teisę reikalauti iš jo skolos atlyginimo. Šiuo gi atveju ieškovas ginčija ne tik reikalavimo perleidimo sutartį, bet taip pat prašo pripažinti niekiniais įkeisto turto priėmimo-perdavimo aktus, pirkimo-pardavimo sutartį, ieškinyje nurodomas aiškus ieškovo turtinis interesas, ieškinys iš esmės reiškiamas ir bendrijos interesais, todėl apelianto argumentai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui pateikti ieškiniai iš esmės nesiskiria, atmestini kaip nepagrįsti. Minėtų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo ieškinys yra turtinis ir teismingas Vilniaus apygardos teismui, dar ir dėl to, kad vienam iš atsakovų J. D. tikrajai ūkinei bendrijai iškelta bankroto byla, todėl pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiamą teismo nutartį keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.