- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- e2YT-24314-466/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19027-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Suinteresuotas asmuo
- K. R., Vilniaus rajono 4 notarų biuro
- Pareiškėjas
- A. R., M. O.
- Advokatai
- Renata Janušytė, Birutė Jackienė
nuotoliniu būdu dalyvaujant suinteresuotų asmenų K. R. ir K. R. įstatyminei atstovei M. G.,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo pareiškėjų A. R. ir M. O. pareiškimą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, suinteresuoti asmenys – Vilniaus rajono 4 notarų biuro notarė Vilija Partaukienė, K. R., K. R., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas pareiškėjų A. R. ir M. O. pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo pareiškėjai prašė: 1) atnaujinti pareiškėjams A. R. ir M. O. praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. R. (duomenys neskelbtini) mirties priimti, pratęsiant šį terminą; 2) leisti pareiškėjams A. R. ir M. O. priimti palikimą, atsiradusį po tėvo J. R. (duomenys neskelbtini) mirties, pagal įstatymu nustatyta tvarka sudarytą palikėjo turto apyrašą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. nurodė, kad yra J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, t. y. pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą (per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos), nepadavė vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nes po savo tėvo mirties buvo didelis dvasinis ir psichologinis sukrėtimas, taip pat pareiškėjas nežinojo, kad pareiškimui paduoti skirtas 3 mėnesių terminas, nes anksčiau nėra buvęs jokioje panašioje situacijoje, o teisinių reikalų paprasčiausiai neišmano. Be to, pareiškėjo tėvas J. R. (duomenys neskelbtini) su motina L. R. nutraukė santuoką, todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog visas palikėjo turtas turi savaime atitekti jo esamai naujai šeimai, t. y. M. G. ir dviem nepilnametėms jos dukroms.
Pareiškėjas M. O. nurodė, kad O. O. (R.), mirusi (duomenys neskelbtini), yra palikėjo J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, t. y. pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, o pats pareiškėjas M. O. yra vienintelis mirusios O. O. (R.) sūnus, todėl šiuo atveju teigtina, kad po palikėjo (senelio) mirties jo turtą turi teisę paveldėti pagal įstatymą vaikaitis M. O., kadangi palikėjo duktė (vaikaičio motina) mirė iki palikimo atsiradimo, tad vaikaitis įgijo teisę paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiai jo motinai paveldint pagal įstatymą. Pareiškėjas M. O. pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) išvyko studijuoti į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) universitetą, kur įgijo magistro laipsnį, po studijų pasiliko (duomenys neskelbtini) ir pradėjo dirbti. Tuomet, kai mirė senelis J. R. ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjas neturėjo galimybių grįžti į senelio laidotuves. Be to, dėl paskelbtos COVID-19 pandemijos, pareiškėjas taip pat ir vėliau negalėjo grįžti į Lietuvą ir sutvarkyti paveldėjimo reikalų, ir apskritai nežinojo bei nesuprato, kad įgijo teisę paveldėti palikėjo (senelio) turtą kaip pirmos eilės įpėdinis, vietoj mirusios mamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas M. O. neprieštarauja, kad pareiškėjui A. R. būtų atnaujintas terminas palikimui priimti po tėvo mirties, ir laikytina, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o pareiškėjas A. R. neprieštarauja, kad pareiškėjui M. O. būtų atnaujintas terminas palikimui priimti po senelio mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys K. R. ir K. R., atstovaujamos įstatyminės atstovės M. G., pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų A. R. ir M. O. pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pareiškėjas A. R. nurodo, kad nepriėmė palikimo, kadangi patyrė dvasines kančias dėl tėvo mirties ir nežinojo, kad įstatyme yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti bei manė, kad visas tėvo turtas po jo mirties turi priklausyti naujai tėvo šeimai. Tačiau pareiškėjo A. R. tėvas mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei 2 metams, kas įrodo pareiškėjo neatidumą ir nerūpestingumą. Pareiškėjas, teikdamas prašymą į teismą nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Iš pareiškėjo prašymo aišku, kad jis nesidomėjo tėvo turtu, nesidomėjo galimybėmis paveldėti turtą ir pan. Be to, pareiškėjas daugiau nei 2 metus neišreiškė valios priimti palikimo, nesidomėjo turtu, nemokėjo jokių mokesčių. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys po tėvo mirties gyvena tame pačiame name, kurį po tėvo mirties paveldėjo. Jos (jų atstovė) aktyviais veiksmais priėmė palikimą ir pradėdamos turtą faktiškai valdyti kaip savo ir pateikdamos prašymą notarui dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėjas A. R. iki tėvo mirties nesirūpino savo tėvu, nors tėvas sunkiai sirgo ir jam reikėjo nuolatinės priežiūros, todėl jo teiginiai apie ypatingai stiprius dvasinius išgyvenimus dėl tėvo mirties yra netiesa. Nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jo dvasiniai išgyvenimai galėtų trukdyti priimti palikimą daugiau nei 2 metus, todėl argumentai dėl stiprių dvasinių išgyvenimų po tėvo mirties neturėtų būti traktuojami kaip svarbi priežastis, dėl kurios jis praleido terminą palikimui priimti.
Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo, nelaikytina lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pareiškėjai, net ir neturėdami teisinio išsilavinimo (teisinių žinių) galėjo pasidomėti, kokius veiksmus reikia atlikti, kad paveldėti turtą, ir sužinoti, ar jie gali pretenduoti į palikimą (šią informaciją galima sužinoti kreipiantis į nemokamus teisininkus, taip pat internetu). Nors pareiškėjas M. O. nurodė, kad jis negalėjo priimti palikimo, kadangi gyvena užsienyje ir dėl paskelbtos pandemijos bei ribojimų negalėjo atvykti į Lietuvą, tokie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjui nebuvo būtina vykti į Lietuvą, norint priimti senelio palikimą. Negana to, pareiškėjas per du metus tikrai galėjo rasti būdų grįžti į Lietuvą.
Suinteresuoti asmenys taip pat pažymėjo, kad pats faktas, kad K. R. ir K. R. kol kas nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nereiškia, kad jos palikimo nepriėmė arba neišreiškė valios jo priimti. Suinteresuoti asmenys priėmė palikimą kreipdamiesi į notarą dėl palikimo priėmimo ir pradėdami paveldimą turtą valdyti kaip savo. Be to, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas tik dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje, dėl įvestų ribojimų (teritorijų ribojimų, antstolių ir notarų darbo ribojimų ir t.t.), kas apsunkino suinteresuotų asmenų galimybes pilnai susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad iki 2021 m. liepos 17 d. nebuvo gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. R. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo. Pažymėjo, kad palikėjo J. R. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkio pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), todėl jei jo turtas paveldėjimo teise atitektų valstybei, viso paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuotų turto valdytojas, t.y. ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“. Tuo pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija buvo pašalinta iš bylos ir vietoj jos į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta VĮ „Turto bankas“.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, nepaisant to, kad pareiškėjai prašo atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą, atsiliepime nurodė argumentus cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su juridinių faktų nustatymu aktyviais veiksmais priimant palikimą arba tokių veiksmų nesant. Taip pat nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. R. palikimo perėjimą valstybei. Jei, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Nuotolinio teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė pareiškimą, panašiai, kaip nurodyta pareiškime ir 2021-09-27 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė aplinkybes ir įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis.
Nuotolinio teismo posėdžio metu suinteresuotų nepilnamečių asmenų K. R. ir K. R. įstatyminė atstovė M. G. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad A. R. nesirūpino tėvu, priešingai, nei pats nurodė savo pareiškime, 2 metus nesidomėjo tėvo palikimu. Paaiškino, kad su palikėju J. R. kartu pragyveno 15 metų, santykiai su juo buvo geri.
M. G. atstovė advokatė Renata Janušytė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, prašė pareiškimo netenkinti.
Nustatyta, kad pareiškėjas A. R. nurodė, kad yra J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, t. y. pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą. O. O. (R.), mirusi (duomenys neskelbtini), yra palikėjo J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, t. y. pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, o pats pareiškėjas M. O. yra vienintelis mirusios O. O. (R.) sūnus, todėl po palikėjo (senelio) mirties vaikaitis M. O. turi teisę pagal įstatymą paveldėti senelio turto dalį.
Kaip pažymėjo pareiškėjų atstovė 2021-09-27 paaiškinimuose, Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) yra nurodęs, jog teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, taip pat, kiek jis yra praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjų atstovė nurodė, kad M. O. terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad anksti (būdama (duomenys neskelbtini) amžiaus) mirė jo mama O. O., po ko M. O. auklėjimu ir lavinimu rūpinosi senelė L. R.. M. O. vaikystė buvo sunki, tačiau jis siekė įsigyti vidurinį išsilavinimą, vėliau studijavo (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) baigė ir įgijo bakalauro laipsnį. Po to, tais pačiais (duomenys neskelbtini) išvyko studijuoti į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) universitetą, įgijo magistro laipsnį, po studijų liko (duomenys neskelbtini), ten pradėjo dirbti. Už tai jis dėkingas seneliams L. R. ir J. R., kuris, mirus M. O. mamai O. O., aplankydavo anūką, atveždavo lauktuvių, duodavo pinigų. Mirus seneliui, M. O., būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus, neturėdamas gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių, laiku nepadavė vietos notarui pareiškimo dėl senelio palikimo priėmimo, nes pareiškėjas nežinojo, nesuprato, jog jis įgijo teisę paveldėti palikėjo (senelio) turtą, kaip pirmos eilės įpėdinis, vietoj mirusios mamos Niekas pareiškėjui, nei senelė, nei dėdė, nei jo tėvas nepatarė, kad kreiptųsi į notarą. Todėl, pareiškėjo nuomone, tokios aplinkybės laikytinos objektyvaus pobūdžio kliūtimi laiku sutvarkyti senelio paveldėjimo dokumentus ir yra objektyvia bei svarbia priežastimi, dėl ko pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą. Be to, suinteresuotų asmenų K. R. ir K. R. motina M. G. taip pat net per dvejus metus nesutvarkė paveldėjimo dokumentų, dėl ko paveldėjimo liudijimas į J. R. palikimą niekam nėra išduotas.
Dėl A. R. termino praleidimo priežasčių pareiškėjų atstovės 2021-09-27 paaiškinimuose nurodyta, jog, A. R. nuomone, pati tėvo (duomenys neskelbtini) M. G. tėvu visiškai nesirūpino, jai trūksta socialinių įgūdžių tvarkantis buityje, ji kartu su J. R. girtaudavo, todėl tėvas sunkiai susirgo. Tuomet, kai J. R. neteko (duomenys neskelbtini) M. G. jo visiškai neprižiūrėjo, nesirūpino juo, nelankė pareiškėjo tėvo, kai jis gulėjo slaugos ligoninėje. Tačiau A. R. pastebėjo, kad M. G. dukros visuomet buvo tvarkingos, kas reiškia, kad dukromis ji rūpinosi. Kai tėvas sirgo, A. R. jį lankė ligoninėse, pareiškėjas tuo metu patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nes su tėvu buvo stiprus dvasinis ryšys. Kažkurio lankymo metu tėvas pasiūlė A. R. pasiimti lengvąjį automobilį. Pareiškėjui A. R. yra svarbu priimti tėvo J. R. palikimą, nes pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, tėvo skirtą pareiškėjui lengvąjį automobilį M. G. pardavė. Pareiškėjas šiuo metu nedirba, yra įkalinimo įstaigoje, tačiau už gerą elgesį artimiausiu metu lygtinio paleidimo terminas bus paankstintas 6 mėnesiais. Pareiškėjas deda visas pastangas, kad laisvėje greičiau adaptuotųsi, tačiau laisvėje jis neturės pragyvenimo šaltinio, dėl ko pareiškėjui yra svarbu priimti tėvo palikimą, nes, priešingu atveju akivaizdžiai pablogėtų pareiškėjo turtinė padėtis, kas sukeltų pareiškėjui moralinę nuoskaudą. Mirus tėvui A. R. buvo įsitikinęs, jog visas palikėjo turtas savaime turi atitekti jo naujai šeimai, t.y. M. G. ir dviem jos nepilnametėms dukroms K. R. ir K. R.. Dėl to terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių, nes pareiškėjas anksčiau nebuvo tokioje situacijoje, teisinių žinių neturi ir klaidingai manė, jog turtą paveldėjo tėvo esama šeima, nors A. R. žinojo, jog M. G. ir pareiškėjo tėvas J. R. santuokos nebuvo įregistravę.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovė 2021-09-27 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad, pareiškėjų nuomone, M. G. tinkamai neapgynė nepilnamečių vaikų teisių ir interesų, nes iki šiol nebaigė sutvarkyti J. R. palikimo priėmimo dokumentų. M. G. nepasirūpino laiku susirasti advokatą šioje byloje teisinei pagalbai suteikti, dėl ko 2021-08-26 buvo prašoma pratęsti terminą atsiliepimui į A. R. ir M. O. pareiškimą pateikti. M. G. nepateikė įrodymų, kad po J. R. mirties rūpinosi jo turtu, jį prižiūri, moka mokesčius. Pareiškėjams yra žinoma, kad palikėjo turtu daugiau rūpinasi M. G. artimi giminaičiai, kurie apgaulės būdu siekia užvaldyti palikėjo turtą, todėl priimti tėvo (senelio) turtą yra labai svarbu pareiškėjams, kurie neturi jokio nekilnojamojo ar kito turto.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Teismas, apibendrindamas pareiškėjų argumentus dėl įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių nurodo, kad, pareiškėjų nuomone, svarbios termino praleidimo priežastys yra pareiškėjų iš pradžių klaidingas manymas, jog jie neturi teisės paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo (senelio) J. R. turto, taip pat pareiškėjų jaunas amžius, gyvenimiškos patirties, teisinių žinių neturėjimas, taip pat aplinkybė, jog pareiškėjai neturi jokio turto. Kaip papildomą aplinkybę nurodė, jog A. R. neprieštarauja, kad pareiškėjui M. O. būtų atnaujintas praleistas terminas senelio palikimui priimti, o M. O. neprieštarauja, kad pareiškėjui A. R. būtų atnaujintas praleistas terminas tėvo palikimui priimti, jie abu neprieštarauja, kad M. G. nepilnamečių dukrų vardu priimtų J. R. palikimą. Pareiškėjų nuomone, svarbi aplinkybė, kad paveldėjimo teisės liudijimas į J. R. palikimą dar nėra niekam išduotas, o M. G. elgėsi aplaidžiai, kad ilgą laiką nesutvarkė J. R. palikimo priėmimo dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjų nurodytu termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimu. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai praleido beveik 2 metus. Pareiškėjų klaidingas iš pradžių manymas, kad jie neturi teisės paveldėti J. R. turto, o po beveik 2 metų susigaudymas, kad vis tik galimai turi paveldėjimo teisę, nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismo nuomone, jei pareiškėjams iš pradžių nebuvo aišku, ar jie turi teisę paveldėti tėvo (senelio) turtą, tai niekas pareiškėjams netrukdė kreiptis į teisininkus, į notarų biurą pasiteirauti, pasikonsultuoti, turi jie tokią teisę, ar ne. Nebūtinai jų artimi giminaičiai turėjo juos skatinti atlikti veiksmus dėl palikimo priėmimo, nes giminaičiai ir patys greičiausiai nežinojo apie paveldėjimo teisės (ne)buvimą. Pastebėtina, kad M. O. įgijęs aukštąjį išsilavinimą, kas leidžia teigti, jog jis, nepaisant jauno amžiaus, turėjo visas galimybes laiku išsiaiškinti palikimo priėmimo procedūras, t.y. ir sužinoti apie teisę paveldėti senelio turtą, taip pat padėti dėl šios teisės realizavimo ir pareiškėjui A. R.. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai teigė apie pradinį klaidingą savo manymą apie paveldėjimo teisės neturėjimą, tačiau po pakankamai ilgo laikotarpio vis tik šią teisę sužinojo, t.y. kreipėsi į advokatę, bet kas sutrukdė tą padaryti laiku (per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą), nenurodė. Teigti, kad per metų ar kiek ilgesnį laikotarpį reikšmingai pasikeitė pareiškėjų gyvenimiška patirtis, suvokimo ir apdairumo lygis, nėra pagrindo. Pagal bendrą teisės principą įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl pareiškėjams tenka jų neapdairumo, nepateisinamo neveikimo neigiamos pasekmės.
Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jie neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto yra nesusijusiu su bylos dalyku, nes tokioje byloje turi būti išsiaiškintos tik termino praleidimo priežastys, taip pat kiek praleistas terminas, o ne pareiškėjų turtinė padėtis ir į kokio dydžio turtą jie gali pretenduoti. Pripažintina, kad pareiškėjai reikšmingai, beveik 2 metus praleido įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo A. R. nurodyta aplinkybė, kad tėvas jam žadėjo palikti automobilį nekeičia termino praleidimo priežasčių vertinimo bei pastebėtina, kad J. R. savo valios niekaip neįformino, testamento nesudarė. Taip pat pareiškėjo A. R. argumentas, kad paleistas iš įkalinimo įstaigos neturės kur gyventi ar gali neturėti pragyvenimo šaltinio (tuo atveju, jei negaus tėvo palikimo dalies) laikytinas nepagrįstu, nes palikimo (kuris gali ir neatsirasti, palikto turto vertė gali būti reikšmingai maža) atsiradimas neturi būti siejamas su asmens pragyvenimo galimybėmis.
Taip pat pareiškėjai pateikė M. G. veiksmų tvarkant nepilnamečių dukrų reikalus paveldint J. R. turtą vertinimą teigdami, jog nepateisinamai ilgai dėl M. G. veiksmų nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismo nuomone, ir ši aplinkybė nėra reikšminga vertinant, ar pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą J. R. palikimui priimti. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta leisti M. G. priimti po J. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą nepilnametės dukters K. R. vardu pagal paveldimo turto apyrašą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. papildoma nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta leisti M. G. priimti po J. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą nepilnametės dukters K. R. vardu pagal paveldimo turto apyrašą. Tai leidžia teigti, jog M. G. laiku ėmėsi veiksmų dėl J. R. palikimo nepilnamečių dukterų vardu priėmimo. M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad notarės (duomenys neskelbtini) išduoto vykdomojo pavedimo dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo nepateikė antstoliui todėl, kad neturėjo lėšų apmokėti antstolio paslaugas. M. G. kartu su dukromis gyvena name (duomenys neskelbtini), kur iki mirties gyveno ir J. R. ir, labai tikėtina, kad rūpinasi namo išlaikymu. Pažymėtina, kad M. G. veiksmai ar jų neatlikimas, kas susiję su J. R. palikimo priėmimu, niekaip negali būti pagrindu pripažinti, jog dėl to pareiškėjai dėl svarbių priežasčių praleido terminą tėvo (senelio) palikimui priimti. Pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad M. G. giminaičiai galimai naudodami apgaulę pretenduoja į J. R. paliktą turtą teismas taip pat vertina, kaip nesusijusią su vertinimu būtent pačių pareiškėjų veiksmų, t.y. dėl kokių priežasčių jie praleido įstatymo nustatytą terminą. Tai, kad pareiškėjams yra apmaudu, jog tėvo (senelio) J. R. turtą paveldės tik suinteresuoti asmenys K. R. ir K. R., ar, kad turtas gali atitekti kitiems asmenims, nesudaro kitaip vertinti priežastis, dėl ko pareiškėjai praleido terminą, nes įstatymo nustatytą terminą pareiškėjai reikšmingai (beveik 2 metus) praleido dėl savo neapdairumo, o tai nėra svarbia termino praleidimo priežastimi. Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius svarbių įstatymo numatyto termino praleidimo priežasčių, pareiškimas dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) atmestinas.
Pareiškimo netenkinant, panaikinamos teismo 2021-07-09 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 290–291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjų A. R. ir M. O. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-09 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymą byloje, vedamoje Vilniaus rajono 4-ajame notarų biure notarės Vilijos Partaukienės, po J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusiam turtui priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.