- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- eI2-1552-484/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04193-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.3Kiti su užsieniečių atvykimu į Lietuvos Respubliką susiję klausimai
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT, atsakovė) 2020 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 163-2732 „Atsisakymas leisti atvykti kertant sieną M. A.“, kuriuo M. A. atsisakyta leisti atvykti kertant sieną (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad VSAT pareigūnė 2020 m. gruodžio 5 d. surašė atsisakymą leisti atvykti kertant sieną Nr. 163-2732. Atsisakyme leisti atvykti kertant sieną išskirta priežastis – „yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams“. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.
Pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, jis nėra baustas administracine tvarka ir nėra jokių pagrindų, kurie leistų spręsti, jog jis gali kelti kokią nors grėsmę. Priešingai, pareiškėjas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) statybininku, gauna pakankamai didelį darbo užmokestį ir savo darbu prisideda prie pridėtinės vertės Lietuvos Respublikai kūrimo.
Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, todėl akivaizdžiai neatitinka Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 29 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viza), yra neįsiteisėjęs, todėl minėtas sprendimas jam negali sukelti neigiamų pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovė VSAT su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pagal Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punkte atliekamo tikrinimo metu privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.
Paaiškina, kad atlikdami patikrinimus kertant išorinę sieną, VSAT pareigūnai vadovaujasi 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nuostatomis. Pagal minėto kodekso 6 straipsnio 1 dalies a) punktą trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų yra turėti galiojantį kelionės dokumentą ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnio 1 dalies b) punktas).
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, vadovaujantis 2017 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/850, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 (1), nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Ukraina), Ukrainos piliečiams bevizis režimas taikomas tik biometrinių pasų, išduotų laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų, turėtojams. Kitais atvejais Ukrainos Respublikos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
VSAT atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, atvykęs 2020 m. gruodžio 5 d. į Lietuvos Respubliką, pateikė dokumentą su biometriniais duomenimis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įklijuota nacionaline (D tipo) daugkartine viza Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams patikrinus kontrolei pateiktą 2020 m. spalio 8 d. išduotą nacionalinę (D tipo) daugkartinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), ji nebuvo rasta tarp galiojančių vizų. Papildomai patikrinus duomenis Vizų informacinėje sistemoje, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. išduota nacionalinė (D tipo) daugkartinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo laikas nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. vasario 21 d.) buvo panaikinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus (toliau – Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (15/4-1)44U-5669. Vizų informacinėje sistemoje taip pat buvo pažymėta, kad pareiškėjui viza panaikinta, nes priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovė pažymi, kad VSAT pareigūnai privalo vykdyti Migracijos departamento priimtus sprendimus, nevertindami vizų panaikinimo priežasčių. VSAT atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 22 straipsnio 3 punktą, viza laikoma negaliojančia, jeigu ji yra panaikinta. Priimdami sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną VSAT pareigūnai vadovaujasi Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, kuriame nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama riboti Covid–19 ligos plitimą, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbė karantiną ir patvirtino karantino režimą. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimai. Nutarimo 2.1.2 papunktyje nustatyta, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus tam tikras išimtis, kurios įvardintos 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose.
Atsakovės teigimu, pareiškėjas nepriklausė Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms bei nebuvo pagrindo taikyti Nutarimo 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose nurodytų išimčių, todėl buvo priimtas sprendimas neleisti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsisakymo priežastis – yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, t. y. pareiškėjui nebuvo leista atvykti dėl Nutarimo 2.1.2 papunktyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d.) nustatytų ribojimų.
Atsakovė pažymi, kad priimtas Sprendimas atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytus standartiniame blanke pateiktus reikalavimus, nurodyta aiški priežastis, kodėl pareiškėjui nebuvo leista patekti į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas su priimtu Sprendimu. Atsakovės teigimu, Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą, taip pat atitinkantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio reikalavimus.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad vykdant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1) (toliau – ir Vizų kodeksas) 34 straipsnio 5 dalį, jei viza yra panaikinama, ant jos turi būti uždėtas spaudas „Panaikinta“, o optiškai kintantis vizos įklijos elementas, latentinio vaizdo įspūdį daranti apsaugos priemonė ir žodis „viza“ padaromi negaliojančiais išbraukiant. Pabrėžia, kad tokia pati tvarka yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Minėto Aprašo 99 punkte nustatyta, kad jeigu institucija, priėmusi sprendimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo, dėl objektyvių priežasčių negali minėtų veiksmų atlikti, šiuos veiksmus atlieka VSAT, kuomet užsienietis ketina kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, skundo padavimas dėl atsisakymo leisti atvykti nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti vykdymo. Be to, VSAT pareigūnai turi pareigą užtikrinti, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją. Pagal faktines įvykio aplinkybes (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. 2020 m. gruodžio 5 d. 18.50 val. reisu (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 163-2732, kuriuo M. A. atsisakyta leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 5 d. 13.07 val. į Vilniaus oro uostą reisu (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini) pilietis M. A., gim. (duomenys neskelbtini). (VSAT Tarnybinis pranešimas). Patikrai pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2026 m. birželio 24d., D tipo Šengeno vizą (LTU) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. vasario 21 d.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad VSAT pareigūnai, atlikę pareiškėjo pateiktų dokumentų patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjo pateikta viza Vizų informacinėje sistemoje įvesta kaip negaliojanti (panaikinta Migracijos departamento 2020 m. spalio 29 d. sprendimu). Vadovaujantis Nutarimo 2.1.2 papunkčiu, pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo įleistas.
VSAT 2020 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną, nurodant, kad pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).
Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tai nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama riboti Covid–19 ligos plitimą, Nutarimu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną (Nutarimo 1 punktas) ir patvirtino karantino režimą (Nutarimo 2 punktas).
Nutarimo 2.1.2 papunktyje (redakcija galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d.) buvo nustatyta, kad valstybės sienos kirtimas apribojamas uždraudžiant užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Šio draudimo išimtys nustatytos 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose.
Byloje ginčo, kad pareiškėjas atvykdamas į Lietuvos Respubliką privalėjo turėti vizą, nėra. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, kad Migracijos departamento 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjui išduota D tipo Šengeno viza (LTU) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. vasario 21 d., panaikinta. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą viza yra negaliojanti, jeigu ji panaikinta.
Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas tik tais atvejais, kai: 1) panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi; 2) užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į saugią trečiąją valstybę; 3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę. Pagal Įstatymo 139 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pažymėtina, kad Migracijos departamento 2020 m. spalio 29 d. sprendimas, kuriuo, panaikinta pareiškėjo viza, nepatenka į Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimų kategorijas, todėl jo apskundimas sprendimo galiojimo nesustabdo. Migracijos departamento sprendimo vykdymas taip pat nebuvo sustabdytas teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Dėl nurodytų priežasčių tokie duomenys negalėjo būti ir Vizų informacinėje sistemoje.
Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atitiko Nutarimo 2.1.2.1–2.1.2.18 papunkčiuose nustatytas išimtis, nėra.
Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.
Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad VSAT pareigūnai laikėsi paminėtos Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, jame aiškiai nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastį. Pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas yra motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad priimtas Sprendimas neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies bei Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, atmestini kaip nepagrįsti.
Vizų kodekso 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jei viza panaikinama arba atšaukiama, ant jos uždedamas spaudas „PANAIKINTA“ arba „ATŠAUKTA“, o optiškai kintantis vizos įklijos elementas, latentinio vaizdo įspūdį daranti apsaugos priemonė ir žodis „viza“ padaromi negaliojančiais išbraukiant. Iš esmės toks pats reglamentavimas nustatytas ir Aprašo 97 punkte. Aprašo 99 punkte nustatyta, kad, jeigu institucija, priėmusi sprendimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo, dėl objektyvių priežasčių negali atlikti aprašo 97 punkte nurodytų veiksmų, šiuos veiksmus atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kai užsienietis ketina kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba bet kuri Lietuvos vizų tarnyba, kai užsienietis kreipiasi dėl vizos išdavimo. Taigi, paminėtos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad VSAT pareigūnai teisėtai ir pagrįstai uždėjo antspaudą „PANAIKINTA“ ant pareiškėjo Vizos.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VSAT, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis), todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atmesti.
Pareiškėjo M. A. (M. A.) prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.