Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-06-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-3074-369/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
A8.-3074-369/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01295-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
T. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8-3074-369/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01295-2017-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos 6.1; 9.18
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei Renatai Barkovskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, susitaręs dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (darbo pilnu etatu, darbo užmokesčio) su B. Z., 2017-03-30 apie 11.15 val. leido dirbti B. Z. apie jos įdarbinimą nepranešus teritoriniam Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) skyriui. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, 2017-03-30 apie 11.15 vykusio patikrinimo metu nustatyta, kad T. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pažeidė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 5 punktą, 76 straipsnio 1 dalį ir 2005-06-07 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 3 straipsnio 3 punktą, 4 straipsnio 2 punktą, kadangi minėta bendrovė nepateikė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (KIT711 forma) už 2016 m. Be to T. K. pažeidė ir 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalį, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavėluotai, t. y. 2016-06-20 pateikė mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją forma FR 0572 už 2016 m. gegužės mėn., 2016-10-13 pateikė deklaraciją už 2016 m. liepos mėn., 2017 m. sausio 18 d. pateikė deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėn., ir 2017-04-18 pateikė deklaraciją už 2017 m. kovo mėn. (mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos forma FR0572 turi būti pateikiamos iki kito mėnesio 15 dienos). Tokiais savo veiksmais T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K. nurodė, kad kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, jog su B. Z. buvo susitarta, jog ji pabandys dirbti, o tą pačią dieną ir įvyko patikrinimas. Jis buhalterei buvo pranešęs, kad bus įdarbintas naujas asmuo ir buhalterė turėjo sutvarkyti viską. Dėl netinkamo deklaracijų pateikimo paaiškino, kad tai įvyko dėl nežinojimo. Teismo posėdžio metu T. K. nurodė, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus, turi kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko prašė skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

T. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į DK 98 straipsnį. DK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Iš byloje esančio T. K. rašytinio paaiškinimo bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog po to, kai su B. Z. buvo suderintos darbo sąlygos ir sutarta dėl jos darbo, jis informavo atsakingą buhalterę, kad pastaroji informuotų Sodrą dėl asmens įdarbinimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir B. Z. buvo sudaryta 2017 m. kovo 28 d., o apie šio asmens įdarbinimą pranešta teritoriniam Sodros skyriui tik 2017-03-30 13.27 val., t. y. jau po VMI atlikto operatyvaus patikrinimo, vykusio 2017-03-30 11.15 val. Minėtos aplinkybės rodo, jog apie B. Z. įdarbinimą teritoriniam skyriui pranešta pažeidus įstatymo nustatytus terminus, todėl T. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Be to, kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo T. K. traukiams administracinėn atsakomybėn ir pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį. ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog T. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pažeidė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 5 punktą, 76 straipsnio 1 dalį ir 2005-06-07 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 3 straipsnio 3 punktą, 4 straipsnio 2 punktą, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad mokesčio mokėtojai atitinkamo mokestinio laikotarpio mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą tarifą, deklaraciją vietos mokesčių administratoriui pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 dienos, o mokesčio už kitą nekilnojamąjį turtą – iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos, joje deklaruodami ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinį nekilnojamojo turto mokestį. Mokesčio deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

2017-04-25 Vilniaus apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą patalpose (Pamėnkalnio g. 19-4, Vilniuje), kurios nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, t. y. T. K.. Minėtos patalpos 2016-05-31 Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu perduotos naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant tokiai situacijai, T. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą aukščiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją, tačiau šios pareigos neatliko. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis išrašas iš Elektroninio deklaravimo sistemos, iš kurio matyti, jog minėta deklaracija buvo pateikta tik 2017 m. balandžio 24 d.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos <...>.

Iš 2017-04-25 Operatyvaus patikrinimo pažymos bei išrašo iš Elektroninio deklaravimo sistemos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas pateikdavo pažeisdama nurodytą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Kartu pažymėtina ir tai, jog terminai už 2016 m. gegužės mėn., gruodžio mėn. buvo praleisti itin nežymiai, o už 2017 m. kovo mėn. deklaracija pateikta 2017-04-18, t. y. pirmąją darbo dieną, ėjusią po nustatyto termino.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog T. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neužtikrino, jog bendrovės turto ir pajamų deklaracijos būtų teikiamos nustatyta tvarka ir terminais, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 187 straipsnio 1 dalyje.

T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino pilnai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nesustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-10-2014, 2AT-60-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-20-942-2016).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Tačiau nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą, atsižvelgtina ir į tai, kad realiai darbo sutartis su darbuotoju buvo sudaryta, kas rodo, jog Bendrovėje buvo atlikti visi pagrindiniai veiksmai būtini darbo teisinių santykių įforminimui, išskyrus tai, kad nebuvo išsiųstas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie asmens įdarbinimą, kuris netrukus po pažeidimo nustatymo buvo pašalintas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apie darbuotojo įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo skyriui ne siekiant piktybiškai nuslėpti įdarbinimo faktą, pažeisti teisės aktų reikalavimus ir išvengti mokėtinų mokesčių, o dėl žmogiškosios klaidos. Nagrinėjamu atveju pažeidimas nesukėlė didelės žalos nei dirbančiajam, nei valstybės biudžetui. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo T. K. asmenybę – duomenų apie teistumą nepateikta, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus T. K. mažesnę baudą nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Kartu, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia pakankamai neilgą laiką, verslo vykdymo pradžioje gali pasitaikyti klaidų, tačiau nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad netgi minimalios baudos, numatytos 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų. T. K., už nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda - įspėjimas.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo T. K. prašymą, bylos medžiagą ir vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 187 straipsnio 1 dalis, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

T. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti įspėjimą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 500 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį, įpareigojant kiekvieną mėnesį mokėti po 100 Eur baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 17067779565 ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas