Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė K. K. patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 34-37) prašo: 1) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007-10-05 Kauno miesto 17-ajame Notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8767 tarp ieškovės K. K. ir atsakovo UAB „Trys medžiai“, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovo įsigijo 0,0927 kv. m žemės sklypą Nr. 88, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/90 žemės sklypą Nr. 100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), panaikinant daiktines teises į žemės sklypus; 2) taikyti restituciją ir grąžinti žemės sklypus: 0,0927 kv.m žemės sklypą Nr. 88, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/90 žemės sklypą Nr. 100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Trys medžiai“, o K. K. priteisti iš atsakovės UAB „Trys medžiai“ 101 971 Lt; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Trys medžiai“ ieškovei K. K. nuostolių atlyginimui 25332,60 Lt arba 7.336,83 Eur; 4) priteisti iš atsakovės UAB „Trys medžiai“ ieškovei K. K. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad: 2007-10-05 Kauno m. 17-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8767 tarp jos ir atsakovės UAB „Trys medžiai“, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovės įsigijo 0,0927 kv. m. žemės sklypą Nr. 88, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/90 žemės sklypo Nr. 100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sumokėdama sutartyje numatytą kainą, t.y. 101971 Lt sutartyje nurodytomis sąlygomis. Šį žemės sklypą ji pirko, turėdama tikslą statytis gyvenamąjį namą, tą leido ir žemės sklypo paskirtis. Ji su atsakove nuolat bendradarbiavo ir siekė išsiaiškinti, ar atsakovė gebės laiku ir tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė tikino, kad tam nebus jokių kliūčių. Sutarties sudarymo metu atsakovė įsipareigojo iki 2009-09-01 savo lėšomis nutiesti įvažiavimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvesti dujas, elektrą, vandentiekį, nuotekų sistemas ir kitas reikiamas komunikacijas. Pažymėjo ir tai, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo atlyginti žalą ir padengti pirkėjo patirtus nuostolius, jei iš esmės bus pažeisti pirkėjo interesai ir kt. Praėjus sutartyje nurodytam terminui, ji pakartotinai kreipėsi į atsakovę, tačiau jau tada paaiškėjo, kad ji laiku ir tinkamai negalės įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, priežasčių nenurodė, nepateikė jokių dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių kliūtis įvykdyti sutartį. Ji, pasitikėdama atsakovės administracija sutiko, kad atsakovė sutartį įvykdytų bent iki kitų metų, tačiau sutartis neįvykdyta iki šiol. 2012-09-25 pretenzija ji kreipėsi į atsakovę, prašydama nurodyti, ar apskritai bus įvykdyti sutartimi prisiimti įsipareigojimai, ar atsakovė sugebės atstatyti pažeistas ieškovės teises, taip pat prašė atlyginti jai atsiradusius nuostolius. Po pretenzijos gavimo bendravo su atsakovės atstove, kuri patikino, kad visi įsipareigojimai bus įvykdyti, o atsakovė apsvarstys galimybę mokėti jos paimto kredito sutartą dalį, tačiau po kurio laiko atsakovė su tokia sąlyga nesutiko ir šiuo metu jau 7 metai, kai atsakovė nevykdo sutartimi prisiimtų sąlygų, ką patvirtino ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas. Tokiu būdu ji dėl atsakovės kaltės negali naudoti sklypo pagal jo tikslinę paskirtį, t.y. pradėti statyti gyvenamąjį namą. Ir šiuo metu atsakovė jos atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, tikina, kad sklype atlikti darbai – įvestas vandentiekis, pravesti buitinių nuotekų tinklai, įrengta lietaus vandens siurblinė, pravesti įvadai į kiekvieną sklypą, kurie iš tikrųjų buvo jau perkant sklypą, tačiau tai nėra atsakovės nurodytų sąlygų ir prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Atsakovė visiškai nepateisino jos lūkesčių, ji, kaip ir kiti sklypų pirkėjai, buvo suklaidinta. Pažymėjo, kad iki šiol į sklypą nėra net elementaraus pravažiavimo ir joks protingas žmogus nebūtų pirkusi sklypo, neturėdamas tikslo. Pirkdama sklypą, ji neturėjo kur gyventi, todėl jai teko trumpam įsigyti butą adresu (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pagal DnB NORD banko kreditą (kredito suma 130 000 Lt). Kreditą šiuo metu dėl svarbių ir objektyvių priežasčių dengia jos sūnus, o ji ir toliau patiria didelius nuostolius, kadangi, jeigu atsakovė būtų laiku įvykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus, ji būtų galėjusi parduoti butą, nes turėjo pirkėjus, o gautus pinigus būtų investavusi į gyvenamojo namo statybas. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, jų nevykdo ir šiuo metu, liko nepateisinti jos lūkesčiai, dėl ko atsirado nuostoliai, kurie atsirado dėl atsakovės kaltės, todėl turi būti atlyginti. Ji per visą paskolos gavimo laikotarpį, t.y. nuo 2011-07-29 iki 2014-10-01 yra sumokėjusi 7336,83 Eur (25332,60 Lt) palūkanų, todėl šie nuostoliai priteistini iš atsakovės. 2009-09-30 dėl pastoviai patiriamo streso ji susirgo ir buvo operuota, jai diagnozavo piktybinį naviką, buvo taikyta chemoterapija, dėl ko objektyvios ir svarbios priežastys trukdė intensyviai domėtis sutarties vykdymu. Nuo 2012 m. ji nuolat rūpinosi sutarties vykdymu, tačiau atsakovės išreikšta pozicija jos netenkino. Ji mėgino spręsti kilusį ginčą derybomis, tačiau atsakovės pasiūlymai – laukti neapibrėžtą laikotarpį prisiimtų prievolių įvykdymo – jos netenkino. Ji siūlė gera valia nutraukti atsakovei tarp jų sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, t.y. atsakovei grąžinti jai jos sumokėtus pinigus ir padengti jos patirtus nuostolius, o ji atsakovei siūlė perleisti ginčo žemės sklypą. Atsakovės pasiūlyta 70000 Lt suma jos netenkino, kadangi ji sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, o atsakovė ne tik, kad nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, tačiau nuolat didino ieškovės patiriamus nuostolius. Nurodė, kad dėl atsakovės kaltės ji patyrė nuostolius: dėl laiku neįvykdytų įsipareigojimų, t.y. ji negali naudoti žemės sklypų pagal tiesioginę jų paskirtį; turi mokėti kreditą ir palūkanas; turėjo išlaidų teisininkams už konsultacijas; susirgo ir turi išlaidų bei patiria moralinę žalą. Pažymėjo, kad, jeigu būtų žinojusi, jog sklypą perka be jokių atsakovės įsipareigojimų, t.y. jeigu būtų žinojusi, kad nebus atvestos komunikacijos, nebus sutvarkytas privažiavimas, tokios kainos niekada nebūtų mokėjusi, kadangi be komunikacijų sklypas yra niekinis. Taigi atsakovė veikdama savo interesų pusiausyva pažeidė jos teisėtus interesus. Atsakovė kaip sandorio šalis buvo nesąžininga ir pasinaudojo kitos šalies neišprusimu įstatymų nežinojimu, o pati buvo pakankamai patyrusi šioje srityje. Atsakovė, žinodama tikrąsias žemės kainas ir savo galimybes įvykdyti sutartį tinkamai ir laiku, neinformavo jos apie tai, ir todėl tai neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovė UAB „Trys medžiai“ atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 75-83) prašo: ieškovės K. K. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš jos atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas

Atsakovė nurodė, kad pagal Sutarties 3.8 p. ji iki 2009-09-01 savo lėšomis įsipareigojo nutiesti įvažiavimą į žemės sklypą, įvesti dujas, elektrą, vandentiekį, nuotekų sistemas ir kitas reikiamas komunikacijas. Su ieškiniu pateiktame 2014-10-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad kelias į žemės sklypą yra neasfaltuotas, kelyje į žemės sklypą pristatyta vietinės kanalizacijos šulinių, abiejuose šio kelio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pusėse yra pastatytos elektros skydinės, o netoli jų yra atsukimo/užsukimo sklendės, todėl akivaizdu, kad kelias, kurį ji buvo įsipareigojusi padaryti, yra įrengtas. Nors jis yra neasfaltuotas, tačiau toks įsipareigojimas Sutarties 3.8 p. ir nebuvo prisiimtas. Nors ant kelio yra pastatyti kanalizacijos šulinio žiedai uždengti lentomis, tačiau tai netrukdo keliu tinkamai naudotis, o jie buvo uždengti, todėl, kad 2013 m. rugsėjo mėn. kvartale įvyko šulinių dangčių vagystės (užregistruota policijoje), todėl siekiant išvengti pakartotinių vagysčių kol kvartale niekas negyvena, nuspręsta laikinai uždengti šulinius minėtu būdu. Dėl vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus nuotekų tinklų, nurodė, kad visi šie tinklai privesti prie sklypo ir tai užfiksuota UAB „Namresta“ kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje, taip pat 2014-04-29 Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymoje, kuri patvirtina tiek elektros tinklų buvimą kvartele, tiek nuotekų siurblinės veikimą, taip pat 2014-04-14 geriamo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovės ir AB „Kauno vandenys“ dėl vandens tiekimo į atsakovo nuosavybės teise esančius objektus adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog vandentiekio ir kanalizacijos tinklai yra nutiesti. Į kvartalo kelio infrastruktūros, vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekų statybos darbus (nevertinant projektavimo, administravimo kaštų) atsakovė šiai dienai UAB „Detas“ yra sumokėjusi 2442152 Lt (707296 Eur), už melioracijos darbus UAB „Hidrosta“ sumokėjusi 62415 Lt (18076,63 Eur). Dėl dujų, jos yra atvesto į kvartale esančius atsakovės pastatytus kotedžus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į sekančius du sklypus. Tam, kad būtų atlikta atitinkamo sklypo dujofikacija, būsimas statytojas privalo pasirašyti Statytojo objekto prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį. Pagal tokią sutartį vartotojas įsipareigoja savo lėšomis paruošti statomą objektą gamtinių dujų vartojimui, vėliau pasirašoma gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis ir paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią dujos tiekiamos į objektą. Taigi ji yra sudariusi visas sąlygas visiems kvartalo gyventojams, įskaitant ir ieškovę, naudotis dujomis, o pats dujų privedimas prie sklypo priklauso išimtinai nuo ieškovės valios, tačiau ji neatliko nei namo projektavimo, nei statybos darbų tam, kad sklype būtų dujos, todėl akivaizdu, kad dujos sklype gali būti įvestos, tačiau įvedimas priklauso išimtinai nuo ieškovės valios ir ji neturi teisės remtis Sutarties 3.8 p. neįvykdymu. Dėl elektros įvadų buvimo sklype ginčų nekyla, kadangi 2014-10-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos elektros skydinės. Taigi atsakovė, investuodama dideles lėšas, įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, nurodytus Sutarties 3.8 p., o tai, kad sklype nėra dujų kalta tik pati ieškovė, todėl negali būti vertinama kaip Sutarties 3.8 p. netinkamas vykdymas. Ieškovė klaidina teismą, kad negali naudotis sklypu dėl atsakovės įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nes Sutartis šiai dienai tinkamai ir pilnai įvykdyta. Pažymėjo, kad, nors Sutarties 3.8 p., savalaikiai nebuvo įvykdytas, tačiau tokiam neįvykdymui buvo eilė aplinkybių, ekonominis nuosmukis, ginčai su komunalinių paslaugų teikėjais ir pan., o šioje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo dėl nesavalaikio Sutarties 3.8 p. vykdymo, o palūkanų priteisimas bei įvykdytos Sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio apskritai nesusijęs su atsakovės padarytu pažeidimu. Ieškovė pirmą kartą su ja susisiekė 2012 m. gegužės-birželio mėn., iki to laiko joks bendravimas nevyko, jokie pageidavimai ar prašymai reiškiami nebuvo, ieškovė nė karto nesiteiravo apie jos prievolių vykdymą, nesidomėjo sklypu ir statybomis sklype, tačiau 2012 m. gegužės-birželio mėn. susisiekė pareiškė reikalavimą, kad jai būtų grąžinti pinigai už sklypą. Ji, būdama geranoriška, vertino, kad tuo metu sklypas galėtų būti vertas 70000 Lt ir šią sumą pasiūlė, tačiau ieškovė 2012-09-25 pretenzijoje nurodė, kad suma netenkina. Gavus pretenziją, kurioje tik tada pirmą kartą ieškovė iškėlė Sutarties 3.8 p. nevykdymo klausimą, ji nedelsiant susisiekė su ieškove ir ji buvo supažindinta su atliktais darbais ir galimybe statytis namą. Po minėtų susitikimų ieškovė ir toliau neatliko jokių veiksmų, taip pat nesikreipė į teismą dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo kaip nurodyta 2012-09-25 pretenzijoje. Taigi ieškovei nesiėmus savo kaip statytojo teisių įgyvendinimui jokių veiksmų, jos vėlavimas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus neturėjo įtakos ieškovės teisių, kuriomis ji laisva valia nesinaudojo, pažeidimui. Todėl formalus pažeidimas, kuris jokiu būdu ir apimtimi nepažeidė ieškovės interesų, negali būti pagrindas konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo, o ieškovėse pasyvus elgesys ir akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas reiškia tik jos bandymą pasipelnyti iš jos, nukritus nekilnojamojo turto vertei dėl rinkos sąlygotų priežasčių. Pažymėjo, kad, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų rodžiusi susidomėjimą ir interesą įgyvendinti savo kaip statytojo teises, tam buvo visos techninės galimybės, t.y. tai, kad statybas buvo galima vykdyti patvirtina aplinkybė, kad atsakovė pati vykdė statybas 335 m. atstumu nuo ieškovės sklypo - (duomenys neskelbtini), pati atliko eilę veiksmų ir derinimų tam, kad būtų galima vykdyti statybas, t.y. gaunant 2008-05-15 Statybos leidimus. Statyboms vykdyti vienintelis reikalingas resursas – elektra, ir ji ją gavo nuo namo esančiame kvartale, plane pažymėtame 761 Nr. Ji statybos darbus priiminėjo jau nuo 2008 m. gruodžio mėn. Tuo atveju, jeigu ieškovė bent kokiu nors būdu būtų išreiškusi valią vykdyti statybas, neatsižvelgiant į Sutarties 3.8 p. nurodyto įsipareigojimo terminą, ji pirmiausia turėjo gauti statybos leidimą (ar statybą leidžiantį dokumentą). Tada, siekdama gauti elektrą, galėjo kreiptis į AB „Lesto“ Be to, jeigu tik ieškovė būtų išreiškusi valią, ji kaip statytoja turėjo visas galimybes patiekti jai elektrą iš ten, kur ją gavo pati savo namų statyboms, nes minėtas namas, iš kurio jai buvo tiekiama elektra yra tik apie 200 metrų atstumu nuo ieškovės sklypo. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė apskritai būtų kada nors išreiškusi norą statyboms ar dėjusi pastangas gauti statybą leidžiančius dokumentus. Priešingai, ji vietoje bendradarbiavimo ir teiravimosi apie savalaikį įsipareigojimų vykdymą ieškant galimybių vykdyti statybas, ne tik, kad neatliko nurodytų veiksmų (projektavimo darbų, statybą leidžiančių dokumentų, suderinimo su institucijomis), tačiau net nelaukdama įsipareigojimų pagal Sutarties 3.8 p. įvykdymo, kurių terminas buvo numatytas 2009-09-01, iš karto su Sutarties sudarymo 2008-02-14 „trumpam įsigijo butą“. Akivaizdu, kad, jeigu ieškovė turėjo siekį statyti įsigytame sklype namą, ji turėjo bendradarbiauti ir domėtis įsipareigojimų vykdymo eiga, o ne įsigyti kitą būstą, kuris įkeičiamas ir už kurį palūkanas moka ieškovės sūnus. Ieškovė net neįrodė, kad turėjo finansinių pajėgumų namo statyboms ir, kad realiai turėjo galimybę įgyvendinti šią teisę ir siekė jos įgyvendinimo, o tam neva sutrukdė atsakovės nesavalaikis Sutarties 3.8 p. vykdymas, dėl kurio pirmą kartą kreipėsi tik 2012 m. viduryje. Taigi matyti, kad ji bendradarbiavo su ieškove, tačiau to nedarė pati ieškovė, kuri neįgyvendino bei nesirengė įgyvendinti savo teisių statyti sklype namą, nors tokių statybų vykdymui galėjo būti sudarytos galimybės, todėl tikėtina, kad ieškovė neturėjo galimybių tokių namo statybų vykdymui, todėl dabar praėjus daugiau nei 7 m. nuo sutarties sudarymo, grįsdama tariamą sutarties pažeidimą, kuris neturėjo jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, teikia formalų ieškinį pripažinti sutartį negaliojančią dėl neva Sutarties 3.8 p. netinkamo vykdymo. Taigi Sutarties 3.8 p. nurodytų įsipareigojimų savalaikis neįvykdymas nepadarė jokios žalos ieškovei ir jos interesams, o jos elgesys (neveikimas, nebendradarbiavimas), taip pat kito nekilnojamojo turto įsigijimas, turi esminę reikšmę atmetant ieškovės pareikštą reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančią ir palūkanų priteisimo. Dėl reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia ab initio dėl klaidos, ieškovė neįrodė, kokie faktai egzistavo sutarties sudarymo metu, dėl kurių ji padarė klaidingą prielaidą. Sutarties 3.8 p. turėjo būti įvykdytas 2009-09-01, t.y. žymiai vėliau nei 2007-10-05 Sutarties sudarymas, ir dabar pareikšto reikalavimo metu tinkamai ir pilnai įvykdytas, todėl jokių faktų, kurie egzistavo Sutarties sudarymo metu ir kurie gali būti klaidingai suvokiami nebuvo ir negalėjo būti. Antra vertus, Sutartimi ji įsipareigojo parduoti, o ieškovė pirkti žemės sklypus. Pagrindinę prievolę ji yra tinkamai įvykdžiusi (Sutartis pasirašyta ir patvirtinta notarine tvarka, žemės sklypai perduoti ieškovei). Ieškovė pretenzijų dėl pagrindinės prievolės vykdymo niekada nereiškė ir nereiškia ir ginčo dėl jos tinkamo įvykdymo nėra. Ginčas yra tik tas, kad ji pavėlavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutarties 3.8 p., tačiau šio įsipareigojimo vėlavimas neturėjo jokios įtakos Sutarties tinkamam įsipareigojimų vykdymui – ji neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nulėmę ieškovės negalimumą naudotis žemės sklypu. Ieškovė pati nesinaudojo žemės sklypu, nors turėjo visas galimybes statytis namą, tačiau to nedarė – negavo statybą leidžiančių dokumentųm nesikreipė į dėl sąlygų statyboms vykdyti sudarymo, kurias ji galėjo ir būtų suteikusi, siekdama įvykdyti įsipareigojimus ieškovei, ir dabar reiškia nepagrįstas pretenzijas dėl tariamų teisių suvaržymo ir Sutarties nutraukimo. Taigi nesavalaikis Sutarties 3.8 p. nurodyto įsipareigojimo įvykdymas nėra jokiame priežastiniame ryšyje su trukdymo realizuoti ieškovės teises į namo statybą įgyvendinimu, priešingai – ieškovė apskritai nesirūpino šios teisės įgyvendinimu; atsakovė niekaip netrukdė ir netrukdo ieškovei naudotis savo kaip savininko teisėmis į sklypą lemiant jo likimą, taip pat įgyvendinant savo kaip statytojo teises ir visa tai negali būti kvazi argumentas, leidžiantis nesąžiningai ieškovei naudoti sandorių negaliojimo institutą, kadangi tai prieštarautų šio instituto paskirčiai – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautųs. Ieškovė savo satisfakciją gali pasiekti reikalaudama nuostolių atlyginimo, tinkamai pagrindžiant visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl ieškinys dėl pripažinimo Sutarties negaliojančia ab initio atmestinas. Dėl 7336,83 Eur palūkanų priteisimo. Ieškovė teigia, kad jai neįvykdžius Sutarties 3.8 p. numatytų įsipareigojimų yra sąlygota ieškovei pasireiškusia žala – negalėjimu realizuoti savo kaip statytojo teisių, o tai lėmė būtinybę pirkti butą ir patirti palūkanas butui įsigyti, tačiau buto pirmas laisva valia ir skolinių įsipareigojimų prisiėmimas tretiesiems asmenims nėra ieškovės patirta žala. Ieškovė neįrodė, kad patyrė realių nuostolių, nes žemės sklypuose nėra pradėjusi jokių gyvenamųjų namų statybos darbų ir net neturi statybą leidžiančio dokumento jiems atlikti, kas parodo, jog ji nepatiria jokių neigiamų padarinių, o Sutartyje numatytų papildomų įsipareigojimų atlikimas iš esmės neapriboja ir neapsunkina jos galimybių tinkamai disponuoti žemės sklypais, todėl jos patirtos žalos realumas, kaip to reikalauja teismų praktika, nėra įrodytas. Net ir tuo atveju, jeigu palūkanos būtų laikomos žala, palūkanos kaip žala nėra ir negali būti jokiame priežastiniame ryšyje su nesavalaikiu Sutarties 3.8 p. vykdymu. Nors ieškovė ir neįrodė, kaip Sutarties 3.8 p nesavalaikis įsipareigojimų vykdymas (neteisėti veiksmai), kuris šiuo metu yra įvykdytas, sąlygojo (yra priežastiniame ryšyje) jos nuostolius, kurie, jos vertinimu, yra palūkanos (žala), tačiau jeigu būtų priteisiamos palūkanos už butą, iš jos būtų priteisti ieškovei jos realaus gyvenamojo būsto įsigijimo kaštai, be to sekant ieškovės logika, ji taip pat turėtų atsakyti ir už kitas asmeniniams ieškovės poreikiams skirtas sąnaudas, pvz. komunalinius mokesčius, maistą ir kt., kas būtų neteisėta ir nepagrįsta, nes niekaip nesusiję su vėlavimu įvykdyti prievoles. Be to, savalaikiai privesti elektros ir kiti komunikacijų įvadai nebūtų eliminavę paskolos butui palūkanų, nes ieškovė ir toliau gyventų bute, kadangi neatliko jokių veiksmų, kurie leistų vykdyti namo statybas žemės sklype, todėl priežastinis ryšys tarp ieškovės mokamų palūkanų įsigytam butui, kurios neva yra ieškovės patiriami nuostoliai, ir atsakovės vėlavimas tinkamai įvykdyti Sutarties 3.8 p. įsipareigojimus yra neįrodytas ir tai yra pagrindas reikalavimui dėl nuostolių atmesti. Be to, ji negali atsakyti už nuostolius, kurių negalėjo numatyti, Sutarties sudarymo metu. Akivaizdu, kad net nesuėjus Sutarties 3.8 p. numatyto įsipareigojimo vykdymo terminui nupirkti buto paskolos palūkanos ir prisiimti įsipareigojimai, nesiekiant statyti gyvenamojo namo. Negalėjo būti atsakovei nei žinomi, nei numatyti kaip Sutarties 3.8 p. įsipareigojimų vykdymas, todėl ieškinys dalyje dėl 7336,83 Eur atmestinas.

Tretysis asmuo notarė Rasa Inokaitienė atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 69-71) prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neginčija pačios sutarties bei joje numatytų sąlygų teisingumo ar atitikties įstatymų reikalavimams ir šalių sulygtai valiai, ji pripažįsta, jog sudarydama sutartį su atsakove, ji laisva valia susitarė dėl sutartyje nurodomų sąlygų, t.y. notaras savo veiksmais neturėjo ir neturi įtakos tam, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia, dėl to pagrįstai manytina, kad šio teisminio ginčo atveju nėra tiesioginės sąsajos tarp atlikto notarinio veiksmo ir aplinkybių, dėl kurių sutartis gali būti pripažįstama negaliojančia.

Ieškovė K. K. dublike (t. 2, b.l. 3-6) nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir šie Sutarties pažeidimai sukėlė jai sunkias pasekmes, nenurodė nė vieno pagrįsto ir svaraus argumento, dėl kokių priežasčių per sutartyje nustatytą terminą iki 2009-09-01 neatliko darbų ir procedūrų, susijusių su prisiimtomis prievolėmis, nors pati Sutartyje nustatė tokį darbų atlikimo terminą. Savo savalaikį darbų neatlikimą prisidengė „kaltinimais“ dėl jos neveikimo; neprašė keisti sutarties sąlygų, nebendradarbiavo su ja, nors savo atsiliepime teigė priešingai. Atsakovė buvo davusi žodinius pažadus įvykdyti sutartį, prašė nesikreipti į teismą, tačiau, kai 2013 m. raštu ji kreipėsi į atsakovę, jokio atsakymo raštu negavo, tačiau jai buvo pažadėta nedelsiant spręsti klausimus, susijusius su kredito palūkanų dengimu, kas liko tik pažadais. Be to, ji nuolat po sutarties sudarymo ir įvairiais periodais 2010-2013 m. kreipėsi į atsakovę jos įmonės adresu, bendravo su įmonės juriste V. S., kuri atkalbinėjo ją nesikreipti į teismą, nes atsakovė mėgins spręsti kilusią problemą bei tikino, kad artimiausiu metu prievolė bus įvykdyta, taip pat bendravo su įmonės komercijos vadove G. L., kuri 2012 m. spalio mėn. pripažino, kad atsakovė neįvykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, žadėjo sumokėti tik 70000 Lt, dengti jos paimto kredito palūkanas, tačiau vėliau nuomonė pasikeitė. Ji nesutiko atgauti tik 70000 Lt, kadangi sutarties įsipareigojimų nevykdė atsakovė, o ji būdama sąžininga sutarties šalis negali prisiimti rizikos, kuri nepriklausė nuo jos valios, juo labiau, kad atsakovė sutartyje numatė, kad atlygins jai nuostolius dėl sutarties nevykdymo, jei tokie nuostoliai atsirastų. Atsakovė, būdama stipresne sutarties šalimi, siekianti pelno ir besiverčianti nekilnojamojo turto verslu, šioje situacijoje turėjo būti itin rūpestinga ir atidi, kad sutarties sąlygos atitiktų galimybes jas įvykdyti bei siekti maksimaliai užtikrinti silpnesnės sutarties šalies teisių užtikrinimą. Pažymėjo, kad 2009 m. jai buvo diagnozuota onkologinė liga, 2009-09-30 ji buvo operuota, tęsiamas onkologinis gydymas, 2010 m. susirgo ieškovės mama V. K., kuriai iki šios dienos būtina speciali ir nuolatinė slauga, tad šios aplinkybės nulėmė pasyvesnį jos dalyvavimą sutarties vykdyme ir pretenzijų reiškime, tačiau paneigia atsakovės poziciją, kad ji nebendradarbiavo su atsakove. Atsakovė mėgina įtikinti teismą, kad visi ginčijamos Sutarties 3.8 p. prisiimti įsipareigojimai šiuo metu ir visa apimtimi yra įvykdyti ir ji reiškia nepagrįstas pretenzijas, tačiau atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad nors sprendžiant kilusį ginčą ikiteisminio ginčo sprendimo metu, rengiant procesinius dokumentus ir iškėlus bylą teisme iš tiesų buvo periodiškai vykdomi prisiimti įsipareigojimai, tačiau pažeidus Sutarties sąlygas. Nurodė, kad dujos iki šios dienos nepravestos, o iki kotedžų, kuriuos statė atsakovė, yra nemenkas atstumas ir jai nėra žinoma, kurioje vietoje gali būti atvestos dujos; kotedžai buvo pradėti statyti tik apie 2013 m., užbaigti 2014 m., jokie kiti namai nėra pastatyti ir nestatomi dėl tos pačios priežasties, dėl kurios šio proceso negalėjo pradėti ir ji, be to, atsakovė neneigia, kad dujos atvestos tik į kvartale esančius atsakovės pastatytus kotedžus, tačiau ji nenusipirko kotedžo, o atsakovė įsipareigojo atvesti dujas iki žemės sklypo, o ne kitoje vietoje, ji pati neįsipareigojo dujų atsivesti į savo sklypą, todėl atsakovė negali šio fakto interpretuoti pagal savo sampratą ir tai laikyta jos teisių pažeidimu; 2012-2013 m. buvo padarytas ar praplatintas kelias privažiavimui į sklypus, tačiau sutartyje nurodytu laikotarpiu šis vadinamasis kelias buvo žalia veja ir šį kelią atsakovė, kurios veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu ir kotedžų statyba, padarė tik savo tikslais ir poreikiais, kadangi jai pačiai buvo aktualu gauti pelną iš statomų pardavimui kotedžų; 2013-2014 m. tiek kanalizacijos šuliniai, tiek nuotekų siurblinė, buvo įrengti, tačiau pažeidžiant terminus ir galimai netinkami eksploatacijai, kas akivaizdu iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir užfiksuotų nuotraukų, be to ir pati atsakovė neneigia, kad šie veiksmai buvo atlikti ne Sutartyje nustatytais terminais, bet vėliau, ir neprotingais terminais, pažeidžiant Sutarties sąlygas; elektros skydinė pastatyta tik 2014 m., jos sutartyje nustatytais terminais nebuvo, tą matė ieškovė ir jos sūnus, kurie ne kartą važiuodavo į sklypą tikrinti, ar galės pradėti naudoti sklypą pagal jo tikslinę paskirtį ir reiškė pretenzijas atsakovei. Greta jos sklypo yra dar 20 sklypų, kurie yra neužstatyti, t.y. statybos nevykdomos dėl atsakovės kaltės. Visoje teritorijoje yra tik vienintelis namas – sodyba, bet nuo jos sklypo jis yra 1-1,5 km atstumu, todėl neaišku, kokiu būdu ji galėjo atlikti atsakovės atsiliepime jos nurodytus veiksmus. Nurodė, kad atsakovei neįsipareigojus investuoti lėšų įsipareigojimų (komunikacijų) vykdymui, tiek ji, tiek kiti 20 sklypų savininkai nebūtų mokėję tokios neprotingos kainos už žemės sklypą be komunikacijų. Būtent todėl, kad atsakovė įsipareigojo atvesti visas komunikacijas, visi pirkėjai mokėjo sutartimi sutartą kainą, kuri apėmė tiek sklypo vertę, tiek komunikacijų įvedimui būtinas išlaidas. Tuo tarpu, jeigu atsakovė panaudojo pirkėjų lėšas kitiems tikslams vykdyti, ji negali atsakyti už atsakovės netinkamą Sutarties vykdymą savo pinigais. Kadangi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties akivaizdu, kad sklypų kaina buvo daug mažesnė, o su komunikacijomis sklypo vertė didėja, ji, be komunikacijų, nebūtų mokėjusi už sklypą didesnės kaip 30000 Lt sumos, žinodama, jog atsakovė gali sukelti tokias neigiamas pasekmes. Pasisakydama dėl jos finansinės padėties ir gebėjimo pradėti statybas, atsakovė elgiasi neetiškai ir ją žemina, iškraipo statybas reglamentuojančius teisės aktus: ji už žemės sklypus atsakovei sumokėjo 101971 Lt grynais pinigais, t.y. be banko paskolos ir per visą laikotarpį turėjo pakankamai pinigų, kad galėtų vykdyti statybas: 130 000 Lt pardavusi butą, 305 000 Lt pardavusi butą, 30 000 Lt pardavusi garažą, 120 000 Lt pardavusi butą, tačiau įrodydama tai pirkimo-pardavimo sutarčių neteikia dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo, teikia tik banko išklotines; 2007-2008 m. dirbo pagal verslo liudijimą ir jos pajamos buvo 100 000 Lt per metus; nuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini), kas mėnesį už nuomą gaunant 1200 Lt, o pati gyveno su mama adresu (duomenys neskelbtini), topdėl ji turėjo pakankamai santaupų statyboms vykdyti, o butą (duomenys neskelbtini) pagal banko kreditą įsigijo tik dėl to, kad vis tikėjosi pradėti statybas, kurios nebuvo pradėtos išimtinai dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, be to, pasibaigus statyboms, ieškovė ketino butą parduoti ir grąžinti bankui kreditą. Šiuo metu, kadangi Sutartis dėl atsakovės kaltės neįvykdyta, o jos sūnus, su kuriuo kartu buvo perkami žemės sklypai bendrai namų valdai, 2014 m. lapkričio mėn. persikėlė gyventi į kitą savo būstą, ji slaugo sergančią mamą ir pagal sveikatos būklę liks gyventi bute, atsakovė suklaidinusi ją ir neįvykdžiusi sutarties bei nesutikusi bendradarbiauti tinkamai, privalo prisiimti atsakomybę. Be to, ji su sūnumi kreipėsi žodžiu į statybos ekspertus ir bendravo su projektuotojais, kurie net nepatarė pradėti jokių veiksmų (rengti projekto ir pradėti statybų), nežinant kurioje vietoje bus atvestos dujos, įrengti elektros įvadai ir kt., kadangi nėra praktinės galimybės realizuoti jokių projektų, susijusių su statybomis, o juos pradėjus, būtų galimai reikalinga keisti projektą ir/ar daryti perplanavimus statinyje, kas būtų finansiškai nenaudinga ir sukeltų neigiamas pasekmes.

Atsakovė UAB „Trys medžiai“ triplike (t. 2, b.l. 23-30) nurodo, kad atsakovė pagrindinę prievolę pagal Sutartį įvykdė tinkamai, t.y. perdavė ieškovei nuosavybės teise žemės sklypus, tačiaui pripažįsta, kad vėlavo vykdyti šalutinę prievolę nurodytą Sutarties 3.8 p., tačiau tai vyko ne dėl atsakovės kaltų veiksmų. Kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų, patvirtina teikti ir gauti dokumentai, sudarytos sutartys: 2007-08-10 pateikta paraiška AB „VST“ ir techninių sąlygų; 2008-07-22 sudaryta sutartis dėl melioracijos darbų su UAB „Hidrosta“; 2008-07-25 tarp atsakovės ir E. N. firmos „Edmeta“ sudaryta techninės priežiūros sutartis Nr. 36; 2008-08-01 sudaryta projektavimo paslaugų sutartis Nr. S-08-45 su UAB „Legrana“; 2008-08-26 dujotiekio projektavimo darbai su UAB „Dujotiekis“, tačiau prasidėjus ekonominiam nuosmukiui verslo partneriai sustabdė arba išvis atsisakė planų vystymo žemės sklypuose, prasidėjo teisminiai ginčai su UAB „Dujotiekis“ dėl sutarčių vykdymo, o šių procesų ji negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti; 2008-12-04 tarp atsakovės ir A. Ž. sudaryta autorinė sutartis Nr. AZ-20081204 dėl gatvių techninio projekto rengimo; 2009-05-16 paraiška AB „VST“ ir išvados dėl projektavimo sąlygų nustatymo; 2010-12-01 Kauno rajono savivaldybės administracijos išduotas leidimas rekonstruoti 10 kv. dalies elektros liniją; 2011-10-13 Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimas gatvių statybai; 2012-04-10 rangos sutartis su priedais ir 2012-11-10 rangos sutarties pratęsimai su UAB „Detu“ dėl kelio infrastruktūros, vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekų statybos darbų; kiti dokumentai, leidimai ir sutartys. Taigi ieškovės argumentai apie tariamai veiksmų nesiėmimą įgyvendinti Sutarties 3.8 p. šalutinę prievolę yra nepagrįsti jokiais įrodymais, nes ji jau nuo 2007 m., nepaisant sunkmečio, dėjo maksimalias pastangas įvykdyti savo įsipareigojimus prieš sklypų pirkėjus, skirtingai nei kiti vystytojai nesuradę resursų tapo nemokūs. Neteisėti ir nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsiradus aukščiau nurodytiems sunkumams atsakovė neprašė keisti Sutarties sąlygų. Nesuprantama, kodėl ji, kuri nepažeidė nei vieno iš pirkėjo interesų (nes niekas neįgyvendino teisių į statybą, o kas įgyvendino, Sutarties 3.8 p. nebuvo kliūtis), privalėjo kreiptis į teismą pagal CK 6.204 str. dėl sąlygų pakeitimo. Tiesa, kad jai atsirado sunkumų įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus, tačiau jos diskrecijos teisė kreiptis dėl Sutarties 3.8 p. pakeitimo ar nesikreipti. Ji nusprendė nesikreipti ir nepaisant atsiradusių minėtų sunkumų vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir juos įvykdė. Priešingai, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kainos mažinimo, gal net Sutarties nutraukimo. Tačiau toks ieškovės nesikreipimas tik dar kartą patvirtina jos interesų pažeidimo nebuvimą ir neketinimą naudotis savo kaip statytojos teisėmis. Šiuo metu, esant įvykdytai Sutarties 3.8 p. numatytai šalutinei prievolei galimybė reikšti ieškinį CK 6.204 str. pagrindu yra išnykusi. Sutartis šiai dienai pilnai įvykdyta, todėl keisti jos nuostatų, juo labiau pripažinti ją negaliojančia nuo sudarymo momento, nėra jokių teisinių galimybių, ir tai prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumui. Ieškovė dublike, skirtingai nei ieškinyje, pripažįsta, kad Sutarties 3.8 p. yra įvykdytas, t.y. visos komunikacijos, išskyrus dujas. Kreiptis dėl dujų prijungimo privalo pati ieškovė, kadangi kreipiantis į AB „Lietuvos dujas“ dėl naujo vartotojo prijungimo turi būti pateiktas žemės sklypo nuosavybę patvirtinantis dokumentas, taip pat statybą leidžiantys dokumentai. Atsakovė, neturėdama nuosavybės teisių į sklypą neturi teisės teikti tokį prašymą AB „Lietuvos dujos“, o tai, kad į sklypą gali būti atvestos dujos, patvirtina www.regia.lt žemėlapio ištrauka su prijungimo ribomis. Be to, AB „Lietuvos dujos“ naujų vartotojų skyriaus vadybininkė L. Z. 2015-04-30 dienos e-laišku patvirtino, kad informacinis laiškas apie dujofikavimo galimybę K. K. buvo išsiųstas paštu 2014-09-29. Tai tik liudija ieškovės nesąžiningumą ir tariamą nežinojimą kodėl iki Sklypo nėra atvestas dujų vamzdis, todėl tinkamai įrodyta, kad dujos sklype gali būti įvestos, tačiau įvedimas išimtinai priklauso nuo ieškovės valios ir ji neturi teisės remtis tariamu Sutarties 3.8 p. neįvykdymu. Ieškinyje nurodyta, kad „Nuo 2012 m. ieškovė pastoviai ir nuolatos rūpinosi sutarties vykdymu“. Atsiliepime nurodžius, kad ieškovė pirmą kartą susisiekė su atsakove tik 2012 m. gegužės, birželio mėnesį, dublike ieškovė nesąžiningai keičia poziciją, nurodydama, kad „Ieškovė nuolatos po sutarties sudarymo ir įvairiais periodais 2010, 2011, 2012, 2013 metais kreipėsi į atsakovą.“ Dublike ieškovė savo „pasyvesnį dalyvavimą sutarties vykdyme, pretenzijų reiškime“ grindė onkologine liga, kas ieškovės nuomone paneigia atsakovės nurodytą poziciją kad neva ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Ligos niekaip nesusiję su atleidimu nuo bendradarbiavimo pareigos vykdymo. Jeigu ieškovė dėl ligos net negalėjo kreiptis į ją su reikalavimu kaip bus užtikrintos jos teisės statybų metu, tai kaip galima įrodinėti jos galimybes realizuoti savo kaip statytojo teises, kas vienareikšmiškai reikalauja žymiai daugiau pastangų. Ieškovė turėjo galimybes įgyvendinti teisę į namo statybas sklype veikiant sūnaus pagalba (nes sūnus irgi turėjo intereso statyti namą). Ieškovės nebendradarbiavimas ir pasyvus elgesys ir akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas reiškia ne ką kitą, kaip tik ieškovės bandymą pasipelnyti iš atsakovės nukritus nekilnojamojo turto vertei dėl rinkos sąlygotų priežasčių, taip pat asmeninių priežasčių: pasikeitus pačios ieškovės sveikatos būklei, atsiradus jos mamos slaugos poreikiams, o ieškovės sūnui įsigijus namą, ką patvirtina pati ieškovė. Kad ieškovė ir jos sūnus kreipėsi žodžiu į statybos ekspertus (ekspertą Zeltinį) ir bendravo su projektuotojais, kurie net nepatarė pradėti jokių veiksmų (rengti projektą, pradėti statybas), nes nežinant kurioje vietoje bus atvestos dujos, įrengti elektros įvadai ir kt., nėra praktinės galimybės realizuoti jokių procesų, susijusių su statybomis netiesa, nes Sutarties 3.8 p. neapima tinklų tiesimo pačiame sklype, ir ieškovės pastatyto namo sklype prijungimo prie šių tinklų, tinklai yra privedami prie sklypo, kas dabar yra atlikta; jei ieškovei ir jo tariamiems projektuotojams reikėjo tinklų privedimo vietos prie sklypo namo projekto rengimui, ji turėjo kreiptis į atsakovę ir būtų gavusi visą reikiamą informaciją; atsakovės žiniomis buvo suprojektuoti keli namai gretimuose sklypuose ir tam gauti statybos leidimai jau 2008-2009 m., šie sklypai yra kaimyniniai ieškovės sklypui: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės argumentas, jog kliūtis pradėti ir inicijuoti statybų procesą sklype, sutrukdė atsakovės nesavalaikis Sutarties 3.8 p. vykdymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Sutarties 3.8 p. įsipareigojimų tinkamas ir savalaikis įvykdymas nėra jokiame priežastiniame ryšyje su negalimumu planuoti statybas, projektuoti namą sklype ir gauti tam statybos leidimą. Kita vertus, jei ieškovė buvo suklaidinta nekompetentingų ekspertų ir/ar projektuotojų dėl negalimumo atlikti projektavimo darbus, ji turėtų reikalauti žalos atlyginimo iš šių asmenų. Ieškovė dublike nurodė, kad „įsigijo butą (duomenys neskelbtini) pagal banko kreditą tik dėl to, kad vis tikėjosi pradėti statybas, kurios nepradėtos dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, o pinigų žinojo, kad statyboms reikės“. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina savanorišką išlaidų prisiėmimą, jei iš tikrųjų yra taip, kad ji turėjo finansinių resursų namo statybai. Jei turėjo šias pajamas ir galimybę statyti, nesuprantama, kam tada pirko minėtą butą ir kodėl nevykdė statybų sklype. Būsto pirkimas, kartu su kitomis aplinkybėmis, kaip antai statybų planavimo nevykdymas, tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė neturėjo tikslo vykdyti statybas ir siekia nesąžiningos naudos reikšdama šį ieškinį. Be to, byloje lieka neįrodyta kokiu būdu ir kaip tai susijęs buto palūkanų mokėjimas ir atsakovės atsakomybė dėl ieškovės aplaidaus statytojo teisių nerealizavimo. Ieškovė apskritai neturėjo finansinių pajėgumų realizuoti teisių į statybą. Ši aplinkybė patvirtintų, kad ji ne tik nesiėmė veiksmų realizuoti savo kaip statytojos teisių, bet neturėjo tam finansinių galimybių, todėl ji prašė teismo išreikalauti iš ieškovės: darbdavio patvirtintas pažymas, VSDFV gautų išmokų pažymas, kitus dokumentus išduotus trečiųjų asmenų, išrašus iš bankų ir kitų finansinių įstaigų laikotarpyje nuo 2007-10-05 iki ieškinio pareiškimo dienos, patvirtinančius ieškovės turėtas bei turimas pinigines lėšas; paskolos sutartis, įkeitimo sutartis/lakštus, skolos raštelius sudarytus laikotarpyje nuo 2007-10-05 iki ieškinio pareiškimo dienos, kurie patvirtintų ieškovės prisiimtus skolinius įsipareigojimus nuo 2007-10-05 iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė kartu su dubliku pateikė įplaukas į dvejas atsiskaitomąsias sąskaitas esančias AB Swedbanke, AB SEB banko 2015-04-13 dienos raštą apie kredito apyvartą 2014-01-01 iki 2014-12-31. Tačiau šie duomenys nepatvirtina ir nepaneigia bylai reikšmingų aplinkybių, t.y. kokiomis pinigų sumomis disponavo ieškovė konkrečiu Sutarties vykdymo laikotarpiu, nes nėra žinių apie jos patirtas išlaidas. Taip pat ji nepateikė paskolos sutarčių, įkeitimo sutarčių/lakštų, skolos raštelių sudarytų laikotarpyje nuo 2007-10-05 iki ieškinio pareiškimo dienos, nors akivaizdu, kad paskolos sutartys dėl įgijamo būsto ir įkeitimo lakštai buvo sudaryti. Ieškovės abstraktūs argumentai, kad buvo parduotas kažkoks turtas ir pan. ir atsisakymas vykdyti teismo įpareigojimą pateikti šiuos duomenis dėl tariamo Asmens duomenų apsaugos įstatymo ginamų vertybių, liudija tai, kad ji yra nesąžininga ir teikia selektyviai atrinktus įrodymus, kuriais negali būti grindžiamas teismo sprendimas. Pagal verslo liudijimą gautos pajamos taip pat gaunami nuompinigiai taip pat turi būti deklaruoti VMI ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, ko byloje nėra.

2015-06-17 teismo posėdžio metu ieškovė K. K. parodė, jog 2007 m. pirko žemės sklypą iš UAB „Trys medžiai“ su sąlyga, kad iki 2009-09-01 bus atvestos visos komunikacijos ir už sklypą sumokėjo 102 tūkst. Lt grynaisiais pinigais per banką. Sklypą pirko namo statyboms kartu su sūnumi, draugu, mama, tačiau atsakovė sutartį įvykdė tik 2014 m., tačiau ir tai ne iki galo, iki sutartyje numatyto termino – 2009-09-01 jokios komunikacijos atvestos apskritai nebuvo. 2009 m. ji susirgo onkologine liga ir iki 2010 m. nebendravo su atsakove, tačiau 2010 m. liepos mėn. prašė atsakovės, kad darytų susirinkimą su sklypų savininkais, bet viskas nuo jos buvo slepiama, jokie duomenys neteikiami. Vėliau susirgo jos mama, palaidojo vyrą, todėl domėjimasis žemės sklypu buvo sumažėjęs. Tiek 2011, tiek 2012 m. kreipėsi į atsakovę žodžiu, siuntė pretenzijas, tačiau jokių atsakymų negavo, tačiau pripažino, kad atkovė jai buvo siūliusi 70000 Lt už žemės sklypą, tačiau ji nesutiko su tuo, norėjo, kad atsakovė sumokėtų 70000 Lt ir paliktų jai žemės sklypą. Jeigu būtų žinojusi, jog atsakovė neįvykdys savo įsipareigojimų, nebūtų pirkusi sklypo už tokią kainą, kokią sumokėjo. Šiuo metu dujos atvestos už 1,5 km iki jos sklypo, elektra yra atvesta, duobėtas įvažiavimas į sklypą yra, miesto vandentiekio nėra, tačiau yra vietinė kanalizacija, nuotekų sistemos, o buvo pasakyta, kad bus asfaltuotas kelias, šaligatviai, trinkelės. Šiuo metu ten nepradėtas statyti nė vienas namas. Dėl savo finansinės padėties, paaiškino, kad ji turėjo pusę milijono, buvo pardavusi savo tėvo namą, dirbo pagal verslo liudijimą, todėl tikrai galėjo vykdyti statybas, tačiau jų nepradėjo dėl neatvestų komunikacijų. Šiuo metu ji yra įsigijusi butą, o sūnus kotedžą, todėl žemės sklypas jiems nebereikalingas. Prašė priteisti jai sumokėtus už sklypą pinigus ir sumokėtas bankui palūkanas už įsigytą butą

2015-08-06 teismo posėdyje liudytoja V. S. parodė, kad nuo 2005 iki 2013 m. yra dirbusi UAB „Trys medžiai“. Ieškovę pažįsta tik tiek, kiek tai buvo susiję su jos darbu ir jai žinoma, jog K. K. yra įsigijusi sklypą iš UAB „Trys medžiai“, o ji atstovavao įmonę vystant statybos projektus, tam tikru laikotarpiu pasirašinėjo sutartis. Su ieškove po sutarties sudarymo kelis kartus bendravo dėl sutarties vykdymo, komunikacijų vedimo, vienas iš tų kartų buvo pas notarą dėl elektros vedimo. Su ieškovės sūnumi niekada nebuvo susitikusi. Ji pati taip pat buvo įsigijusi žemės sklypą iš atsakovės toje pačioje vietovėje, tačiau vėliau įmonė iš jos jį atpirko, kadangi ji įmonei buvo skolinga ir reikėjo padengti paskolą. Ji sklypą tuo metu iš atsakovės pirko už 104 tūkst. Lt, o įmonė iš jos jį atpirko už 86 tūkst. Lt. Jai žinoma, kad kuomet ieškovė pirko sklypą, ten buvo apie 20 sklypų ir buvo bent keli žmonės, kurie ketino gauti statybos leidimus namų statybai ir įmonė tam tarpininkavo. Jai išeinant iš darbo 2013 m. visos komunikacijos sklypuose jau buvo atvestos. Nežino, kodėl 2009 m. komunikacijos nebuvo atvestos.

Tretysis asmuo notarė Rasa Inonaitienė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kuriame nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 69-71).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179str. 1 d.).