Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

1) 1979-09-14 Jonavos rajono teismo pagal LR BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

2) 1982-02-11 Jonavos rajono teismo pagal LR BK 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 5 metams;

3) 1988-05-06 Kaišiadorių rajono teismo pagal LR BK 90 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

4) 1991-11-22 Jonavos rajono teismo pagal LR BK 148 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 8 metams;

5) 1999-03-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

6) 1999-05-06 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams;

7) 2000-02-03 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

8) 2005-03-14 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

9) 2005-12-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams;

10) 2007-01-25 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 metams, 2009-12-24 pagal 2009-12-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, vadovaujantis LR BVK 157 straipsniu, paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai neatlikus 1 metų 1 mėn. 9 d. laisvės atėmimo bausmės;

11) 2010-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str., bausmė subendrinta su 2007-01-25 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

12) 2014-04-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus laisvės atėmimu 2 metams. Paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę 2014-07-18,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2016-05-30 laikotarpiu nuo 00 val., iki 3 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su R. T. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu R. T. į krūtinę, tuo padarė jam durtinę – pjautinę krūtinės kairės pusės kiauryminę žaizdą bei kairio plaučio ir kairės poraktinės arterijos pažeidimą, dėl to išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui, R. T. mirė įvykio vietoje, taip nužudė R. T.. R. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2016-05-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas R. T. lavonas. Iš įvykio vietos paimta: peilis juodos spalvos rankena, piniginė, R. T. asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, 18,85 Lt, raktų ryšulys, du plastikiniai buteliukai, du stiklainiai su kvapo pvz., pažyma. (t. 1, b. l. 14-25)

2016-05-30 - 2016-06-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M552/2016(02) konstatuota, kad R. T. mirė nuo durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės kiauryminės žaizdos su kairio plaučio ir kairės poraktinės arterijos pažeidimu, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui. Mirtis ištiko labai greitai - per kelias - daugiausiai keliolika minučių po patirto sužalojimo ir maždaug kelių valandų bėgyje iki GMP palaikų apžiūros 2016-05-30, 3.19 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių išsivystymas konstatuotas tiek įvykio vietoje, tiek ir autopsijos metu. Prieš mirtį R. T. buvo vartojęs alkoholį. Autopsijos metu iš palaikų buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Spręsti apie alkoholinės intoksikacijos laipsnį bus galima tik gavus atsakymą iš toksikologinės laboratorijos. R. T. palaikuose konstatuotas vienintelis sužalojimas - tai durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje priekiniame paviršiuje, viršutinėje dalyje su plaučio ir poraktinės arterijos pažeidimu. Šis sužalojimas padarytas duriančiu pjaunančiu įrankiu, vienu smūgiu ir žaizdos kanalas tęsiasi iš priekio atgal, iš apačios į viršų ir kiek į vidinę pusę. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas apžiūrai pateiktu peiliu. Tai patvirtina žaizdos bei jos kanalo matmenų atitikimas peilio charakteristikoms ir šiuo atveju peilis į kūną buvo paniręs apie 12-13 cm. Tai patvirtina ir sutepimai krauju, esantys ant peilio. Toks sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju labai greitai pasibaigęs nukentėjusiojo mirtimi. Po patirto sužalojimo R. T. teoriškai labai trumpą laiko tarpą galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus, tačiau sprendžiant pagal sutepimus krauju drabužiuose ir ant kūno žmogus tokių veiksmų neatliko, bent jau nevaikščiojo. Po patirto sužalojimo žmogus labai greitai prarado sąmonę ir galiausiai mirė. Sprendžiant pagal žaizdos kanalo kryptį kūne smūgiuota iš priekio nukentėjusiojo atžvilgiu. Morfologiniai žaizdos ir jos kanalo požymiai leidžia preliminariai spręsti apie įrankio formą, dydį. Sužalojimas padarytas su vidutine jėga - pilnai perpjautas šonkaulis, sužalota oda ir giliau esantys audiniai ir organai. Pažeidimas nukentėjusiojo drabužiuose atitinka žaizdą kūne. (t. 1, b. l. 37-41)

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo R. R. kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad R. R. 2016-05-30 laikotarpiu nuo 00 val., iki 3 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su R. T. metu tyčia vieną kartą dūrė peiliu R. T. į krūtinę, tuo padarė jam durtinę – pjautinę krūtinės kairės pusės kiauryminę žaizdą bei kairio plaučio ir kairės poraktinės arterijos pažeidimą, dėl to išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui R. T. įvykio vietoje mirė, taip nužudė R. T.. Taigi R. R. nužudė R. T. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo R. R., liudytojų V. I., A. P. parodymai, specialisto išvadoje ir kituose rašytiniuose procesiniuose dokumentuose esantys duomenys.

Kaltinamasis R. R. pripažino aplinkybę, kad įvykio dieną jis (R. R.), V. I., A. P. girtavo. Tarp jo ir R. T. kilo konfliktas dėl to, kad R. T. kibo prie A. P., išsakė jos ir jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Galvodamas, kad R. T. prieš jį smurtaus, nes kėlėsi nuo fotelio, jis norėjo R. T. pagąsdinti ir rankoje turėtu peiliu dūrė juo į krūtinės sritį. Nesiekė atimti gyvybę ir nužudyti R. T.. Šias aplinkybes kaltinamasis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat jas kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas nusikaltimo padarymo vietą ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo R. R. nurodyta konflikto su R. T. priežastis visiškai atitinka liudytojos A. P. parodymus, iš kurių nustatyta, kad įvykio vakarą R. T. kibo prie A. P., koliojosi necenzūriniais žodžiais, todėl tai nepatiko R. R. ir tarp jų (R. R. ir R. T.) kilo konfliktas. Liudytoja A. P. patvirtino aplinkybę, kad R. R. jai pripažino faktą, kad jis peiliu sužalojo R. T.. Ji matė sužalotą R. T.. Jai ir R. R. išeinant iš buto, R. T. lavonas liko V. I. bute, kuriame jie girtavo. Kaltinamasis R. R. taip pat patvirtino tą aplinkybę, kad po sužalojimo R. T. liko tame pačiame bute, kuriame jis jį sužalojo. Taigi ši aplinkybė neprieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole esantiems duomenims, kur užfiksuota, kad R. T. lavonas rastas bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyveno V. I.. Yra pagrindas tikėti kaltinamojo parodymais apie tai, kad R. T. jis sužalojo peiliu, nes iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute peilis surastas, o specialisto išvadoje konstatuota, kad R. T. sužalojimas padarytas duriančiu pjaunančiu įrankiu, vienu smūgiu ir žaizdos kanalas tęsiasi iš priekio atgal, iš apačios į viršų ir kiek į vidinę pusę. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas apžiūrai pateiktu peiliu. Fizinio smurto panaudojimo prieš R. T. faktas patvirtinamas ir specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, koks sužalojimas jam buvo padarytas ir kokia yra mirties priežastis, o būtent kad R. T. mirė nuo durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės kiauryminės žaizdos su kairio plaučio ir kairės poraktinės arterijos pažeidimu, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui.

Iš liudytojos A. P. parodymų nustatyta, kad iki kaltinamojo panaudoto fizinio smurto prieš R. T., šis buvo sveikas ir nesužalotas. Kaltinamasis R. R. ir liudytoja A. P. patvirtino, kad po panaudoto smurto R. T. liko sėdėti fotelyje. Liudytojas V. I. patvirtino aplinkybę, kad ten jis surado R. T. lavoną. Įvykio vietos apžiūros protokolu patvirtinama aplinkybė, kad R. T. lavonas rastas toje pačioje vietoje, kur prieš jį buvo smurtauta ir kur jis buvo paliktas po smurto sužalotas. Liudytojos A. P. parodymais patvirtinama tai, kad nei ji, nei V. I. prieš R. T. nesmurtavo. Kaltinamasis pripažino faktą, kad jis peiliu dūrė R. T. vieną kartą ir jį sužalojo. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis vieną kartą peiliu dūrė į krūtinę R. T., visiškai atitinka specialisto išvadoje nurodytai aplinkybei, jog R. T. sužalotas peiliu dūrus vieną kartą. Taigi sužalojimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad R. T. sužalotas kaltinamojo nurodytu būdu ir smūgiuojant peiliu. Todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad R. R. sužalojo R. T. ir dėl patirto smurto bei jam padaryto sužalojimo šis mirė. Taigi kaltinamojo R. R. atlikti smurtiniai veiksmai sukėlė R. T. mirtį ir tarp kaltinamojo atliktų veiksmų bei atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis R. R. paaiškino, kad jis nesiekė R. T. mirties ir nesitikėjo, kad kils mirtinos pasekmės. Įvertinus bylos aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, jis veikė netiesioginės tyčios forma. Byloje nustatyta, kad įvykio metu jis dūrė peiliu R. T. į krūtinę (kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai), peiliu smūgiavo vieną kartą. Įvykio metu panaudojo gyvybei pavojingą ir žalojantį įrankį peilį, kurio geležties ilgis 19,3 cm, jos plotis nuo 2,5 iki 3,4 cm, smaigalys aštrus. Ta aplinkybė, kad žaizdos kanalo ilgis apie 12-13 cm, visiškai perpjautas šonkaulis, pažeistas plautis, arterija, rodo, kad smūgis peiliu buvo stiprus. Kaltinamasis matė, kad R. T. sužalotas, greitosios pagalbos nekvietė ir paliko jį įvykio vietoje. Teismas daro išvadą, kad suduodamas stiprų smūgį žalojančio pobūdžio įrankiu-peiliu į krūtinę, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali įvykti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Suduodamas peiliu smūgį į krūtinę žmogui ir turėdami gyvenimiškos patirties, kaltinamasis suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingas. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo R. R. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo R. T. mirties yra priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smūgių skaičių, pobūdį, smurtavusio asmens elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį. Kaltinamasis tvirtina, kad konfliktas tarp jo ir R. T. kilo dėl netinkamo jo elgesio, išsakytų necenzūrinių žodžių, kibimo prie A. P., o taip pat dėl įtarimo, kad jis gali smurtauti, todėl supyko, išsigando ir sudavė jam peiliu. Taigi, nustatyta, kad nusikaltimo motyvas - asmeniniai nesutarimai ir pyktis. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, nes R. R. nužudė kitą asmenį.

Teismas, skirdamas bausmę R. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis R. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šis nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis, baigtas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė.

R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą (LR BK 129 straipsnio 1 dalis) jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę patvirtino kaltinamojo R. R. ir liudytojos A. P. parodymai.

Lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. R. davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip padėjo tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamo įvykio ir nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis išsakė atsiprašymą ir prašė jį perduoti nukentėjusiajai per jos atstovę. Taigi, galima konstatuoti, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 59 straipsnio 2 dalis)

R. R. teistas, teistumas neišnykęs, jis nusikalto būdamas recidyvistas, šį nusikaltimą padarė praėjus trumpam laikui po ankstesnės bausmės atlikimo ir paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, jis nedirbo, baustas administracine tvarka.

R. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis R. R. skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Kardomoji priemonė suėmimas R. R. paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką (LR BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. D. pateikė civilinį ieškinį ir prašė jai priteisti iš R. R. 887,50 Eur turtinei žalai atlyginti, 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl sūnaus R. T. nužudymo patyrė viso 887,50 Eur dėl laidojimo ir su laidojimu susijusių išlaidų. Šią faktinę aplinkybę pagrindžia UAB „Amžina ramybė“ ir S. D. pasirašytas Susitarimas dėl užsakymo bei 2016-06-06 d. Kvito Nr. 9 LF WC 03800007 kopijos. Taigi, šis faktas liudija, kad ieškovė S. D. patyrė 887,50 Eur dydžio turtinę žalą dėl sūnaus R. T. nužudymo (patvirtinančių dokumentų kopijas pridėjo). Pažymėjo tai, kad dėl netikėto, tragiško mylimo sūnaus R. T. nužudymo, ji (velionio motina S. D.) patyrė neturtinę žalą. Ši neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu, tai turi būti įvertinta pinigais. Jos išgyvenimai dėl mylimo sūnaus netekties pasireiškė dvasiniu sukrėtimu, emociniu šoku. Jos santykiai su sūnumi R. T. buvo visada artimi, kadangi, S. D. tiek buvęs vyras, tiek ir kitas sūnus yra mirę, todėl nužudytasis R. T. ieškovei buvo vienintelis ir didžiausias gyvenimo ramstis, paguodos šaltinis, be to, pastaruosius du metus laiko S. D. gyveno kartu su savo sūnumi R. T. adresu: (duomenys neskelbtini). Netekus antrojo sūnaus R. T., S. D. prarado ir vidinės ramybės pusiausvyrą, jai atrodo, kad viskas neteko prasmės. Po sūnaus nužudymo ieškovė jaučiasi labai blogai, užmiršta, ko ir kur ėjusi, kamuoja galvos skausmai, bloga nuotaika. Naktimis be medikamentų pagalbos negali užmigti, kamuoja košmarai, prisiminimai apie nelaimingą įvykį. Ieškovė prarado susidomėjimą aplinka, socialiniu gyvenimu, tapo apatiška, jai norisi užsidaryti kambaryje ir be paliovos verkti. Dėl minėtinos priežasties ji vengia bendrauti su artimaisiais, draugais. Šis dvasinis sukrėtimas paveikė ją (S. D.), vos tik pamato sūnaus nuotrauką, ar išgirsta aplinkinius kalbant apie jį, nelaimingą įvykį, iš karto susigraudina. Iki šiol ji negali atsigauti nuo patirto šoko, iki šiol nuolatos vartoja vaistus, tačiau tai dvasinių išgyvenimų nenumalšino. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes teigia, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus, nurodytus LR CK 6.250 str. 1 d., dėl to savo neturtinę žalą vertina 10000 Eur. Minėtoje įstatyminėje normoje yra teigiama, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (2 d.). Kaltinamasis R. R. nesilaikė tinkamo elgesio taisyklių ir savo tyčiniais veiksmais atėmė jos (S. D.) vienintelio sūnaus R. T. gyvybę, kuri kaip vertybė, yra labiausiai saugojama atitinkamų įstatyminių nuostatų pagrindu (LR Konstitucijos 19 str., LR BK 129 str.). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. R. peiliu dūrus į ieškovės sūnų R. T., kaltinamasis nesiėmė jokių priemonių jo gyvybei gelbėti, t. y. neiškvietė greitosios pagalbos. Dėl minėtų priežasčių, konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų R. R. veiksmų ir kilusios žalos. Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus.

Kaltinamasis R. R. su civiliniu ieškiniu sutinka visiškai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. D. civilinis ieškinys atlyginti turtinę žalą tenkintinas, nes dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų (nužudymo) nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala, ji turėjo išlaidų laidodama R. T.. Kaltinamasis privalo žalą atlyginti, nes žala padaryta nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusiosios nurodyta laidojimui išleista suma reali ir atitinka protingumo kriterijus, ji įrodyta rašytiniais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms priteistina iš R. R. 887,50 Eur turtinei žalai atlyginti S. D..

Teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo R. R. priteistina 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. D.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl R. T. nužudymo, netekties nukentėjusioji patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekusi artimo žmogaus – sūnaus. Teismas nustatė, kad R. T. nužudė R. R., todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam R. R., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 625,32 Eur (2 tomas, b. l. 95). Antrinę teisinę pagalbą teisme teikė advokatė Vida Kabečienė. Nagrinėjant bylą teisme gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (LR BPK 51 straipsnio 7 punktas), kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Todėl išlaidos už kaltinamajam R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra iš jo išieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę skirti R. R. atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. lapkričio 25 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d.

Kardomąją priemonę suėmimą R. R. palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš R. R. priteisti 887,50 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 centų) turtinei žalai atlyginti, 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai S. D..

Priteisti iš R. R. 625,32 Eur valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank“ A/S, Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Nordea Bank“ AB, Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus: peilį, du plastikinius buteliukus, du stiklainius su kvapo pavyzdžiais sunaikinti.

Daiktus: R. R. drabužius (marškinėlius, šortus, batelius) ir telefoną LG grąžinti R. R..

Daiktus: R. T. drabužius (marškinius, kelnes, sportinius batus, puskojines, trumpikes) grąžinti S. D..

Daiktus: tris kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.