Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas (teistumai išnykę)

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 str. 3 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, 2018-02-22 iki 19 val., dėl asmeninių paskatų, išreikšdamas neapykantą nukentėjusiojo asmeniui, tyčia armatūros gabalu išdaužė G. K. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambario lango stiklo paketus, taip sugadindamas svetimą, nukentėjusiajam G. K. priklausantį turtą ir padarydamas jam 180 Eur turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. O. padarė BK 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu A. O. paaiškino, kad kažkada dirbo pas G. K., o baigus darbus šis negrąžino darbo įrankių, kurie nepigiai kainavo. Todėl iš pykčio išdaužė G. K. langą. Pripažįsta, kad šį kartą mintis išdaužyti langą kilo spontaniškai, praeinant šalia G. K. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio tikslaus adreso nepamena. Todėl suradęs armatūros gabalą juo išdaužė langus. Vėliau, eidamas atgal, suvokė, kad padarė nusikaltimą, nuėjo į policiją ir prisipažino.

Viskas vyko 2018-02-22, vakare, buvo jau tamsu. Tvirtina, kad jokio akmens į langus nemetė, to padaryti ir nepajėgtų dėl silpnos sveikatos. Išdaužtas „kiaurai“ buvo vienas dviejų stiklų langas, kuris išeina ne į gatvę, o į namų pusę. Į trijų dalių langą jokio akmens nemetė. Nurodė, kad G. K. turi ir kitų priešų. Savo veiksmus vertina labai blogai, pripažįsta, kad taip pasielgė spontaniškai, neapgalvotai, nes savo įrankių vis tiek jau nebesugrąžins. Prokurorui patikslinus kaltinimus, nieko papildomai paaiškinti nenorėjo. Teismo prašė skirti bausmę, kurios jis nusipelnė.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. K. paaiškino, kad 2018-02-22 apie 19 val. važiuojant iš darbo namo jam paskambino žmona, kuri nurodė, kad išdaužyti du buto langai. Jis pasakė žmonai, kad iškviestų policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai viską nufotografavo; žmona su policininku nuvažiavo parašyti pareiškimo. A. O. pats atėjo į policiją, prisipažino. Vėliau surado langų meistrą, kuris už 180 Eur pakeitė sudaužytų langų paketus. Be to buvo sugadinti ir langų rėmai. Kambariuose jokio akmens nerado – prie vieno lango rado armatūrą, o prie kito – plytą. Tvirtina, kad buvo apgadinti dviejų langų rėmai. Todėl juos reikia taipogi sutvarkyti, tačiau neturi pinigų. Kaip apskaičiuota padaryta žala paaiškinti negali, nes žalą apskaičiavo policijos pareigūnė. Su policijos pareigūnais apžiūrint sudaužytus langus dalyvavo jo žmona. Nurodė, kad atsisako ieškinio dalies ir tikslindamas ieškinio kainą prašo priteisti tik 180 Eur, kurie buvo sumokėti už išdaužytų lango stiklų remontą. Su prokuroro patikslinta kaltinamojo veikos kvalifikacija ir siūloma bausme sutinka.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. V. paaiškino, kad atvykus į vietą, juos, policijos pareigūnus, pasitiko pranešėja, parodė pirmame aukšte išdaužytą langą, kambario viduje buvo šukių. Buvo apžiūrėtas visas butas, tačiau kiek tiksliai langų buvo išdaužyta, nepamena. Buvo padarytos išdaužto lango fotonuotraukos. Jeigu būtų keletą dalykų (sugadinimų), tai jie visi ir būtų užfiksuoti. Ar buvo apgadinti lango rėmai, nepamena.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. K. paaiškino, kad pamena, kaip grįžusi namo bute, miegamajame kambaryje, rado išdaužytus langus, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę užfiksavo įvykį. Kitą rytą taip pat pamatė, kad iš išorės apgadintas kito lango plastmasinis stiklo rėmas. Mano, kad lango rėmas buvo apgadintas tuo pat metu, kai ir išdaužytas langas, nes matė ant sniego pėdsakus. Atvykusiems policijos pareigūnams aprodė išdaužytą langą miegamajame kambaryje, rado lauke ir armatūros strypą. Dėl pakeistų stiklų dabar nesklandžiai užsidarinėja langai. Kiek sumokėta už langų remontą nežino, nes visus atsiskaitymus vykdė vyras. Nurodo, kad tai jau trečias kartas, kai A. O., kurį pažįsta apie 8 metus, apgadina langus. Iki tol A. O. darė bute remontą, buvo pristatytas kaip geras meistras, tačiau jo klijuotos plytelės sutrūkinėjo. Šiuo metu nori butą parduoti.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2018-02-22 protokole fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis namas. Išdaužtas pirmame aukšte esantis pirmas iš kairės pusės langas (stiklo paketas), esantis dešinėje pusėje namo fasado sienoje. Išdaužti visi stiklo paketo stiklai. Kambaryje ant lango palangės ir ant grindų prie lango guli stiklo šukės (b. l. 12–13).

Ikiteismini tyrimo metu 2018-02-27 apklaustas G. K. paaiškino, kad prieš dešimt metų, 2006 metais jis susipažino su A. O., kuris atlikinėjo jo bute remonto darbus. Dirbdamas pastoviai prašydavo sumokėti avansą, jis A. O. sumokėdavo. Paskui A. O. pradėjo ateidinėti į darbą išgėręs. Po dviejų trijų savaičių jis neapsikentęs, kad A. ateidavo išgėręs, išvarė jį iš darbo, pasakęs, kad daugiau pas jį remonto neatlikinėtų. Po to, kai atleido jį iš darbo, A. O. apkaltino jį pavogus darbo įrankius. A. išgėręs vis tiek pastoviai pas jį ateidavo į butą, daužydavo duris ir keldavo konfliktus, netgi grasino, kad sudegins butą. Dažniausiai konfliktus A. keldavo dėl darbo įrankių, tačiau kokie ten jo įrankiai buvo, nežino. Prieš dešimt metų A. atėjo girtas prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir išdaužė jo buto langą. Tada nukentėjusysis iškvietė policiją, buvo teismas, A. O. sėdėjo kalėjime apie pusę metų. Grižęs iš kalėjimo jis vis tiek jo nepaliko ramybėje, pastoviai ateidavo pas jį konfliktuoti. 2008 m. kovą A. vėl girtas atėjęs išdaužė jo buto, tik kito kambario langą, jo automobilio langą. Vėl kvietė policiją, o teismas skyrė A. O. pusę metų arešto, priteisė nukentėjusiajam 1 700 Lt už padarytą turtui žalą. Po šio įvykio nukentėjusysis A. O. daugiau nematė ir negirdėjo. 2018-02-22, apie 19 val. žmona jam paskambinusi pasakė, kad bute vėl išdaužtas langas. Iškart suprato, kad tai padarė A. O., iškvietė policiją. Įtaria, kad langą išdaužė su armatūros gabalu, nes šis voliojosi po buto išdaužtu langu. Dar po langu gulėjo didelis akmuo, tad įtaria, kad su tuo akmeniu A. O. sugadino lango rėmą. Jie sugadinti dviejuose kambariuose. Šie langai buvo statyti prieš kokius 13–15 metų, statė kažkokia firma, bet dabar tikrai neprisimins pavadinimo. Kiek kainavo lango pastatymas, neatsimena. Pirkimą patvirtinančių dokumentų neturi. Galvoja, prieš 13–15 metų už tą langą mokėjo apie 800 Lt. Dokumentų, patvirtinančių įsigijimą, neturi, pateikti negalės. Nori, kad A. O. atlygintų žalą, prašo pripažinti civiliniu ieškovu (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-22 liudytoja apklausta J. K. paaiškino, kad ji 2018-02-22, apie 19 val., grįžusi namo pastebėjo viename iš bute esančių kambarių esant neįprastą šaltį. Kambario lango stiklas buvo išdaužtas, ant palangės buvo lango stiklo šukės. Apie įvykį pranešė savo vyrui G. K., jis greit grįžo namo, apie įvykį pranešė policijai. Suprato, kad tai padarė pažįstamas A. O. Įtarė jį, nes tarp vyro ir A. O. vyko trys teismo procesai dėl ankstesnių pastarojo padarytų nusikalstamų veikų jos vyro atžvilgiu. Policijos komisariate ji sužinojo, kad A. O. pats atėjo į policiją ir nurodė, kad tai jis išdaužė lango stiklą. Turtinė žala padaryta G. K. (b. l. 20).

2018-02-22 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018-02-22, apie 20 val., atvykus į Vilniaus m. 2 PK su liudytoja J. K. ir G. K., į tarnybinį telefoną paskambinęs Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK budėtojas pranešė, kad dabar į Vilniaus miesto 2 PK atvyko A. O. (gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad šiandien, 2018-02-22, (duomenys neskelbtini), jis su armatūros pagalba išdaužė pirmame aukšte esantį langą, taip pat sakė, kad sudegins pareiškėjo butą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

2018-02-23 įtariamuoju apklaustas A. O. paaiškino, kad jis negydytas psichiatrinėse ligoninėse, galvos traumų neturėjo, yra priskirtas (duomenys neskelbtini). Su G. yra pažįstamas daugiau kaip 10 metų, dirbo pas jį, remontą bute darė (duomenys neskelbtini). Prieš 10 metų tame bute atlikinėjo remonto darbus. 2018-02-22 apie 19 val. sugalvojo nueiti prie minėto namo pažiūrėti, kas yra namuose. Juose nieko nebuvo. Tai pamatęs, nuėjo prie šalia esančios statybvietės, paėmė armatūros gabalą, juo išdaužė G. buto langą, esantį pirmame aukšte. Norėjo įmesti į buto vidų galingą petardą, bet, kadangi namuose nieko nebuvo, persigalvojo ir nuėjo pasivaikščioti. Taip nusprendė pasielgti, nes prieš daugiau nei dešimt metų G. jam nesumokėjo pinigų už atliktus remonto darbus, pasisavino jo darbo įrankius. Kadangi netoli jo namų gyvena ir kartais, kai jį sutikdavo kieme ar gatvėje, G. visada iš jo šaipydavosi. Išdaužęs G. langą minėtu laiku ir minėtu adresu, maždaug po valandos nusprendė pats kreiptis į policiją ir prisipažinti dėl padaryto nusikaltimo, todėl 2018-02-22 apie 20 val. atėjo į 2-ajį policijos komisariatą, kur buvo sulaikytas. Yra G. sakęs prieš kokius 4 metus, kad padegs G. butą. Padegti G. namus pradėjo planuoti prieš porą dienų. Būtų padaręs skylę lange ir įmetęs uždegtą maišelį su benzinu į vidų. Benzino būtų paprašęs pas draugus, kieme. Planavo tai padaryti 2018-02-22, bet, kadangi namuose nieko nebuvo, apsigalvojo. Padegti G. namus vis tiek nori, todėl šiuo metu geriau jį (įtariamąjį) kur nors uždaryti, kad neįvyktų didesnė nelaimė. Jeigu jį uždarys, jis apsimirš ir išėjęs, galvoja, nebandys padeginėti G. namų, išvažiuos kur nors, kuo toliau nuo G. namų, kad jo nematytų ir neprisimintų (b. l. 85).

2018-06-12 įtariamuoju apklaustas A. O. paaiškino, liekąs prie savo pirminių parodymų, kad tyčia išdaužė lango stiklo paketą ir apgadino dar du lango rėmus, mesdamas į juos armatūros gabalą ir akmenį. Tai padarė tyčia, iš keršto, nes su G. K. prieš 10 metų turėjo konfliktą, neapykantą jam laiko iki šiol, todėl specialiai tai padarė. Žalos atlyginti negali ir nenori, pats yra sergantis žmogus ir neturi pinigų (b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 187 str. 3 d. nustatyta, jog tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

BK 190 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme A. O. savo kaltę dėl G. K. buto langų išdaužymo pripažino, nurodė veikos padarymo aplinkybes. Be to, A. O. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo G. K. ir liudytojos J. K. duoti paaiškinimai; 2018-02-22 įvykio vietos apžiūros protokolas.

Byloje esančiais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad A. O. 2018-02-22 tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kai iki 19 val., tyčia armatūros gabalu išdaužė G. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario lango stiklo paketus.

Teisminio nagrinėjimo metu G. K. paaiškino, kad už lango stiklo paketų remontą sumokėjo 180 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimus tikslina, neprašo žalos atlyginimo dėl kito, galimai A. O. padaryto turto (lango rėmų) apgadinimo. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dydį neteiks, su prokuroro teiktais patikslintais kaltinimais sutiko. Teismo vertinimu, G. K. nurodyta sudaužytų stiklo paketų keitimo išlaidų suma yra reali, o ir kaltinamasis patikslinto ieškinio kainos neginčijo.

Pažymėtina, kad tyčia sunaikinto turto vertės nustatymas yra reikšmingas tinkamam veikos kvalifikavimui, t. y. pačia veiką kvalifikuojant kaip BK 187 str. 1 ar 2 d. numatytus nusikaltimus ar BK 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Vadovaujantis BPK 167 str., ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 ar 3 d. pradedamas tik esant nukentėjusiojo pareiškimui. Taigi, nukentėjusysis turi ne tik pareikšti savo valią dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ir nurodyti kokia žala jam padaryta; padarytos žalos dydį pagrįsti, teikiamais įrodymais.

G. K. tikslindamas ieškinio reikalavimus prašė iš A. O. priteisti 180 Eur, t. y. pinigų sumą, kuri buvo išleista išdaužtų lango stiklų remontui, su prokuroro pareikštais patikslintais kaltinimais sutiko bei patvirtino, kad jokių kitų įrodymų, patvirtinančių padarytos žalos dydį, teismui neteiks.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. O. nusikalstamais veiksmais G. K. padaryta žala yra tokia, kokią ir nurodė pats nukentėjusysis. Todėl kitų aplinkybių aiškinimasis, t. y. ar buvo apgadinti lango rėmai, nėra reikšmingas tinkamam kaltinamojo veikos kvalifikavimui.

Nusikaltimo padarymo metu Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur. Taigi, A. O. įvykdytos nusikalstamos veikos metu sunaikinto turto vertė yra didesnė negu 3 MGL (150 Eur), taip pat neviršija 5 MGL (250 Eur), todėl laikytina nedidele.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. O. nagrinėjamu atveju sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą ir šia veika padarė BK 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors A. O. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neblaivus (nustatytas 0,37 prom. girtumas), kaip nurodė pats kaltinamasis jo su G. K. santykiai buvo konfliktiški dėl negrąžintų darbo įrankių, jautė nukentėjusiajam didelį pykti, dėl ko ir išdaužė langus. Todėl, teismo vertinimu, A. O. girtumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nelaikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Pažymėtina, kad A. O. pagal pirminius kaltinimus savo kaltę pripažino tik iš dalies. Atlikus byloje išsamų įrodymų tyrimą, prokuroro pareiškimu buvo tikslinami kaltinimai, o A. O. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei parodymai iš esmės sutapo su teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis. Ta procesinė situacija, kai byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, nepriklausė nuo A. O. bylos nagrinėjimo metu išreikštos pozicijos bei parodymų, ir į ją negalima neatsižvelgti ta prasme, jog buvo paneigta galimybė taikyti BPK 273 str. bei BK 64¹ str. nuostatas, mažinant skirtinos bausmės dydį 1/3 dalimi.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. O. taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: anksčiau buvo teisiamas (teistumas išnykęs); administracine tvarka nebaustas; nedirbantis.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. O. už BK 187 str. 3 d. numatyto nusižengimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas trumpesnis negu vidutinis, t. y. laisvės apribojimą 9 mėnesiams, bei nustatant tokius BK 48 str. 5 d. 1 p., 6 d. 1, 2 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus: 1) uždrausti artintis arčiau kaip per 100 metrų prie nukentėjusiojo G. K. gyvenamosios vietos, t. y. namo esančio (duomenys neskelbtini); 2) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. K. padarytą 180 Eur turtinę žalą.

A. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89–90) – paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Dėl G. K. pareikšto civilinio ieškinio

G. K. pateikė civilinį ieškinį, kurį teismo posėdžio metu galutinai tikslindamas prašė priteisti iš kaltinamojo A. O. 180 Eur žalai atlyginti (b. l. 6, 8).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Dėl A. O. nusikalstamos veikos G. K. patyrė 180 Eur nuostolių. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš A. O. nukentėjusiojo G. K. naudai priteistini 180 Eur padarytai žalai atlyginti..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. O. (A. O.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nustatant tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 5 d. 1 p., 6 d. 1, 2 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus:

1) uždrausti artintis arčiau kaip per 100 metrų prie nukentėjusiojo G. K. gyvenamosios vietos, t. y. namo esančio (duomenys neskelbtini);

2) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;

3) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. K. nusikaltimu padarytą 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) Eur turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti iš A. O. nukentėjusiojo G. K. naudai 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Išaiškinti A. O., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.