Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui G. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2015 m. spalio 27 d. tarp ieškovės ir G. K. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. 220 0064538/2015) ir jos pagrindu išduotas būsto draudimo liudijimas, apdraudžiant minėtą butą su rūsiu nuo audros, elektros įtampos svyravimų, krušos, laukinių gyvūnų, netikėto potvynio, sniego slėgio, stiklo dūžio, transporto priemonės atsitrenkimo, ugnies, užliejimo, vagystės su įsilaužimu ir apiplėšimu, vandalizmo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 28 d. 00:00 val. iki 2018 m. spalio 26 d. 24:00 val.

7. 2018 m. spalio 19 d. buvo surašytas Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas žalos byloje Nr. 18/220-1565, kuriame nurodyta, kad užliejimus draudėjas pastebėjo 2018 m. spalio 13 ir 16 dienomis, vanduo prasiskverbė iš patalpų viršuje, kur gyvena senyva ligota moteris; ištrupėjo vonios grindų plytelių glaistas, nuo drėgmės išsikraipė vonios kambario MP durys, atsirado plyšių tarp apvadų, atsirado įtrūkimų, ties durų slenksčiu išsikraipė laminatas, sugadinti keli kvadratai lubų dailylenčių.

8. Turto ir žalų vertintojų įmonė UAB „Smart claims“ sudarė lokalinę sąmatą Nr. S001 907,95 Eur sumai. Pateikta 2019 m. sausio 7 d. pažyma dėl nustatyto žalos dydžio, kur nurodyta, kad draudėjui buvo išmokėta 907,95 Eur suma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buto remontas buvo atliktas 2011 m., įvertinus nusidėvėjimo procentą, žala sudaro 850,80 Eur. Taip pat pateikta 2020 m. gegužės 20 d. Specialisto išvada dėl UAB „Smart claims“ lokalinės sąmatos Nr. S001 įvertinimo, nurodant, kad darbų ir medžiagų kainos neatitinka duomenų bazėse skaičiuojamų kainų dydžių, be to pažymėta, kad pasekmės neatitinka aplinkybių, nes turėjo būti itin didelis kiekis vandens, abejojama nurodytomis pasekmėmis ir pateiktas skaičiavimas, kad žalos dydis gali būti 545,53 Eur. Taip pat pateikta 2020 m. gegužės 8 d. specialisto išvada dėl šaldytuvo techninio tvarkingumo ir saugumo, kur nurodyta, kad jis yra techniškai tvarkingas su „nėra šerkšno“ technologija, be to nurodyta, kad nutrūkus energijos tiekimui, šaldytuvas kurį laiką dar palaikys tinkamą temperatūrą. Pateikti skelbimai iš interneto dėl baldų surinkimo, ir kitų namų ūkio darbų atlikimo kainų.

9. 2018 m. gruodžio 3 d. UAB „Klaipėdos būstas LT“ rašte Nr. KLB-RS-18-0945 nurodyta, kad 2018 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) nebuvo fiksuoti pranešimai dėl avarijų ir bendrovė, kaip administratorius jokių darbų neatliko. Duomenų, kad užliejimas vyko dėl hidrometeorologinių sąlygų nepateikta - tai patvirtina 2019 m. gegužės 2 d. Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1369.

10. 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 820,95 Eur žalos atlyginimo (draudimo bylos Nr. 18/220-1565), kuriuo prašė iki 2018 m. gruodžio 18 d. atlyginti išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos sumą. Minėta suma trečiajam asmeniui buvo pervesta 2018 m. lapkričio 14 d.

11. Pateikta atsakovės du atsakymai į 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. sausio 24 d. pretenzijas Nr. 18-0940, kur nurodė, kad su nurodytomis aplinkybėmis dėl užliejimo nesutinka, nes pas ją visur buvo sausa, be to pažymėjo, kad remonto kaina bute yra per didelė, be to pati nesinaudoja vandens prietaisais be prižiūrinčio asmens.

12. Pateiktos Būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės, trečiojo asmens susirašinėjimo SMS žinutėmis kopijos, darytų fotonuotraukų metaduomenys.

Dėl žalos

13. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.

14. Taigi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

15. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Žalą padariusio asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kaltininko valdomo buto ar kitų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).

16. Šiuo atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus bei išklausius liudytojų parodymus, nustatyta, kad užpylimo židinys buvo atsakovės bute, netinkamai naudojant vandens prietaisus. Pirminės atsakovės J.J. U. teiginiai, kad ji nesinaudojo vandens prietaisais be prižiūrinčio asmens arba tai, kad ji pusę metų iki užliejimo buvo reabilitacijoje, vertinami kritiškai – kaip gynybiniai teiginiai. Šiuo atveju tiek atsakovės pateiktos specialistų išvados dėl lokalinės sąmatos atitikimo ir šaldytuvo techninių charakteristikų, nepaneigia fakto, kad trečiojo asmens butas buvo užlietas ir buvo užlietas iš viršuje esančio, atsakovei priklausančio buto. Tai, kad ji, jos teigimu, nesinaudojo vandens prietaisais be prižiūrinčio asmens – niekas nepatvirtina, galimai ji naudojosi vandens prietaisais, bet tą faktą dėl amžiaus pamiršo. Faktas – ar buvo butas užlietas du kartus 2018 m. spalio 13 ir 16 dienomis, ar vieną kartą – iš esmės nieko nekeičia, nes bute padaryti sugadinimai yra akivaizdūs. Pažymėtina, kad trečiojo asmens bute padaryti lubų, grindų ir durų sugadinimai negalėjo atsirasti patys savaime, tai yra įvykę dėl vandens poveikio. Taip pat pažymėtina, kad kitaip užlieti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip ne iš atsakovės buto yra neįmanoma, tuo labiau, kad nebuvo fiksuota jokių vandentiekio avarijų ar hidrometeorologinių sąlygų, dėl kurių galėjo nukentėti G. K. butas. Buvo iškelta versija, kad tai yra seno užliejimo pasekmės, kurias sukėlė viršuj esančio buto Nr. 12 kaimynas F. R. (miręs) vonioje paleidęs vandenį, kur iš vonios išsiliejęs vanduo apsėmė žemesniuose aukštuose gyvenančius kaimynus. Teismas tyrė tokią versiją, tačiau – kada toks įvyks buvo, ar jis iš viso buvo ir, jei buvo, kokią ir kam padarė žalą – nenustatė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad egzistuoja visos atsakomybės sąlygos – neteisėti viršuje esančių patalpų savininkės veiksmai nesugebant naudotis savo turtu, žala trečiajam asmeniui G. K. dėl atsakovės veiksmų užliejant jo butą, priežastini ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė.

17. Ieškovė žalos dydį įrodinėja 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu žalos byloje Nr. 18/220-1565, jo priedais, kuriuose užfiksuoti trečiojo asmens butui bei namų turtui užliejimu padaryti sugadinimai – sulietos lubos, grindys ir kt. Turto ir žalų vertintojų įmonė UAB „Smart claims“ sudarė lokalinę sąmatą Nr. S001 907,95 Eur sumai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buto remontas buvo atliktas 2011 m., įvertinus nusidėvėjimo procentą, nurodo, kad žalą sudaro 850,80 Eur, pritaikius 87,00 Eur frančizę, reikalaujama suma yra 763,80 Eur.

18. Atsakovė nesutinka su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu, mastu bei pobūdžiu. Pateikė 2020 m. gegužės 20 d. Specialisto išvadą dėl UAB „Smart claims“ lokalinės sąmatos Nr. S001 įvertinimo, nurodė, kad darbų ir medžiagų kainos neatitinka duomenų bazėse skaičiuojamų kainų dydžių, be to pažymėta, kad pasekmės neatitinka aplinkybių, nes turėjo būti itin didelis kiekis vandens, abejojama nurodytomis pasekmėmis ir pateiktas skaičiavimas, nurodo, kad žalos dydis gali būti 545,53 Eur (2018 m. kovo kainomis). Pažymėtina, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata atitinka darbus, nurodytus 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu žalos byloje Nr. 18/220-1565, kur pažymima, kad dėl vandens poveikio ištrupėjo vonios grindų plytelių glaistas, nuo drėgmės išsikraipė vonios kambario MP durys, atsirado plyšių tarp apvadų, atsirado įtrūkimų, ties durų slenksčiu išsikraipė laminatas, sugadinti keli kvadratai lubų dailylenčių. Atsakovės pateikta specialisto išvada yra deklaratyvi, nurodant, kad darbų ir medžiagų kainos neatitinka duomenų bazėse skaičiuojamų kainų dydžių, tačiau neaišku – kokiais reglamentais ir įstatyminėmis normomis vadovavosi teigdamas specialistas dėl duomenų bazių dydžių, kodų neatitikimo; kuo remdamasis teigė apie baldų perstumdymo ir demontavimo/sumontavimo darbų neadekvatumą. Į bylą pateikti N. Urbanavičiaus kvalifikacijos atestacijos suteikia teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, būti statybos rangovu, tačiau tai nepatvirtina šio specialisto patirties ir galimybių vertinti remonto darbų atlikimą.

19. Iš ieškovės pateiktų patalpų nuotraukų matyti, jog ištrupėjo vonios grindų plytelių glaistas, nuo drėgmės išsikraipė vonios kambario MP durys, atsirado plyšių tarp apvadų, atsirado įtrūkimų, ties durų slenksčiu išsikraipė laminatas, sugadinti keli kvadratai lubų dailylenčių. Sutiktina su 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu ir fotonuotraukose esančiais faktiniais duomenimis, kuriuose užfiksuoti sugadinimai. Tikėtina, jog medžio plaušų dailylentės ant lubų ir laminuotos grindys dėl užliejimo vandeniu galėjo išbrinkti ir tapti netinkamomis. Taip pat atsakovė nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų dėl aplietų patalpų iš kurių būtų galima konstatuoti, jog patalpos iš jos buto nebuvo užpiltos ar negalėjo deformuotis dėl apliejimo. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata bei Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas su fotonuotraukomis buvo sudaryti remiantis konkretaus įvykio – trečiojo asmens patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimo faktu, juose išsamiai aprašyti padaryti sugadinimai patalpoms, taip pat atlikti darbai, jų kainos, kvalifikuoti specialistai ar nepriklausomi žalų ekspertai lankėsi trečiojo asmens patalpose ir objektyviai įvertino užliejimo padarinių mastą, todėl, darytina išvada, jog tai tik preliminaraus pobūdžio paskaičiavimai, kurie įvertinus konkrečią situaciją, gali kisti.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 763,80 Eur žalos atlyginimas, įvertinus nusidėvėjimo procentą.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). CK 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 18,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 500,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą atstovaujant ieškovę teismo posėdžių metu, viso 518,00 Eur. Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais, priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. S. 763,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 518,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei Seesam Insurance AS Lietuvos filialas.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.