- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-10
- Bylos Nr.
- e2S-505-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33466-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti; išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visus dokumentus, susijusius su 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
3. Ieškovė nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu teikė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. 2021 m. lapkričio 12 d. atsakovė priėmė įsakymą, kuriuo atšaukė 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymą ir Namo bendrojo naudojimo administratore paskyrė UAB „Rasų valda“. Atsakovė, organizuodama Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, pažeidė: 2013 m. birželio 20 d. bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą Nr. 567; 2011 m. kovo 24 d. butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašą Nr. D-1-251; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnį. Kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovės organizuotos procedūros dėl Namo administratoriaus pakeitimo nepažeidžia teisės aktų ir priimtas įsakymas yra teisėtas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nenukentėtų Namo butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi ieškovė ir toliau tęstų Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų užtikrinta ieškovės bei Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė netektų teisės teikti Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas ir dėl to patirtų didelę finansinę žalą, o Namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą dėl to, jog Namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, kadangi tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas, atsakovė būtų įpareigota organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus pasirinkimo. Ieškovės nurodoma galimai ateityje atsirasianti finansinė žala nėra tiesiogiai susijusi su bylos dalyku, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nelemia šioje byloje būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jų taikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Ieškovė UAB „Mano Būstas NPC“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti bei priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. ieškovei kyla pagrįstų abejonių dėl ginčijamo atsakovės įsakymo priėmimo procedūros atitikimo teisės aktų reikalavimams. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl įrodymų – Namo butų ir kitų patalpų savininkų kreipimosi į atsakovę, balsavimo biuletenių ir kitų su įsakymo priėmimo susijusių dokumentų išreikalavimo iš atsakovės. Prašomi dokumentai vis dar nėra pateikti. Neturint įsakymo priėmimo ir balsavimo procedūras pagrindžiančių įrodymų, nėra aišku, ar į atsakovę dėl Namo administratorės pakeitimo tikrai kreipėsi šią teisę turintys asmenys, ar į atsakovę kreipėsi įstatyme nustatytas kiekis Namo butų ir kitų patalpų savininkų, ar balsavime dėl Namo administratorės pakeitimo balsavo šią teisę turintys asmenys, o ne nuomininkai ar apskritai fiktyvūs asmenys. Tai reiškia, kad kol civilinė byla nebus išnagrinėta iš esmės, negalima teigti, jog atsakovės organizuotos procedūros dėl Namo administratorės pakeitimo nepažeidžia teisės aktų ir priimtas įsakymas yra teisėtas;
6.2. ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie galimai pagrindžia, jog atsakovės priimtas įsakymas neatitinka teisės aktų. Įrodymai preliminariai pagrindžia ieškinio pagrįstumą, tai reiškia, kad iš esmės yra įrodyta viena iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
6.3. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų nepertraukiamą Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip užkertant kelią žalai, kuri gali kilti nutraukus šių objektų administravimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų užtikrinta ieškovės bei Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų pusiausvyra, kadangi ieškovė netektų teisės teikti Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas ir dėl to patirtų didelę finansinę žalą, o Namo butų ir kitų patalpų savininkai galimai patirtų žalą dėl to, jog Namo bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami. Be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui nustačius, jog atsakovės priimtas įsakymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, dėl ieškovės padarytos žalos gali tapti neįmanoma grąžinti ieškovės bei Namo butų ir kitų patalpų savininkų į pradinę, iki ginčo buvusią, padėtį;
6.4. prašyme buvo nurodytos ne tik aplinkybės dėl finansinės žalos kilimo, tačiau ir argumentai dėl galimos žalos namo gyventojams. Teismas šių argumentų nevertino. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė ir toliau vykdytų administratorei priskirtas funkcijas. Tai reikštų, jog būtų užtikrinami Namo gyventojų interesai. Priešingu atveju, ieškovei nutraukus veiklą, bendrojo naudojimo objektai nebūtų administruojami. Tai reikštų, jog įvykus bet kokiam įvykiui, pvz. trūkus bendrojo naudojimo vamzdynui, būtų užlietas savininkų turtas, būtų nutrauktas vandens tiekimas ir pan., įvykus įvykiui, kuris yra susijęs su šildymo sistemomis, Namo gyventojai liktų be šildymo. Teismas turėjo įvertinti šias reikšmingas aplinkybes, kadangi jos pagrindžia laikinųjų apsaugo priemonių taikymo būtinumą. Tai susiję ir su Namo daugumos savininkų interesais, kurie turi lūkestį į tinkamą Namo administravimą;
6.5. ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, atsakovė būtų įpareigota organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratorės pakeitimo. Namo administratoriaus skyrimo ir keitimo tvarką reglamentuoja CK 4.84 straipsnis, pagal kurį namo administratorius yra skiriamas 5 metų terminui, kuris yra pratęsiamas, jeigu likus 6 mėn. iki termino pabaigos: 1) nėra gaunamas 1/5 savininkų prašymas dėl administratoriaus pakeitimo; arba 2) nėra gaunami namo savininkų pagrįsti nusiskundimai dėl administratoriaus veiklos. Įstatymo leidėjas taip pat yra įtvirtinęs, jog namo savininkai gali pakeisti namo administratorių ir nesuėjus 5 metų terminui, jeigu yra priimamas namo balsų daugumos sprendimas, tai reiškia, jog atsakovė, tik gavusi Namo savininkų daugumos prašymą, įgytų teisinį pagrindą inicijuoti procesą dėl administratorės pakeitimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė netgi negalėjo inicijuoti balsavimo procedūrų, kadangi nebuvo CK 4.84 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. 2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų prašymas skirti/keisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, kuriuo prašymo pateikimo metu buvo ieškovė. Vadovaudamasi CK 4.84 ir 4.85 straipsniais ir atsižvelgdama į daugiau kaip ¼ Namų butų ir kitų patalpų savininkų išreikštą valią pakeisti Namo administratorių, atsakovė organizavo Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl administratoriaus keitimo. Namo bendrosios nuosavybės administratore daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „Rasų valda“. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas ir patvirtintas ginčijamas įsakymas. Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyta, jog dėl Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo įteikti (išsiųsti) 26 balsavimo biuleteniai, gauta 16 biuletenių. Pagal šio protokolo 3.1 papunktyje nurodytą sprendžiamą klausimą balsavo 16, pritarė 16 butų ir kitų patalpų savininkų, nepritarusių nebuvo;
7.2. pareikšto ieškinio turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) nepagrįstas. Ginčydama administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, ieškovė remiasi tik subjektyviais pasvarstymais ir asmeniniu vertinimu. Nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodytos faktinės ir/ar teisinės aplinkybės, nepateikiami duomenys ir įrodymai, leidžiantys daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimo tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo procese, juolab, kad administratorės keitimo procesą inicijavo patys Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o atsakovė tik įformino šių asmenų išreikštą valią. Be to, ne visi ginčijamo įsakymo punktai yra tiesiogiai susiję su ieškove, tiesiogiai jai adresuojami ir sukelia teisines pasekmes būtent ieškovei. Ieškovė nenurodė faktinių aplinkybių, nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja konkrečių ieškovės teisių pažeidimų tikimybė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo procese, taigi ieškovė neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos;
7.3. ieškovė nenurodė konkrečių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Pagal ieškovės pateiktą ieškinį, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovei palankaus sprendimo atveju teismas tiesiog panaikintų ginčijamą įsakymą. Procedūriniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo, vykdymo klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Būtent iš šių teisės aktų bei ginčijamo įsakymo ieškovei kyla pareiga perduoti Namo administravimą naujai išrinktai Namo administratorei, tačiau ieškovė tai daryti sąmoningai atsisako, pati savo neteisėtais veiksmais ir sukurdama žalą Namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie išreiškė savo valią dėl ieškovės pakeitimo;
7.4. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepaisoma visų Namo gyventojų, kurie dalyvavo administratoriaus pasirinkimo procese, valia ir pasirinkimas dėl jiems tinkančio administratoriaus. Namo butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė valią dėl UAB „Rasų valda“ išrinkimo administratore ir šio sprendimo neginčija, todėl stabdyti administratoriaus pakeitimo procedūras tik ieškovės prašymu yra neproporcinga, neadekvatu ir nepagrįsta Namo gyventojų atžvilgiu. Prioriteto suteikimas ieškovės interesų apsaugai neatitiktų reikalavimo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui ir nepažeisti bylos šalių interesų bei poreikių pusiausvyros. Ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
10. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).
11. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė rašytinius įrodymus: 2021 m. liepos 29 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų prašymo dėl administratoriaus keitimo kopiją; 2021 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus rašto kopiją; 2021 m. rugsėjo 7 d. pranešimo kopiją; 2021 m. spalio 7 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją; 2021 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsakovė šiuos rašytinius įrodymus pateikė kartu su 2021 m. gruodžio 29 d. atsiliepimu į ieškinį, kuris buvo priimtas į bylą 2022 m. sausio 5 d. teisėjos rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės naujai teikiami įrodymai jau yra civilinėje byloje, pakartotinai jų priimti nėra teisinio pagrindo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
15. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog ieškovė, prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodė ne tik grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet neįrodė ir pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo.
16. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminaraus vertinimo) doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovės ieškinys yra prima facie (tikėtinai) nepagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė pateikė jos nurodomas aplinkybes turinčius patvirtinti įrodymus, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą. Atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti ieškinio nepagrįstumo argumentai yra susiję su į bylą pateiktų įrodymų įvertinimu, kuris bus atliktas išnagrinėjus bylą iš esmės, šie argumentai neįrodo ieškinio akivaizdaus nepagrįstumo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Darytina išvada, jog šioje proceso stadijoje ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
18. Įrodinėdama antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą, ieškovė nurodo, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė patirs didelę finansinę žalą ir neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad kils grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė ir šioje dalyje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio patenkinimo atveju egzistuotų aplinkybės, esmingai apsunkinsiančios ieškovės grąžinimą į padėtį, buvusią iki skundžiamo atsakovės įsakymo priėmimo. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvada, kad, priėmus ieškovei galimai palankų sprendimą, skundžiamu įsakymu paskirta nauja Namo administratorė imtųsi veiksmų, kurie galimai ieškovei palankų sprendimą apsunkintų ar padarytų neįmanomu (CPK 178 straipsnis).
19. Ieškovė taip pat teigia, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti ne tik ieškovės, bet ir Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai, nepertraukiamas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1296/2013; 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2018 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-423-196/2018). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas taip pat turi atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
21. Byloje nėra duomenų, jog, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra nesustabdžius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, būtų pažeistas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nepertraukiamumas. Procedūriniai bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pareigų perdavimo, vykdymo teisiniai klausimai yra reglamentuoti įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl nėra pagrindo teigti, jog, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, naujoji Namo administratorė negalės teikti administravimo paslaugų. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėja, kad naujoji Namo administratorė yra nepajėgi vykdyti jai pavestų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo funkcijų (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Nagrinėjamu atveju Namo butų ir kitų patalpų savininkai naująją Namo administratorę išsirinko patys, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik priėmė ieškovės ginčijamą įsakymą, kuriuo buvo paskirta nauja Namo administratorė (CK 4.84 straipsnis). Sustabdęs ieškovės ginčijamo įsakymo vykdymą, teismas užkirstų kelią Namo butų ir kitų patalpų savininkams pasirinkti jiems priimtiną (labiausiai tinkantį) bendrojo naudojimo objektų administratorių, tokiu būdu neapibrėžtam terminui (pritaikius laikinąsias apsaugos priemones) būtų nepagrįstai suvaržomos trečiųjų asmenų (Namo butų ir kitų patalpų savininkų) teisės priimti sprendimus dėl administratorės pakeitimo (pvz., savininkams nusprendus, kad konkreti administravimo paslaugas teikianti bendrovė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, neatitinka jų lūkesčių).
23. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų pirmiau nurodytus teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.