- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-25
- Bylos Nr.
- I-3582-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Nijolė Šidagienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ernesto Spruogio, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Gražinai Kovger, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ritai Dambrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (VAVA) dėl praleistų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo pripažinti, kad terminą pateikti giminystės ryšius bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio J. S. (J. S.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,6 ha ploto žemę, buvusią Švenčionių apskrities Mielagėnų (buv. Zablatiškio, Zablocka) valsčiuje Beržytės (buv. Čysty Bžezniak, Czysty Brzezniak, Cistyj Berezniak) vienkiemyje (kaime), praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminus šiems dokumentams pateikti. Paaiškina, kad prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 2,6 ha žemės sklypą jis laiku nepadavė todėl, kad nežinojo, jog jo senelis, pareiškėjo motinos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas, nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė nekilnojamąjį turtą bei neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Apie tai, kad jo seneliui J. S., mirusiam (duomenys neskelbtini), iki 1923-07-01 priklausė 2,6 ha žemės sklypas Švenčionių apskrities Mielagėnų valsčiuje, Beržytės vienkiemyje, pareiškėjas sužinojo tik gavęs 2007-12-04 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie nuosavybę Nr. R4-5706, be to, nebuvo surinkti visi dokumentai, įrodantys jo giminystės ryšį su J. S. (b.l.3-4,25).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas A. D. įstatymų nustatyta tvarka pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises į 2,60 ha žemės sklypą, esantį Zablatiškio (Beržytės) vienkiemyje, Švenčionių seniūnijoje, Švenčionių rajone, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku įrodančių dokumentų nepateikė ir nuosavybė į minėtą žemę neatkurta. Jo nuomone, reikalinga tikslinti prašymą, prašyti atnaujinti terminą pirminiam prašymui bei nuosavybės teisės ir giminystės ryšį įrodantiems su savininku dokumentams paduoti. Bylą prašo išnagrinėti teismo nuožiūra (b.l.26).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, pareiškimą palaikė, jį patikslino prašymu atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti, papildomai paaiškino, kad tėvo motina, jos senelė irgi nieko nežinojo apie tėvų iki nacionalizacijos turėtą žemę, nors teigė, kad senelė iki nutekėjimo į gretimą kaimą gyveno su tėvais tame pačiame kaime, kur buvo turėtoji žemė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio valdytą žemę. Tokią teisę jam garantuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau- Atkūrimo įstatymas), iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybes teises bei sąlygojamas šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimu įstatymo apibrėžtais terminais. Įstatymo (Nr.VIII-359 2004-10-12 redakcija) 10 str. 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 dalis numato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003m. gruodžio 31d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo nuostata, leidžianti asmenims prašyti atnaujinti terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir (ar) pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus įvesta 2004-10-12 įstatymo pakeitimu Nr.IX-2490.
Pareiškėjas Įstatymo numatytais terminais prašymo atkurti nuosavybės teises į jo senelio J. S. (J. S.) iki 1940m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,6 ha ploto žemės sklypą nėra pateikęs.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-12-04 pažyma apie nuosavybę Nr. R4-5706 patvirtina, kad Vilniaus iždo rūmų archyviniame fonde, Švenčionių iždo valdybos (inspektorato) 1923 m. byloje, asmenų, gyvenančių ir turinčių nuosavybę Zablatiškio (Zablocka) valsčiuje, sąraše (be datos), sudarytame pagal duomenis iki 1923-07-01, įrašytas S. J., Cysty Bžezniak (Czysty Brzežniak) vnk. turėjęs 2,6 ha žemės (2,2 ha ariamos, 0,2 ha pievų, 0,2 ha nenaudojamos) (b.l.5).
Nustatyta, kad J. S. dukra ir pareiškėjo motina A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.8,9,10,11-13), tačiau Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais prašymo atkurti nuosavybės teises į jos tėvo J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 2,6 ha ploto žemės sklypą ji taip pat nepateikė.
Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, jog nuo 1991 metų tiek pareiškėjo motina (apie septynis metus), tiek pats pareiškėjas po jos mirties (apie devynerius metus) nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar pirmosios tėvai, o antrojo- motina turėjo žemės, jei taip- tai kur. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad buvo objektyvių kliūčių, nepriklausiusių nuo jo valios, trukdžiusių jam realizuoti įstatymu suteiktą subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
Atkūrimo įstatymo 19 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog, paduodant skundą dėl sprendimo, priimto nuosavybės teisių atkūrimo byloje, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, byloje Nr.AS4-50-2006 išaiškino, jog, taikant įstatymo analogiją, asmenys, paduodantys prašymus atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisių atkūrimo bylose, žyminio mokesčio nemoka. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui A. D. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškimo netenkinti.
Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, šiam sprendimui įsiteisėjus, grąžinti A. D. (asm.k. (duomenys neskelbtini) be pagrindo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.