- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2-330/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- DnB NORD bankas
- Trečiasis asmuo
- "Insolvensa" Bankrutuojanti "Sostinės namai"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-7861-585/09 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės namai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė teismo priteisti iš atsakovo S. P. 29 380 500,05 Lt skolą, 5 proc. procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą, išskyrus bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovui S. P. nuosavybės teisėmis priklausantį 29 380 500,05 Lt vertės turtą, esantį pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtu disponuoti, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, areštą pirmiausia nukreipiant į atsakovo turtą, įkeistą BUAB „Sostinės namai“ prievolėms AB DnB NORD bankui užtikrinti.
Teismas nurodė, kad skolos suma yra labai didelė, kas leidžia teigti, jog, neužtikrinus pareikštų reikalavimų, ateityje galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad netiria aplinkybių, susijusių su trečiųjų asmenų nuosavybės teisėmis valdomo turto įkeitimu trečiųjų asmenų prievolėms ieškovui užtikrinti, kadangi sprendžia, ar, ieškovui pareiškus ieškinį atsakovui, būtina užtikrinti galimo teismo sprendimo vykdymą iš atsakovo, bet ne iš trečiųjų asmenų turto. Neturėdamas duomenų apie dabartinę įkeisto turto vertę, teismas areštą pirmiausia nukreipė į įkeistą turtą, teigdamas, kad taip būtų nustatyta įkeisto areštuojamo turto vertė arešto momentu ir užtikrinama, kad nebūtų areštuojama daugiau atsakovo turto, nei reikia galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas S. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti.
1. Nebuvo sąlygų ieškovo prašymą svarstyti skubiai ir nepranešus atsakovui. Visą laiką kreditorius, skolininkas ir laiduotojas suprato, kad skola bus išieškoma iš skolininko UAB „Sostinės namai“ įkeisto turto, kurio pakanka skolai padengti. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovo turtas yra areštuotas kitų kreditorių naudai. Atsakovui nėra žinoma apie jokius kitus, išskyrus ieškovo iniciatyva taikytą, jo turto areštus. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
2. Vien ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti areštą. Ieškovas nepateikė duomenų apie įkeisto turto vertę, hipotekos lakštų, kuriuose nurodyta ieškovui priimtina įkeisto turto vertė.
3. Ieškinio reikalavimas yra 5 809 180,97 EUR (29 380 500,05 Lt), o bendra įkeisto turto vertė - 38 122 200 Lt. Pagal 2008 m. gruodžio 24 d. ir 2009 m. vasario 3 d. atliktus turto vertinimus įkeisto ieškovui nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo 37 419 000 Lt. Nuo 2009 m. vasario 3 d. neįvyko stiprus turto vertės sumažėjimas, tad būtina vadovautis turto rinkos verte.
4. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tiek ir hipoteka siekiama tų pačių tikslų – kreditoriaus reikalavimų patenkinimo. Nėra pagrindo taikyti papildomus apribojimus laiduotojui ir taip varžyti jo teises. Kadangi ieškovui įkeisto turto turėtų pakakti ieškovo reikalavimams pagal kreditavimo sutartis užtikrinti, papildomi suvaržymai laiduotojo turtui yra neproporcingi procese siekiamiems tikslams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Įstatymai nenumato, kad kreditorius turi teisę reikšti ieškinį teisme dėl skolos priteisimo iš laiduotojo tik po įkeisto turto pardavimo iš varžytynių ir tik po to pasinaudoti kitomis užtikrinimo priemonėmis. Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, skolos suma yra didelė. Ar įkeisto turto pakanka patenkinti ieškovo reikalavimus, spręstina vykdymo procese. Įkeisto turto vertė, praėjus metams po vertinimo, yra žymai sumažėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.
Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto ieškinio (b.l. 1-5), ieškovas AB DnB NORD bankas savo reikalavimą priteisti skolą, t.y. 8 509 180,97 EUR, iš atsakovo kildina iš kredito ir laidavimo sutarčių.
Remiantis bylos duomenimis, ieškovo AB DnB NORD banko suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, priklausantis pagrindiniam skolininkui UAB ,,Sostinės namai“ (b.l. 16-20). Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Šiuo atveju teismui patenkinus ieškovo ieškinį, iš lėšų, gautų realizavus hipoteka (įkeitimu) apsunkintą turtą, jis galėtų patenkinti ieškinyje nurodyto dydžio piniginius reikalavimus. Prievolės užtikrinimas hipoteka (įkeitimu) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad paskolos grąžinimas yra užtikrintas hipoteka, o hipoteka įkeisto turto vertė yra 37 419 000 Lt, kad iš šio turto gali būti patenkintas skolininko reikalavimas. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė teismui UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ 2008 m. gruodžio 24 d. ir 2009 m. vasario 3 d. turto vertinimo ataskaitas (b.l. 21-24, 25-37), pagal kurias įkeisto ieškovui nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo 37 419 000 Lt. Šio turto vertinimo tikslas buvo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas įkeitimo ieškovui atveju. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo atsisakyti vadovautis ieškovo pateiktais duomenimis apie įkeisto turto vertę. Nors ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su įkeisto turto verte, kad įkeisto turto vertė, praėjus metams po vertinimo, yra žymai sumažėjusi, tačiau šiam argumentui pagrįsti ieškovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Tad atsižvelgiant į ieškovui įkeistų patalpų įvertinimą, darytina išvada, kad ieškovui įkeisto turto realiai pakaktų jo reikalavimams patenkinti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad ieškovo reikalavimo, kilusio iš sudarytų kredito sutarčių, patenkinimas gali būti įvykdytas iš įkeisto turto, nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, papildomai tokio reikalavimo užtikrinimui taikant atsakovo, kaip laiduotojo, kurio prievolė ieškovui yra tik išvestinė iš pagrindinės prievolės, turto suvaržymus. Jau egzistuojantis prievolės įvykdymo užtikrinimas turto įkeitimu iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Tai, jog ieškovas turi teisę rinktis, ar pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui, ar laiduotojams, nesudaro pagrindo šioje byloje taikyti papildomus ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones) atsakovui ir taip papildomai varžyti jo teises.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje neįvertino aplinkybės, kad ieškovui įkeisto turto, esančio pas pagrindinį skolininką, užtektų ieškovo reikalavimui, kilusiam iš kredito sutarčių, įvykdyti. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių bylos aplinkybių bei neteisingai taikė procesinės teisės normas, dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, kaip laiduotojui, nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovo AB DnB NORD banko prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo S. P. turtui atmesti.