Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-24 · Byla Nr. N-575-583-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
N-575-583-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00040-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-583/2012Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00040-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 40.1.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties N. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

N. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Auksinis varnas“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, gavęs darbuotojos V. A. 2010 m. rugsėjo 4 d. prašymą individualaus darbo ginčo tvarka išnagrinėti tarp darbdavio ir darbuotojo kilusį ginčą, per įstatymo nustatytus terminus nepaskyrė darbo ginčo komisijos raštvedžio, nesudarė darbo ginčų komisijos bei neužtikrino, kad iškeltas darbo ginčas būtų nagrinėjamas Bendrovės darbo ginčų komisijoje. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais N. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 286, 288, 291 ir 293 straipsnių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir VDI) 2011 m. sausio 4 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) N. Š. paskyrė 2 750 Lt baudą. VDI nusprendė, kad N. Š. savo neveikimu pažeidė DK 287 straipsnio, 288 straipsnio 2 dalies, 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus. VDI administracinio teisės pažeidimo bylą dėl DK 293 straipsnio reikalavimų pažeidimo nutraukė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi N. Š. skundo dėl VDI 2011 m. sausio 4 d. nutarimo panaikinimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog Protokole nebuvo nurodytas DK 287 straipsnio pažeidimas, neturi įtakos Nutarimo teisėtumui, kadangi šio straipsnio pažeidimas tiesiogiai siejasi su DK 288 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui paskirtį darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčo komisijos sudarymą, o ši pareiga įgyvendinta nebuvo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu N. Š. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį, panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b. l. 47-49).

Apeliantas nurodo, kad V. A. prašymo surašymo data yra 2010 m. rugsėjo 4 d., o Bendrovė prašymą gavo tik 2010 m. rugsėjo 20 d., tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliantas pažymi, kad darbo ginčų komisija nebūtų buvusi kompetentinga nagrinėti V. A. prašymo, kadangi darbo santykiai tarp Bendrovės ir V. A. būtų jau nutrūkę, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai. Apeliantas tvirtina, kad V. A. prašymo turinys neatitinka DK numatytos individualaus ginčo sampratos, bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliacinės instancijos teismas turėtų sušvelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 41 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į DK 288 ir 291 straipsnių dispozicijas. DK 288 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo ginčų komisija, darbdavys, gavęs darbo ginčų komisijai adresuotą prašymą, nepažeisdamas DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, privalo paskirti darbo ginčų komisijos raštvedį ir inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. DK 291 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, jog darbo ginčų komisijos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo padavimo dienos.

Apeliantas neneigia, kad laiku nebuvo sušaukta darbo ginčų komisija ir paskirtas jos posėdis, tačiau laikosi pozicijos, kad buvo netikslinga sudaryti darbo ginčų komisiją bei sušaukti jos posėdį, kadangi V. A. darbo sutartis būtų pasibaigusi per įstatymuose nustatytą prašymo išnagrinėjimo terminą. Apeliantas taip pat mano, kad V. A. reiškiami reikalavimai neatitinka individualaus darbo ginčo sampratos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apygardos administraciniam teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2323/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes.

Iš į bylą pateikto 2010 m. rugsėjo 3 d. V. A. prašymo (b. l. 18-19) matyti, kad V. A. į darbo ginčų komisiją kreipėsi, prašydama išnagrinėti tarp jos ir darbdavio kilusį ginčą dėl, pirma, neteisėto darbo sąlygų pakeitimo, pasireiškusio periodiniu (per 10 metų, dirbamų šioje Bendrovėje) terminuotųjų darbo sutarčių nutraukimu ir naujų sudarymu, kas jai atėmė galimybę įgyti nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje; keičiamais aptarnaujamų teritorijų dydžiais; neapskaitomais viršvalandžiais. Antra, dėl negarantuojamos darbų saugos, pasireiškiančios aptarnaujant valomus plotus, kuriuose yra nestandartinių įrenginių sukeliančių potencialų pavojų darbuotojams, specialiųjų apsaugos priemonių nesuteikimu, profesinės rizikos faktorių neįvertinimu. Trečia, dėl psichologinio spaudimo, pasireiškiančio vertimu pasirašyti terminuotas darbo sutartis, taip prarandant teisę į nepertraukiamąjį darbo stažą ir kasmetines atostogas.

Apeliantas nesutinka, kad V. A. reiškiami reikalavimai atitinka individualaus darbo ginčo sampratą. Pažymėtina, kad DK 285 straipsnyje individualus darbo ginčas apibrėžiamas kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualus darbo ginčas tarp konkretaus darbuotojo ir darbdavio gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvo (jų vertinimo), ir dėl darbo santykiams taikytinos teisės turinio (jo aiškinimo ir taikymo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-878/2010).

Iš V. A. prašymo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tarp darbuotojos ir darbdavio buvo kilęs ginčas dėl faktinių aplinkybių bei darbdavio pareigų, numatytų teisės aktuose nevykdymo, t. y. dėl V. A. faktiškai išvalomų plotų dydžio ir darbdavio savavališko valomų plotų dydžio keitimo; dėl V. A. dirbamų viršvalandžių bei jų apmokėjimo, atsižvelgiant į DK 193 straipsnį; dėl priverstinio terminuotų darbo sutarčių sudarymo, kai dirbamas nuolatinio pobūdžio valytojos darbas; dėl darbuotojos teisių, numatytų DK XIV bei XVIII skyriuose pažeidimo ir kt. Taigi aptartas nesutarimas pagal ginčo šalis ir savo turinį yra individualus darbo ginčas, kuris turi būti nagrinėjamas DK XIX skyriuje nustatyta tvarka. Apelianto tvirtinimas, kad akivaizdu, jog darbo ginčų komisija nėra organas, kuris būtų kompetentingas nagrinėti tokio pobūdžio skundus, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK įtvirtinta darbdavio pareiga, gavus darbuotojo prašymą bei Bendrovėje nesant sudarytos darbo ginčų komisijos, šią komisija sudaryti ir posėdį surengti per septynias dienas nuo prašymo padavimo dienos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbdaviui nesuteikta teisė spręsti apie darbo ginčų komisijos kompetenciją nagrinėti individualius darbo ginčus.

Apeliantas nurodo, kad V. A. prašymas Bendrovėje gautas 2010 m. rugsėjo 20 d., o darbo sutartis su V. A. nutraukta 2010 m. spalio 13 d. (b. l. 21-22). Tokiu atveju, apelianto nuomone, darbo ginčų komisija būtų nekompetentinga spręsti kilusio individualaus darbo ginčo išnagrinėti per 14 dienų nuo prašymo padavimo dienos, kadangi darbo santykiai būtų pasibaigę ginčo nagrinėjimo metu (DK 295 str. 2 d. 5 p.). Atsižvelgiant į Bendrovės 2010 m. gruodžio 29 d. skundą dėl VDI inspektoriaus veiksmų, matyti, kad V. A. prašymas Bendrovėje buvo gautas 2010 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 14), priešingai, nei teigia apeliantas. Atsižvelgus į šias prieštaringas apelianto nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad remdamasis vėlesniu V. A. prašymo gavimo faktu, apeliantas siekia išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad net ir tokiu atveju, jei V. A. prašymas Bendrovėje buvo gautas 2010 m. rugsėjo 20 d., remiantis DK 288 straipsnio 2 dalies ir 291 straipsnio nuostatomis, darbo ginčų komisija turėjo būti sudaryta bei V. A. prašymas išnagrinėtas per 14 dienų nuo prašymo padavimo dienos (iki 2010 m. spalio 4 d.), t. y. dar iki darbo santykių pagal terminuotą darbo sutartį pasibaigimo dienos.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, gavęs darbuotojos prašymą išnagrinėti darbo ginčą, per įstatymų nustatytus terminus nepaskyrė darbo ginčų komisijos raštvedžio, nesudarė darbo ginčų komisijos bei neužtikrino, jog iškeltas darbo ginčas būtų nagrinėjamas Bendrovės darbo ginčų komisijoje, todėl administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 41 straipsnio 1 dalies pažeidimo patrauktas pagrįstai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 302 str.). Atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta apelianto administracinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, apeliantui buvo paskirtas ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 2 750 Lt. Vadovaudamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui paskirta administracinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo nuobaudos švelninimui.

Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 str. 1 d.), skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas