Kauno apygardos teismo nuosprendis

2008-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-48/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-07-17
Bylos Nr.
1-122-48/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Romas Aikevičius
Civilinis ieškovas
A. B.
Kaltinamasis
L. K.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Baudž. byla Nr. 1-122-48/08Procesinių sprendimų kategorijos:1.2.3.1.; 2.3.7.1.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m.liepos mėn. 17d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Romas Aikevičius, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, LR pilietė, aštuonių klasių išsilavinimo, našlė, nedirbanti, II grupės invalidė, gyv. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129str.1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. K. 2006m.gruodžio 15d., apie 20.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiojo A. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su A. B. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu A. B. į kairės pusės krūtinės ląstos priekį, tuo padarydama jam durtinę-pjautinę kiauryminę kairės pusės krūtinės ląstos priekinio paviršiaus žaizdą su širdies dešinio skilvelio kiauryminiu pažeidimu, kas sukėlė ūmų nukraujavimą ir širdies tamponadą krauju, nuo ko A. B. mirė, t.y tyčia nužudė A. B..

Kaltinamoji L. K. kalta prisipažino ir paaiškino, kad ji su A. B. bendravo apie 15 metų. 2006m.gruodžio 15d. apie 10 val. ji nuvažiavo pas A. B. į namus, esančio (duomenys neskelbtini). A. B. jos paklausė ar ji turi pinigų, o jai atsakius, jog turi tik kelionei atgal, jis pasiėmė banko kortelę ir išvažiavo į miestą pasiimti pinigų. A. B. namo grįžo apie 15 val. ir parsinešė 2 l talpos butelį alaus, butelį degtinės ir butelį vyno. Jie, žiūrėdami televizorių, išgėrė visą butelį degtinės. A. B. norėjo dar išgerti, tačiau ji jam nedavė, tada jis, pasiėmęs visą butelį vyno, ėmė iš jo gerti. Dėl to tarp jos ir A. B. kilo žodinis konfliktas. A. B. ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais bei sakė, jog ji nieko nemoka daryti. Ji ant A. B. labai supyko. Konflikto metu ji sėdėjo kambaryje ant lovos ir mažu peiliuku, kurio rankena buvo plastmasinė, mėlynos spalvos, lupo džiovinimui obuolius. A. B. sėdėjęs jai iš dešinės (nors teisme duodama parodymus ji teigė, jog A. B. sėdėjo jai iš kairės, tačiau pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji sakė tiesą) atsistojo ir sudavė atbula kairės rankos plaštaka jai į dešinę veido pusę bei, nuėjęs į virtuvę, atsinešė apie 30 cm ilgio ruda rankena peilį, ketindamas padėti jai lupti obuolius. Jis atsisėdo į tą pačią vietą, kur sėdėjo anksčiau. Ji pasakė jam, kad pagalbos nereikia, nes ji jau baigia lupti obuolius, tada jis atsineštą peilį padėjo ant stalo, esančio prieš lovą. Tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas, kuris truko apie valandą. Taip jiems sėdint ant lovos greta vienas kito, A. B. norėjo pasiekti ant stalo stovėjusį butelį vyno, tačiau ji supykusi dešinėje rankoje laikytu peiliu, kuriuo lupo obuolius (neatsimena ar tuo laiku rankoje laikė peilį mėlyna rankena, ar buvo paėmusi nuo stalo peilį ruda rankena), mojo į A. B. pusę ir pataikė jam į kairę krūtinės pusę. Po to ji padėjo peilį ant stalo, atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Po kelių minučių į virtuvę atėjo ir A. B., kuris su ja nekalbėjo, tada ji sugrįžo atgal į kambarį, paskui ją atėjo ir A. B. bei atsisėdo ant lovos. Ji pamatė, kad A. B. po truputį svyra į jos pusę, tada ji atsistojo, o A. B. nusviro ant lovos. Ji atsegė jo megztinio užtrauktuką ir pamatė skylę, esančią A. B. kairėje krūtinės pusėje. Ji bandė kalbinti A. B., bet jis nieko neatsakė, tik žiūrėjo į vieną tašką. Tai pamačiusi, ji nubėgo į gretimą namelį pas kaimynus paprašyti, kad šie iškviestų greitąją medicininę pagalbą. Po to ji sugrįžo atgal. A. B. gulėjo toje pačioje vietoje, nejudėjo, buvo užsimerkęs, o atvykę medikai konstatavo jo mirtį. Ji mano, kad dėl visko kas įvyko yra kaltas alkoholis, nes būdama blaivi niekada to nebūtų padariusi. Ji nenorėjusi A. B. nužudyti ir dėl to kas įvyko labai gailisi, civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji L. K. patvirtino savo duotus parodymus, parodė įvykio vietą bei paaiškino įvykio aplinkybes (1t. b.l. 108-109).

Be kaltinamosios L. K. prisipažinimo kalta, jos kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiosios A. B., liudytojų S. S. ir D. S. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (1t. b.l. 9-25), specialisto išvadomis Nr. M 1854/06 (02) (1t. b.l. 29-34), Nr. MK 39/07 (01) (1t. b.l. 72-87), Nr. S 28/07 (01) (1t. b.l. 90-91), daiktų pateikimo protokolu (1t. b.l. 53), daiktų apžiūros protokolu (1t. b.l. 54-58), alkotesterio parodymais (1t. b.l. 101), parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1t. b.l. 108-109).

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad jos tėvas A. B. dažnai išgerdavo, dėl to jos tėvai ir išsiskyrė. Kai tėvas susipažino su kaltinamąja, tėvai jau buvo išsiskyrę. Tėvas kartais pagyvendavo pas L. K., o kai susipykdavo, vėl išvažiuodavo į sodą, po kurio laiko vėl susitikdavo ir kartu girtaudavo. L. K. nebuvo bloga moteris, tačiau abu su tėvu mėgdavo išgerti, o išgėrusi konfliktuodavo. Tėvo kaimynai pasakojo, kad ir tą vakarą, kai nutiko nelaimė, tėvo name girdėjosi barniai, triukšmas. Kai abu nevartodavo alkoholio, viskas būdavo gerai, gražiai bendraudavo. Ji mano, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, žalos neatlygino, todėl jai turi būti paskirta bausmė. Prašo priteisti pareikštą civilinį ieškinį.

Liudytoja S. S. parodė, kad 2006m.gruodžio 15d., apie 20.30 val., ji, grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), sutiko moterį, kurią ji pažinojo, kaip kaimyno A. B. draugę. Ji buvo girta. Vyras pasakė, jog ji prašo iškviesti greitąją pagalbą, nes kažkas atsitiko A. B.. Atvažiavus greitajai medicininei pagalbai, ji su vyru nuėjo pas A. B., kurį rado parkritusį ant lovos, jis atrodė be gyvybės ženklų. Gydytojai konstatavo jo mirtį. A. B. ji pažinojo kaip ramų, nekonfliktišką žmogų, tačiau linkusį išgerti.

Liudytojas D. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyveno A. B., su kuriuo jis ryšio nepalaikydavo, tačiau žinojo kaip ramų, nekonfliktišką, mėgstantį išgerti žmogų. Jis dažniausia girtaudavo su savo drauge iš Garliavos, t.y. kaltinamąja. 2006m.gruodžio 15d. apie 13-14 val. jis dirbo kieme ir girdėjo, kaip A. B. barasi su minėta moterimi. Iš balsų suprato, kad jie yra girti. Apie 20.30 val. pas jį į namus atėjo kaltinamoji, kuri buvo girta, net nugriuvo prie laiptų. Ji paprašė iškvieti greitąją medicininę pagalbą, sakė, kad A. B. pats peiliu įsidūrė į pilvą. Jis, sulaukęs medikų, kartu su jais nuėjo į A. B. namą, kur kambaryje lovoje pamatė ant šono pasvirusį A. B., kuris jau buvo miręs. Aplinkui kraujo nesimatė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1t. b.l. 9-11) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimta rusvos spalvos dėmės nuoplova nuo lauko durų vidinės pusės, nuo sienos, nuo slenksčio tarp koridoriaus ir virtuvės, nuo koridoriaus-virtuvės durų staktos, 5 peiliai (3 nuo spintelės stalviršio ir 2 iš stalčiaus), rankšluostis su rusvos spalvos dėmėmis.

Iš specialisto išvados Nr. M 1854/06 (02) (1t. b.l. 29-34) matyti, kad A. B. mirė nuo durtinės-pjautinės kiauryminės kairės pusės krūtinės ląstos priekinio paviršiaus žaizdos su širdies kiauriniu pažeidimu įvykus ūmiam nukraujavimui ir širdies tamponadai krauju. Mirtis įvyko apie 14-20 val. iki palaikų autopsijos ir galėjo įvykti užduotyje nurodytu laiku. Tai patvirtina lavoninių reiškinių išsivystymo laipsnis. Prieš mirtį A. B. buvo gausiai vartojęs alkoholį-mirusiojo kraujyje rasta 3,57 promilės etilo alkoholio, o šlapime 3,49 promilės etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje atitinka sunkų apsinuodijimą alkoholiu. Kūne yra vienas sužalojimas-kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės priekinio paviršiaus žaizda su širdies dešinio skilvelio kiauriniu pažeidimu. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu duriančiu-pjaunančiu plokščiu vienašmenių savybių peilio tipo įrankiu. Smūgio metu ašmenys buvo nukreipti žemyn nukentėjusiojo kūno atžvilgiu, o žaizdos kanalas kūne tęsiasi iš priekio atgal ir iš viršaus žemyn sudarydamas apie 45 laipsnių kampą su kaktine plokštuma ir kiek į vidinę pusę. Šio sužalojimo pasėkoje per kelias minutes ištiko mirtis nuo nukraujavimo ir širdies tamponados krauju. Toks sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju sukėlė mirtį. Smūgis duriančiu pjaunančiu įrankiu suduotas iš priekio nukentėjusiojo atžvilgiu ir iš viršaus žemyn. Tai yra labiausiai tikėtina, jog užpuolikas sėdinčiam ar stovinčiam žmogui smogė būdamas prieš jį. Sužalojimas vienas ir padarytas vienu smūgiu bei vienu įrankiu, kuo greičiausiai buvo peilis. Morfologiniai žaizdos požymiai rodo įrankį turėjus neaštrų smaigalį ar smaigalio zonos ašmenis. Medicininės kriminalistikos laboratorijos ekspertai nurodo, jog pagal žaizdoje užsifiksavusius požymius galimas žalojusio įrankio nustatymas grupinės priklausomybės lygyje. Geležtės, panirusios į kūną, ilgis nemažiau kaip 10 cm. Pažeidimai lavono rūbuose atitinka žaizdą kūne.

Iš specialisto išvados Nr. MK 39/07 (01) (1t. b.l. 72-87) matyti, kad tirta A. B. durtinė-pjautinė krūtinės odos žaizda yra 15,8 mm ilgio (atstačius žaizdos pradinę formą). Durtinio-pjautinio krūtinės sužalojimo kanalo gylis, nurodomas specialisto išvadoje Nr. M 1854/06 (02), yra apie 7 cm. Tirtoje odos žaizdoje yra užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai. Tikėtina, kad A. B. durtinis-pjautinis krūtinės sužalojimas padarytas tyrimui pateiktu peiliu Nr.5 (nuo stalo). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. A. B. krūtinės sužalojimas nepadarytas tyrimui pateiktais peiliais Nr.1 (nuo stalo), Nr.2 (nuo stalo iš lėkštės), Nr.3 (iš stalčiaus), Nr.4 (iš stalčiaus). Tikėtina, kad A. B. durtinį-pjautinį krūtinės sužalojimą atitinkantys megztinio, marškinių ir marškinėlių pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu peiliu Nr.5 (nuo stalo). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali.

Iš specialisto išvados Nr. S 28/07 (01) (1t. b.l. 90-91) matyti, kad A. B. lavono kraujas yra B(III) grupės. Nuoplovoje nuo durų, ant peilio nuo stalo, rankšluosčio, A. B. megztinio yra A. B. kraujas su 99,999999999 % tikimybe.

Iš daiktų pateikimo protokolo (1t. b.l. 53) matyti, kad pateikti A. B. drabužiai: juodos kelnės, pilkas megztinis, dryžuoti (baltos-mėlynos spalvos) marškiniai ilgomis rankovėmis, tamsiai pilkas megztinis, melsvi marškinėliai, apatinės kelnaitės, pora kojinių. Daiktų apžiūros protokolu (1t. b.l. 54-58) šie drabužiai apžiūrėti.

Iš alkotesterio parodymų kvito (1t. b.l. 101) matyti, kad 2006-12-15 23:52 val. buvo patikrintas L. K. girtumas. Tikrinimo rezultatai 2.18 promilės.

Išanalizavęs ir įvertinęs visus surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji L. K., peiliu durdama į nukentėjusiojo A. B. krūtinę bei sužalodama gyvybei svarbų organą-širdį, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti kitam žmogui gyvybę, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. L. K. A. B. nužudė netiesiogine tyčia. Jos netiesioginę tyčią patvirtina ir jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: ji išsigandusi, rūpinasi nukentėjusiuoju, kaimynų prašo iškviesti greitąją medicininę pagalbą, o sužinojusi apie A. B. mirtį, labai pergyvena. Kad ji konflikto su A. B. metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio patvirtina alkotesterio parodymai, tokiu būdu, nekyla abejonių, jog L. K. nusikaltimą įvykdė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji L. K. netiesiogine tyčia nužudė A. B. konflikto tarp jų metu, todėl jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129str.1d. (2000m. rugsėjo 26d. įst. redakcija).

Civilinė ieškovė A. B. pateikė civilinį ieškinį sumoje 631 Lt, atskaičius laidojimo pašalpą sumoje 750 Lt. Kadangi civilinį ieškinį sudaro laidojimo išlaidos, kurios patvirtintos pateiktais dokumentais, civilinis ieškinys sumoje 631 Lt pilnai tenkintinas. Taip pat nukentėjusioji A. B. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumoje 10000 Lt, kadangi ji patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nes tėvo nužudymas sukrėtė ją ir jos vaikus, ji turėjo daug pergyvenimo ir streso, todėl šis ieškinys nėra per didelis ir pilnai tenkintinas.

Skiriant bausmę kaltinamajai L. K., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį-ji padarė labai sunkų nusikaltimą, atimdama gyvybę kitam žmogui, todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama jos prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į tai, kad ji anksčiau neteista, serga chroniškomis ligomis, dėl ko reikalingas nuolatinis gydymas ir medicininė kontrolė (ekspertizės aktas Nr. EKG 36/08 (02)-2t. b.l. 24-25), prie šio nusikaltimo privedė tiek jos, tiek nukentėjusiojo nuolatinis girtavimas-iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 112 (1t. b.l. 167-170) išvados matyti, kad L. K. diagnozuotas organinis asmenybės sutrikimas ir žalingas alkoholio vartojimas, tačiau konstatuota, jog ji nusikaltimo padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino pobūdžio psichikos sutrikimo (patologinio afekto) būsenoje, šiuo metu taip pat neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Dėl jai diagnozuotų organinio asmenybės sutrikimo ir žalingo alkoholio vartojimo, ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Iš jos elgesio teisme daroma išvada, jog ji labai pergyvena ir išgyvena dėl to ką padarė. Visa tai įvertinus, L. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima įstatymo už šią nusikalstamą veiką numatytai minimaliai bausmei.

Daiktiniai įrodymai: keturi vokai su nuoplovomis, du peiliai (ruda rankena ir mėlyna rankena), rankšluostis, A. B. drabužiai-pilkas megztinis, dryžuoti (baltos-mėlynos spalvos juostomis) marškiniai, melsvi marškinėliai, L. K. seilių lyginamasis pavyzdys, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vaizdajuostė gražintina Kauno rajono PK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 299 ir 301-305str.str.,

nusprendė:

L. K. pripažinti kalta pagal LR BK 129str.1d. (2000m.rugsėjo 26d. įst. redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems (6) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką, vadovaujantis LR BK 66str.1d., įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006m.gruodžio 16d. iki 2006m.gruodžio 17d. (vieną dieną).

Kardomąsias priemones-dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pilnai patenkinti nukentėjusiosios A. B. civilinius ieškinius: turtinės žalos sumoje 631 (šeši šimtai trisdešimt vieno) Lt, neturtinės žalos sumoje 10000 (dešimt tūkstančių) Lt, juos priteisiant iš nuteistosios L. K..

Daiktinius įrodymus: keturis vokus su nuoplovomis, du peilius (ruda rankena ir mėlyna rankena), rankšluostį, A. B. drabužius-pilką megztinį, dryžuotus (baltos-mėlynos spalvos juostomis) marškinius, melsvus marškinėlius, L. K. seilių lyginamąjį pavyzdį sunaikinti.

Vaizdajuostę gražinti Kauno rajono PK.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Romas Aikevičius