Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. kovo 1 d. V. J., mirusio 2018 m. rugpjūčio 2 d., sudarytą testamentą, kuris buvo patvirtintas Panevėžio miesto 9-ojo notaro biuro notarės R. R., taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. mirė jos sutuoktinis V. J.. Po laidotuvių ji kreipėsi į Panevėžio miesto 5-ojo notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes jiems su vyru priklausė nekilnojamasis turtas: 0,0600 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, nuotekų šalinimo, vandentiekio tinklų dalis, esantys (duomenys neskelbtini). Iš notarės ieškovė sužinojo, kad jos vyras 2018 m. kovo 1 d. sudarė testamentą, kuriuo jis savo turtą paliko savo seseriai V. M.. Ieškovė mano, jog jos vyras V. J. testamento sudarymo metu 2018 m. kovo 1 d. sunkiai sirgo ir dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jau nuo 2007 m. V. J. buvo diagnozuota vėlyvoji smegenėlių ataksija: išreikštas eisenos sutrikimas, pablogėjo jo atmintis, pasikeitė kalba, jam pablogėjo klausa. Ieškovė pamena, kaip liga jos sutuoktiniui pasireiškė 2011 m., kai jis dirbo (duomenys neskelbtini), jis ėjo eilinę medicininę apžiūrą ir gydytoja jo nepraleido, prasidėjo tyrimai. Vilniaus Santariškių klinikoje buvo tikrinamas jo suvokimas, buvo klausiama, kuri šiandien diena, valanda, dėl ko jis atvažiavo, tačiau jis nesugebėjo atsakyti į klausimus, jis nesiorientavo laike, nežinojo datos, laiko. Jam nustatyta vėlyvoji smegenėlių ataksija, kuri paveikė jo koordinaciją, kalbą, kuri (kalba) buvo nerišli, skanduota. Vėliau ieškovės sutuoktiniui buvo nustatytas šlapimo pūslės piktybinis navikas. Todėl ieškovės sutuoktinis dažnai gydėsi ligoninėse, jis dažnai buvo operuotas, nes atsinaujindavo navikas. Pamena, kad 2018 m. jis ne kartą gulėjo ligoninėje, būdavo, kad net po 6 savaites ir ilgiau, tik ieškovė negalėjo nurodyti, ar laikotarpis, kai buvo sudarytas ginčo testamentas, buvo laikotarpis tarp gulėjimo ligoninėje ar ne. Kai lankydavosi pas gydytojus, ieškovės sutuoktiniui būdavo reikalingas lydintis asmuo, nes jis nesuprato, ką sakydavo gydytojas, nei ką jam darys, nei kaip darys. Ieškovė matė ryškius sutuoktinio dėmesio ir kalbos sutrikimus, jis užmiršdavo, ką daro, ne kartą paliko daiktus, pinginę bei kitus daiktus, jis sakydavo, jog daiktus pavagia jo mama, sesuo, ieškovės sesuo ar ieškovė. Problemų jis taipogi turėjo ir su tvarka, tvarkingumu, jam buvo nesvarbu, kaip jis atrodydavo. 2017-2018 metais jis daugiausiai būdavo namuose, gydymo įstaigoje, eidavo į parduotuvę. Bendravimo su kitais asmenimis nebuvo, tik su dviem kaimynais. Vaikais jis nesirūpindavo, tik labai maža dalimi prisidėdavo prie jų išlaikymo, pavyzdžiui ieškovei duodavo 5 eurus ir nesuprasdavo, kad vaikams išlaikyti reikalinga didesnė pinigų suma. Jis taip pat nežinodavo, kokią mokyklą vaikai lankė ir į kokią klasę vaikai ėjo. Nežinojo, kiek vaikams yra metų. Paskutiniu metu sutuoktiniui nebepatikėdavo šuns ir neprašydavo jo pavedžioti, nes keletą kartų sutuoktinis nerado namų, pamena, kad 2017 m. jis buvo pasiklydęs, sakė, jog kartą jį namo parvedė jo šuo, t.y. jis aplinkoje prarasdavo orientaciją. Sutuoktinis taip pat negalėto paaiškinti, kaip jis supranta tam tikrus dalykus, tik palinksėdavo galvą, kad supranta. Vaistų V. J. pats nevartodavo, sakydavo, jog vaistų nereikia gerti arba jis pamiršdavo išgerti vaistus, reikėdavo jį paraginti išgerti vaistus. Pagal diagnozę velionis turėjo vartoti psichiką veikiančius vaistus. Ieškovės sutuoktinis namuose nieko neveikė, sėdėdavo patamsyje ir žiūrėdavo į vieną tašką, gulėdavo arba su šunimi pavaikščiodavo, žiūrėdavo televizorių: rusiškus filmus, serialus, kas buvo susiję su senais laikais, gyveno senų laikų prisiminimais, paskaitydavo laikraščius. Jis gaudavo neįgalumo pensiją į kortelę, žinodavo, kad tuo pinigus gauna, pats (bei kiti asmenys, išskyrus ieškovę) juos paimdavo. Jis nueidavo į netoliese esančią parduotuvę, kai dar vaikščiojo, o 2018 m. ten nebenueidavo. Į mieste esančią parduotuvę jis nevažiuodavo, kadangi artimoje aplinkoje pasiklysdavo. Jis pats niekur nesirašydavo, prašydavo, kad ieškovė už jį pasirašytų. Apie turto pasidalinimą, turto palikimą po mirties jie nekalbėdavo. Mano, jog sutuoktinis rašydamas testamentą nesuprato, kad ,,eina prieš savo vaikus“. Atsakovė vieną, du kartus per savaitę ar per mėnesį lankydavo savo motiną, kai ieškovės nebūdavo namuose, atsakovės (V. J. sesers) ir jos brolio (testatoriaus) santykiai buvo normalūs, jie bendraudavo kaip brolis ir sesuo. Ginčo testamento sudarymo metu V. J. ligos progresavo, jis jau nebesuprato, ką darė, jo sesuo norėjo užvaldyti jo turtą, kuris jai rūpėjo jau nuo ieškovės ir jos vyro santuokos sudarymo momento. Mano, jog atsakovė prišnekino ieškovės sutuoktinį sudaryti ginčo testamentą, nes testamentu testatorius po savo mirties nepaliko turto savo vaikams, be to, jie niekada nėra sakęs, jog ruošiasi sudaryti testamentą. Testatorius nesuprato, ant ko rašosi, negalėjo išreikšti savo valios, o notaras negalėjo tokio sandorio patvirtinti, todėl yra pagrindas pripažinti V. J. 2018 m. kovo 1 d. sudarytą testamentą negaliojančiu.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.