Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M. (J. M.), jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įmonė) vadovu, padarė šiuos darbo įstatymų pažeidimus:

1. Neužtikrino, kad teisės aktų numatyta tvarka laiku būtų pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie V. B., gim. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pradžią (pranešta 2020 m. gruodžio 7 d.), pažeidžiant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalies nuostatas;

2. Leido Įmonėje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. (2021 m. balandžio 1 d. atleidimo duomenys pašalinti) dirbti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. B., neturint leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (asmuo turėjo daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą tarpininkaujant kitai įmonei), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTP) 62 straipsnio 2² dalies nuostatas, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

3. Neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateiktas Lietuvoje dirbančių užsieniečių (toliau – ir LDU) pranešimas apie V. B. trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, taip pažeidžiant VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, UTP 62 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pažeidimai nustatyti 2021 m. vasario 22 d. – 2021 m. balandžio 9 d. patikrinimo metu iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kontrolės skyriaus, VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų dokumentų.

Taip J. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. DK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal UTP 62 straipsnio 2² dalies nuostatas užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal UTP 62 straipsnio 7 dalies nuostatas darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad J. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas J. M. savo kaltę neigia ir laikosi pozicijos, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kadangi (duomenys neskelbtini) pilietis V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o duomenys apie jį Sodrai buvo pateikti per klaidą, įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad J. M. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo visiškai įrodyta liudytojo parodymais bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga: 2021 m. balandžio 9 d. nelegalaus darbo tyrimo akte, Migracijos departamento Kontrolės skyriaus rašte dėl informacijos, Sodros pateiktuose duomenyse, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir kituose teismui pateiktuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis.

Iš byloje esančių duomenų – nelegalaus darbo tyrimo akto, VSDFV išrašo, darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. B. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. VSDFV išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. B. draudiminio laikotarpio pradžia 2020 m. lapkričio 1 d., o pabaiga 2021 m. vasario 28 d. Šiuo atveju nustatant tiesą byloje svarbūs ir liudytojo A. P. parodymai, kadangi jis nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gruodžio 18 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad V. B. jam yra žinomas, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2020 m. spalio 5 d., pats asmeniškai pildė tabelį ir jį įrašė. Šie liudytojo parodymai patvirtina faktą, kad V. B. realiai atliko darbo funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paneigia J. M. nurodytą versiją, kad V. B. Įmonėje nedirbo, o jo duomenys Sodrai buvo pateikti per klaidą. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. P. parodymais, kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad A. P. turėtų tikslą apkalbėti J. M., nenustatyta. Tai, kad A. P. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl jam nemokamo atlyginimo, nerodo jokio asmeninio suinteresuotumo būtent šioje byloje. Liudytoju teismo posėdyje apklausto S. K. parodymus, tai, kad jam nėra girdėtas (duomenys neskelbtini) pilietis V. B., teismas vertina kritiškai, nes šis asmuo ir pats nurodė, kad yra J. M. pavaduotojas, taigi yra akivaizdžiai suinteresuotas duoti parodymus, palankius J. M.

J. M. nurodyta pozicija, jog duomenys Sodrai buvo pateikti per klaidą, laikytina jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Pats J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad klaidą pastebėjo tik po to, kai jam apie tai pranešė VDI. J. M. darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantis darbuotojas dirbtų įformintas įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui V. B. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka, ne tik pranešus VSDFV apie jo priėmimą į darbą. Pastebėtina ir tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Migracijos departamentą su tarpininkavimo raštu dėl V. B. kreipėsi tik 2021 m. kovo mėnesį, t. y. jau po to, kai VDI Vilniaus teritorinis skyrius išsiuntė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. kovo 4 d. pateikti V. B. darbo sutarties kopiją, užsieniečio teisėtą buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje patvirtinančių dokumentų kopijas, leidimą dirbti kopiją, LDU pranešimą apie užsieniečio V. B. įdarbinimą, tarpininkavimo raštus dėl šio užsieniečio įdarbinimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo įdarbinimo iki šio paklausimo vykdymo dienos darbuotojo prašymus dėl priėmimo į darbą, nemokamų atostogų suteikimo ir įmonės įsakymus dėl jų suteikimo. Taigi, J. M., būdamas darbdaviu, pavėluotai kreipėsi į Migracijos departamentą su tarpininkavimo raštu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. M. V. B. darbą bandė įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jau po to, kai jo galimai padarytas administracinis nusižengimas buvo pastebėtas VDI.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) pilietis V. B. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors nacionalinė viza ir leidimas laikinai gyventi jam nebuvo suteiktas to darbdavio (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Pažymėtina, kad J. M. inkriminuotas nelegalus darbas dėl (duomenys neskelbtini) piliečio V. B., kuris atitinka UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis, todėl įdarbinant tokį asmenį buvo privalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, V. B. darbas laikytinas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad apie jo įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. M. įdarbino trečiosios šalies pilietį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl V. B. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad apie jo įdarbinimą buvo pranešta VSDFV.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad J. M. savo veiksmais pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, DK 42 straipsnio 2 dalį, UTP 62 straipsnio 2² ir 7 dalis, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur. Skirdamas J. M. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, baustas administracine tvarka. J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. M. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21131803724 ir įmokos kodą – 1001. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.