Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nebaigto viduriniojo išsilavinimo, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G. 2010 metų balandžio 17 dieną, apie 12.20 valandą, Šiauliuose, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas Tilžės gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38, 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Tilžės gatvės pirmąja eismo juosta ir artėdamas prie Tilžės gatvės 42 namo esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kai kita transporto priemonė tos pačios krypties antroje eismo juostoje sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją R. S., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajai R. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl stuburo krūtininės dalies vienuolikto slankstelio kompresinio lūžio.

Kaltinamasis P. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2010 m. balandžio 17 d. vairavo nuosavą automobilį „Peugeot 306“, kartu su žmona važiavo link Šiaulių pirmąją eismo juosta. Prieš jį apie 40 km/h greičiu važiavo autobusiukas, kurio jis nelenkė, nes tuo metu buvo intensyvus eismas. Privažiuojant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai iki jos buvo likę apie 7 metrų atstumas, jis pradėjo automobilį stabdyti, antroje eismo juostoje priekyje jo važiavo autobusiukas tamsintais stiklais ir per jį nieko nematė. Kas vyksta pėsčiųjų perėjoje prieš jį matė, tačiau nematė kairės pėsčiųjų perėjos pusės. Dar žmona jam pasakė: „vaikas“, jis stabdė, tačiau vaikas pasitraukė nuo pėsčiųjų perėjos ir nubėgo, o tuo metu iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjo moteris. Prie pėsčiųjų perėjos jis nebuvo visiškai sustojęs. Kai privažiavo perėją, joje nieko nebuvo, tačiau tik užvažiavus ant perėjos, atsirado vaikai. Nukentėjusioji gal jo nematė ir dešine ranka trenkė į jo beveik stovintį automobilį. Įvykis buvo Tilžės gatvėje ties 42 namu. Nukentėjusioji užkrito šonu ant automobilio kapoto, o nuo jo nukrito ant žemės, paskui atsistojo, paėjo ir vėl atsigulė. Jis sustabdė automobilį, tačiau greitosios medicinos pagalbos negalėjo kviesti, kadangi jo žmonai su sveikata buvo blogai. Vairuotojo teises turi nuo 1981 m., žino ką reikia daryti važiuojant prie pėsčiųjų perėjos. Jo žmona yra sunkiai serganti, nevaikšto, todėl jis negali nukentėjusiajai atlyginti pareikšto civilinio ieškinio. Jis žadėjo sumokėti tokią žalą, kurią sumokėjo draudimas.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2010-04-17 vyko miesto švarinimo talka, kurioje ji dalyvavo, talkoje buvo ir vaikų. Kai baigėsi talka, ji vaikams pažadėjo padėti pereiti per Tilžės gatvę, reikėjo pereiti gatvę nuo arenos pusės prie „Tomo“ kavinės. Jie eidama per gatvę ji pajuto smūgį. Automobilis nebuvo stabdomas, todėl ji užkrito ant automobilio kapoto. Einant per gatvę, visi automobiliai buvo sustoję, vaikai ėjo jai iš kairės, vienas vaikas tai pat dėl šio įvykio „skrido“. Po smūgio ji susmuko, šaukė, kad skauda stuburą. Ji pensininkė, dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų pirko vaistus už 2659,09 Lt, už kuriuos jai sumokėjo draudimo kompanija, tačiau patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 9000 Lt. Iš 10306 Lt turtinės ir neturtinės žalos reikia atimti sumą, kurią jai sumokėjo draudimas. Tris mėnesius po įvykio jai buvo gulimas režimas, jautė didelius skausmus, ją slaugė draugai, namiškiai. Ketvirtą mėnesį po įvykio pradėjo vaikščioti, po to buvo reabilitacija. Iki šiol negali nieko nešti. Iki įvykio ji dirbo, visur dalyvaudavo, dabartiniu metu skauda nugarą, kiekvieną rytą daro mankštas, 2-3 kartus per dieną turi pagulėti ir pailsėti. Iki įvykio skausmus jausdavo tik tuo atveju, jei pavargdavo, nes dirbdavo sode. Dabar abejoja, ar apskritai kada nors galės daryti tokius darbus. Kaltinamasis buvo atėjęs į ligoninę, ėjo pas gydytoją. Praeityje, maždaug prieš 7 metus, buvo iškritusi iš medžio ir jai buvo lūžęs stuburo slankstelis. Po iškritimo praėjus maždaug savaitei laiko buvo iš ligoninės išleista namo, apie du mėnesius nešiojo įtvarą. Po šio įvykio invalidumo neturėjo, dabar jo taip pat negauna, nes yra pensininkė. Po autoįvykio ji negali dirbti, o iki tol dirbdavo darže, negali nieko nešti, o po pirmosios traumos dirbdavo. Po įvykio pirko vaistų, vaikštynę, kuri dabar jau nebereikalinga. Reiškia 9000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jai padaryta didelė žala, kadangi po įvykio tapo nedarbinga, keturis mėnesius ja rūpinosi artimieji.. Į draudimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nebesikreipė.

Liudytojas V. U. parodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu kartu su žmona antrąja eismo juosta, o pirmojoje eismo juostoje nieko nebuvo. Kai jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, pirmąja eismo juosta atvažiavo raudonos spalvos automobilis, kuris stabdė prie pėsčiųjų perėjos, bet nespėjo sustoti ir „numušė“ per perėją ėjusią moterį ir truputį kliudė vaiką, tačiau vaikai išsilakstė. Moteris pirmiausiai nukrito ant to automobilio kapoto, o nuo jo - ant žemės. Jam būnant šalia, smūgis atrodė didelis.

Liudytoja V. B. teismui parodė, kad prieš įvykį važiavo paskui P. G. vairuojamą automobilį apytikriai atstumu per vieną automobilį, važiavo 40-50 km/h greičiu. Matė, kaip šalia – antroje eismo juostoje - sustojo automobilis, tačiau P. G., važiuojantis pirmąja eismo juosta, nestabdė, važiavo toliau ir partrenkė moterį. Jis sustojo, bėgo žiūrėti nukentėjusiosios, kuri gulėjo ant žemės. Ten buvo ir vaikų, kurie nukritus moteriai išsilakstė. Žmonės dar kišo striukę po nukentėjusiąja, kad ši nesušaltų.

Liudytoja V. M. teismui parodė, kad ji gyvena netoliese R. S., kuri iki įvykio buvo darbinga, važinėjo su dviračiu, o po įvykio turėjo gulėti lovoje, jai buvo reikalinga pagalba. R. S. dirbo ūkinius darbus: ji turi žemės, lankydavo ligonius, dalyvaudavo talkose. Dabar, kai po įvykio praėjo tiek laiko, ji jaučiasi geriau, tačiau su dviračiu nebevažinėja, nebedirba žemės darbų. Žino, kad R. S. turėjo stuburo traumą, tačiau tada iš medžio ji krito minkštai. Nežino, ar kai iškrito iš medžio, R. S. buvo lūžęs stuburas, tačiau po šios traumos ji buvo darbinga.

Liudytoja V. P. teismui parodė, kad R. S. turi daržą, dirbo žemės ūkio darbus, iš daržo surinktas daržoves pati mikroautobusu parsiveždavo namo. Jos daržas randasi Vijoliuose, o veždavo daržoves į Šiaulius. Ji du arus žemės pati sukasdavo, užsiiminėjo visuomenine veikla, dalyvaudavo talkose, visiems padėdavo. Iki įvykio ji buvo stipri, o po įvykio darže išaugo piktžolės, kadangi nebegalėjo dirbti darbų. R. S. po įvykio gulėjo ligoninėje, po to visą vasarą namuose. Žino, kad R. S. seniau buvo iškritusi iš medžio, po to ji apie metus laiko gydėsi, o jau rudenį vėl pradėjo dirbti, pavasarį dirbo pilnai. Po iškritimo iš medžio R. S. buvo darbinga, o po avarijos ji net negalvoja dirbti žemės ūkio darbus. Avarija įvykio 2010 m. balandžio mėnesį, o pasekmes ji jaučia dar ir dabar.

Liudytoja V. B. teismui parodė, kad iki įvykio R. S. važinėjo dviračiu, kasė daržą, jį ravėjo, o po avarijos nieko nebegalėjo daryti, visur vaikšto su kuprine, kadangi ji nieko negali nešti ir tik susidėjusi į kuprinę kažkiek paneša. Su R. S. gyvena viename name, po įvykio ją lankė, nes reikėjo padėti. Žino, kad seniau R. S. buvo patyrusi stuburo traumą, kai iškrito iš medžio, tačiau po šio įvykio ji gyveno pilnavertį gyvenimą, buvo darbinga.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. G. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 1 d, įrodyta iš dalies kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teisiamojo posėdžio metu, patikrintais baudžiamosios bylos duomenimis:

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Tilžės gatvėje ties 42 namu, apžiūra. Įvykio vietoje rastos stabdymo žymės: dešiniosios ilgis – 13,2 metrai, kairiosios ilgis – 5,7 metrai (b.l. 4-10).

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai – įskilęs priekinis stiklas. Automobilis techniškai tvarkingas (b.l. 11-12).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 71 matyti kad po eismo įvykio (2010-04-17, 13:25) P. G. buvo blaivus (b.l. 22).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 456/10(04) matyti, kad R. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 28).

Iš specialisto išvados Nr. 633/10(04) matyti, kad R. S. padarytas stuburo krūtininės dalies vienuolikto slankstelio kompresinis lūžis. Šis sužalojimas nėra būdingas kritiminei traumai be pašalinės jėgos poveikio. R. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo P. G. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. G. pažeisdama KET 9, 37, 38, 133 punktų reikalavimus, važiuodamas automobiliu pirmąja eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kai kita transporto priemonė tos pačios krypties antroje eismo juostoje sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją R. S., įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajai R. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Pažeisdamas eismo įvykio metu galiojusių kelių eismo taisyklių reikalavimus, P. G. nenumatė, kad dėl tokios jos veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužalotas žmogus, nors pagal įvykio situaciją ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Teismas pripažįsta P. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybe, nes kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. P. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55 straipsniuose.

Kaltinamasis P. G. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (b. l. 85), administracine tvarka nebausta (b. l. 92,93), prižiūri specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių reikalaujančią žmoną (b.l. 166-168), yra pensininkas, garbingo amžiaus, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis - arčiau įstatymo nustatyto minimumo.

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą.

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2 500 0000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos) bei 500 000 eurų dėl žalos turtui. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovų atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju, vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad P. G. su civiliniu atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ yra sudarę civilinės atsakomybės draudimo sutartį AYAS Nr. 7493189 ,šia sutartimi buvo apdrausta P. G. civilinė atsakomybė, taip pat ir neturtinė žala. Teismas įvertino R. S. patirtų sužalojimų pobūdį. į tai, kad jai – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsižvelgė į dėl patirtų sužalojimų kilusius turtinius ir neturtinius padarinius, taip pat tokių padarinių įtaką ieškovo ateičiai, nukentėjusioji priversta riboti fizinį krūvį, įvertino su nukentėjusiosios gydymusi susijusias reikšmingas aplinkybes: gydymosi pobūdį, trukmę. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. baudžiamojoje byloje pareiškė 9000,00 Lt ieškinį neturtinei žalai, kuria prašoma priteisti iš abiejų atsakovų (b.l. 44). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad bendra ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra 10306 Lt. Draudimo kompanija jai atlygino 2659,09 Lt, todėl prašo priteisti likusią žalos dalį. Pagal nukentėjusiosios pateiktus žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus, nukentėjusiajai yra išmokėtas draudimo atlyginimas 2340 Lt. Draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 2500 eurų suma (8632 Lt). Taisyklių 12 straipsnis numato principus, kuriais vadovaudamasis draudikas apskaičiuoja atlygintinos neturtinės žalos dydį - pagal 12.1. straipsnį atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Kadangi turimi dokumentai patvirtino nukentėjusiosios gydymą iki 2010-08-11, t.y. 117 dienas, apskaičiuota draudimo išmoka sudarė 2340 Lt. Draudimo kompanija sumokėjo 62,45 Lt gydymo išlaidoms atlyginti - apmokėta už po traumos nustatytų sužalojimų, gydymui tinkamus maisto papildus.

UAB DK „PZU Lietuva“ rašte nurodė, kad neturi pagrindo atlyginti už įrašais medicininiuose dokumentuose nepagrįstus vaistus širdies kraujagyslių ligoms (Mildronate), galvos smegenų sutrikimams (Pramistar), virškinamojo trakto ligoms (Mezym, Ranitidan) gydyti. Įstatymo 19 straipsnio 6 dalis įpareigoja atsakingą draudiką išmokėti tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką ir suteikia teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Nukentėjusiajai išmokėta 256,64 Lt pagal pateiktus dokumentus patirtoms kuro išlaidoms atlyginti. Viso nukentėjusiajai yra išmokėta 2659,09 Lt.

Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas atsižvelgia į P. G. kaltę, jos formą, t. y. jis eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo. Taip pat į tai, kad P. G. yra garbingo amžiaus, pensininkas, prižiūri savo neįgalią žmoną, nukentėjusioji P. S. taip pat pensininkė. sumažina iki 7500 Lt.

UAB „PZU Lietuva“ privalo pagal draudimo sutartį atlyginti R. S. neturtinę žalą 2500 eurų ribose. UAB „PZU Lietuva“ R. S. atlygino 2340 Lt neturtinę žalą, todėl iš UAB „PZU Lietuva“ priteistinas neturtinės žalos skirtumas, 5160 Lt.

R. S. pateikė teismui dokumentus apie tai, kad dėl patirtos traumos jai buvo skirtas reabilitacinis gydymas (b.l. 150,151). Nukentėjusioji gydėsi UAB Sveikatos centre „Energetikas“, nuo 2010-07-28 iki 2010-08-11, t.y 14 dienų, gydymas nukentėjusiajai kainavo 1106,00 Lt, todėl ši suma priteistina nukentėjusiajai kaip turtinės žalos atlyginimas iš UAB „PZU Lietuva“.

Iš kaltinamojo P. G. nukentėjusiajai R. S. priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos 600 litų sumą apmokėtą už advokato, paslaugas, kurias patvirtina pateisinantis dokumentai.

Daiktinis įrodymas: automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas savininko P. G., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotai savininko nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir skirti jam 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą, kurią sumokėti privalo per 10 mėnesių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš UAB „PZU Lietuva“ 1106 Lt (vieną tūkstantį šimtą šešis litus) turtinės žalos ir 5160 Lt (penkis tūkstančius šimtą šešiasdešimt) neturtines žalos.

Priteisti iš P. G. nuketėjusiajai R. S. bylos nagrinėjimo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas 600 Lt (šešis šimtus litų).

Daiktinį įrodymą: automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus - grąžinti teisėto savininko neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.