Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno restauratorius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-13878-214/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitstata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno restauratorius“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės ieškovei 50207,19 Lt skolą, 3717,68 Lt delspinigių, 9,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (53924,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 809,00 Lt žyminį mokestį ir 968,00 Lt išlaidas už teisinę pagalbą, taip pat grąžino ieškovei 225 Lt žyminio mokesčio permoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. spalio 1 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2013 m. spalio 7 d. priėmė nutartį, kuria nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal civilinėje byloje priimtą Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. preliminarų sprendimą dalyje dėl atsakovės ieškovei nesumokėtos skolos dalies ir procesinių palūkanų.

Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovė savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia vieninteliu motyvu, teigdama, kad teismas jai nepasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, tuo pažeidė atsakovės procesinę teisę į tinkamą teisminę gynybą.

Atsižvelgdamas į šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja ir įgyvendina civilines teises, prisiima ir vykdo civilines pareigas per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinio asmens valdymo organo, kaip jo atstovo pagal įstatymą, teises veikti juridinio asmens vardu ir jo interesais nustato įstatymai ir steigimo dokumentai. Asmenys taip pat turi teisę sudaryti sandorius per atstovus (pvz. įgaliojimo pagrindu), išskyrus tuos, kurie dėl savo pobūdžio gali būti sudaromi tik asmeniškai, ir kitokius įstatymo nurodytus sandorius (CK 2.132 str. 1 d.). Taigi, juridinio asmens organai pagal savo kompetenciją gali įgalioti kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus juridinio asmens naudai (atstovauti). Iš esmės analogiškas nuostatas įtvirtina proceso teisės normos, nustatančios, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ar steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 str.). Juridinių asmenų atstovais teisme taip pat gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d., 2 d.). Kartu su CPK 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kai atstovaujama juridiniam asmeniui, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į 2013 m. spalio 1 d. teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, atvyko atsakovės UAB „Kauno restauratorius“ generalinės direktorės patarėjas M. S., atstovaujantis pagal atsakovės generalinės direktorės 2013 m. spalio 1 d. išduotą įgaliojimą Nr. SD-454. Paaiškėjus aplinkybei, kad minėtas atstovas yra atsakovės UAB „Kauno restauratorius“ darbuotojas, nors ir įgaliotas, tačiau neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, t. y., kad jis neatitinka CPK 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, taikomus juridinio asmens atstovui ir gali atstovauti juridinį asmenį procese, teismas pagrįstai nutarė, kad atsakovės atstovas generalinės direktorės patarėjas M. S. negali būti byloje kaip procesinis atsakovės atstovas (t. 1, b. l. 120). Vertinant apeliantės argumentus, kad jai nebuvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 161 straipsnis numato teismo teisę, bet ne pareigą, pasiūlyti asmeniui pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese, jei mano, jog pastarasis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių. Taigi, pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje, tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, neturėjo pagrindo imtis apeliantės nurodytų skunde veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo tinkamai ginti savo teisių ir pasirūpinti atstovavimu, tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, t. y. verslininkas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl atsakovės UAB „Kauno restauratorius“ vadovė turėjo įvertinti aplinkybę, jog jos deleguojamas atstovas neturi teisinio išsilavinimo ir pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nagrinėjamu atveju atsakovė, manydama, kad nesugebės tinkamai apginti savo teisių dėl teisinių žinių stokos, galėjo spręsti dėl atstovavimo reikalingumo, tačiau ji neprašė atidėti teismo posėdžio dėl to, jog jai reikalingas atstovas – advokatas. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje, kuriame taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliantė buvo atstovaujama tinkamo atstovo (t. 1, b. l. 78). Bylos proceso metu apeliantė teikė kvalifikuotai parašytus kitus procesinius dokumentus – 2013 m. rugsėjo 12 d. atskirąjį skundą, 2013 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą, prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti bei prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo (t. 1, b. l. 108, 132-138, t. 2, b. l. 4-5), kas patvirtina aplinkybę apie pakankamos atsakovės kvalifikacijos buvimą siekiant tinkamai save atstovauti bei ginti savo teises teismo procese. Be to, pažymėtina, kad 2013 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu nevyko bylos nagrinėjimas iš esmės, o buvo sprendžiamas tik klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Dėl šios priežasties, spręstina, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo (CPK 646 str. 3 d., 3 str. 6 d.), ką šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ir atliko. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės procesinės teisės buvo pažeistos, dėl ko pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos ieškovei iš apeliantės nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.