Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties panaikinimo, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. V., V. O., L. O., I. K., E. O., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. D. 2010 m. kovo 24 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims N. V., V. O., L. O., I. K., E. O., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., miręs 2010-01-14 (Kauno r. savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūnija, akto įrašo Nr. 5) yra pareiškėjos J. D. tėvas. Nurodė, kad pareiškėjos motina E. O. nuo 1960 m. su A. Š. gyveno nesudarę santuokos ir susilaukė 5 vaikų, kurių gimimo liudijimuose pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo į rašytas tik tėvo vardas „A.“. A. Š. pripažino tėvystę, iki pat jo mirties pareiškėja su mama ir kitais broliais ir seserimis gyveno A. Š. priklausančiame bute. Juridinis faktas nustatytinas tikslu realizuoti paveldėjimo teisę į A. Š. turtą (b. l. 1-2).

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pareiškėja ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. yra jos tėvas, nors gimimo liudijime yra įrašytas A. O., S. Apeliantė teisingai nurodo, kad nagrinėdami šios kategorijos bylas ypatingosios teisenos tvarka teismai turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Pareiškėju tokių faktų nustatymo bylose gali būti vaiko motina, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, vaiko globėjas (rūpintojas), mirusio vaiko palikuonys, prokuroras, taip pat vaikas, įgijęs visišką veiksnumą. Apeliantė nurodo, kad jos gimimo metu galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 61 straipsnis numatė, jog vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Šiuo atveju pareiškėjos tėvai buvo nesusituokę, bendro tėvų pareiškimo ar teismo sprendimo pareiškėjos gimimo metu nebuvo, todėl remiantis SŠK 61 straipsniu jos gimimo liudijime tėvo pavardė įrašyta pagal motinos pavardę - O. Jos tėvo vardas ir tėvavardis įrašyti suinteresuoto asmens - mamos E. O. nurodymu. Tačiau realiai toks asmuo, kaip O. A., S. neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais atvejais, kai remiantis santuokos liudijimu, bendru tėvo ir motinos pareiškimu arba teismo sprendimu vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas kitas asmuo, kol šis įrašas nenuginčytas, negalima tėvystės nustatyti ypatingąja teisena. Apeliantė neginčija šio įrašo, ji nurodo tik reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. Š. yra jos tėvas, tačiau nereiškia reikalavimo dėl gimimo liudijime esančio tėvo įrašo nuginčijimo. Tais atvejais, kai pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas (nenuginčytas gimimo liudijime esantis įrašas apie tėvą), teismas atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į šias nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista.

Įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.