Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. R., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. R. skundą institucijai kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos miesto VPK VP EPS dėl Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarimu J.R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 500 litų bauda, o vadovaujantis ATPK 130² straipsniu (pastaba) pažeidimas įvertintas ir 6 balais. Kadangi bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo metu nustatyta, kad J.R. per vienerius metus pakartotinai įvykdė pažeidimą, kuris įvardintas ATPK 130² straipsnio dispozicijoje, ir už kurį skiriami balai, t.y. 2007 m. birželio 28 d. nutarimu baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą įvykdytą 2007 m. birželio 18 d. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, 300 litų administracine bauda ir pagal ATPK 130² straipsnį (pastaba) pažeidimas įvertintas 6 balais, 2007 m. liepos 18 d. nutarimu baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą įvykdytą 2007 m. liepos 18 d. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 75 litų administracine bauda ir pagal ATPK 130² straipsnį (pastaba) pažeidimas įvertintas 1 balu, todėl 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarimu už pakartotinį pažeidimą, įvardintą ATPK 130² straipsnyje, paskyrus 6 balus ir paskirtų balų sumai esant 13, vadovaujantis ATPK 130² straipsniu paskirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nuobauda paskirta už tai, kad jis, 2007 m. rugsėjo 18 d. apie 12:55 val., Klaipėdos rajone, kelio Vilnius – Klaipėda 305 kilometre, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini),, viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį 46 km/h, nes važiavo 116 km/h (paklaida ± 2 % km/h) greičiu ir tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 172 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą, vadovaujantis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Atstovas advokatas V.Rutavičius skundą prašo patenkinti.

Byla nagrinėjama institucijos institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip nustatyta iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b.l.12-14), J.R. 2007 m. rugsėjo 18 d. apie 12:55 val., Klaipėdos rajone, kelio Vilnius – Klaipėda 305 kilometre, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį 46 km/h, nes važiavo 116 km/h (paklaida ± 2 % km/h) greičiu ir tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 172 punkto reikalavimus ir pakartotinai per vienerius metus įvykdė pažeidimą, kuris numatytas ATPK 130² straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. nutarimu baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą įvykdytą 2007 m. birželio 18 d. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, 300 litų administracine bauda ir pagal ATPK 130² straipsnį (pastaba) pažeidimas įvertintas 6 balais, 2007 m. liepos 18 d. nutarimu baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą įvykdytą 2007 m. liepos 18 d. pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį, 75 litų administracine bauda ir pagal ATPK 130² straipsnį (pastaba) pažeidimas įvertintas 1 balu). Todėl pareigūnas, 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, skirdamas administracinę nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kartu paskutinį pažeidimą įvertinęs 6 balais, pagrįstai konstatavo, kad 2007 m. rugsėjo 18 d įvykdytu pakartotiniu kelių eismo taisyklių pažeidimu per vienerius metus surenkama 13 balų suma, todėl vadovaujantis ATPK 130² straipsniu paskirta nuobauda - atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. J.R. pripažįsta inkriminuotą teisės pažeidimą, be to teisės pažeidimas pilnai įrodytas policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, naudotų techninių priemonių parodymais, kitais rašytiniais įrodymais (b.l.13-19).

J.R. neginčija pažeidimo įvykdymo, todėl šiuo atveju spręstinas tik klausimas ar yra pagrindai, numatyti ATPK 30¹ straipsnyje taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t.y. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir ar skiriant administracinę nuobaudą buvo laikytasi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Vertindamas šias aplinkybes teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaip jau nurodyta nutartyje, kad asmeniui taikyti švelnesnę nuobaudą tam turi būti įstatyme numatyti pagrindai. Skundu teigiama, kad gailisi dėl pažeidimo, pripažįsta įvykdytą veiką, todėl šios aplinkybės J.R. manymu privalėjo būti įvertintos kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Šie argumentai yra nepagrįsti ir pareigūnas skirdamas administracinę nuobaudą pagrįstai šių aplinkybių nevertino kaip atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Formalaus pobūdžio gailėjimasis, kuriuo siekiama švelnensnės atsakomybės taikymo negali būti pagrindu netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Kad tai formalaus pobūdžio gailėjimasis akivaizdžiai patvirtina ir tai, kad J.R. kelių eismo taisyklių pažeidimai yra įgavę sistemiškumo požymių, kadangi vien per vienerių metų laikotarpį J.R. įvykdė 6 kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių 3 nėra susiję su greičio viršijimu ir nėra veikos kvalifikavimo pagrindu, skiriant administracinę nuobaudą ginčijamu nutarimu (b.l.16). Be to, pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas J.R. yra laikomas baustu ir už kitus KET pažeidimus, kadangi laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 14 d., kai jis įvykdė 2005 m. vasario 21 d. nutarimu paskirtąją nuobaudą (sumokėjo baudą) už KET pažeidimą, iki pat ginčijamo nutarimo priėmimo, nėra tokio laikotarpio, kad per metus nuo tos dienos, kai pasibaigė nuobaudos vykdymas, nebūtų padaryta naujo administracinio teisės pažeidimo (b.l.17-18).

J.R. skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodo, kad nepagrįstai ginčijamu nutarimu yra teigiama, kad yra J.R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes ATPK 130² straipsnio dispozicijoje būtent kaip kvalifikuojanti aplinkybė yra nurodyti pakartotiniai pažeidimai, numatyti ATPK 124 straipsnyje, todėl pakartotinumas negali būti laikomas sunkinančia aplinkybe.

ATPK 130² straipsnyje numatyta, jog pakartotinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t.y. padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų ATPK 124 str. 2, 3, 4 ir 5 d., 124¹ str. 1, 3 ir 5 d., 125 str., už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau, užtraukia transporto priemonių vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienerių metų. Prie šio straipsnio esančioje pastaboje nurodyta, jog skiriant administracinę nuobaudą pažeidimas kartu įvertinamas balais bei pateikiamų nurodytų straipsnių dalyse numatytų pažeidimų įvertinimas balais. Administracinių nuobaudų rūšys numatytos ATPK 21 str. 1 d., o 130² str. pastaboje numatyti balai administracine nuobauda nelaikytini. Taigi akivaizdu, kad pareigūnas priimdamas ginčijamą nutarimą, nutarimo motyvuojamosios dalies, 2 pastraipoje aptarė veikos, numatytos ATPK 130² straipsnyje kvalifikavimo pagrindus ir nurodė, kad šioje pastraipoje nurodytieji pažeidimai yra pagrindas šios veikos kvalifikavimui ir jie nebuvo vertinami kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybe - pakartotinumas. Pareigūnas priėmęs nutarimą, nutarimo motyvuojamosios dalies atskira 3 pastraipa aptaria atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir nurodo, kad J.R. pakartotinai per metus padaro tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Ši išvada yra pagrįsta, kadangi kaip jau nurodyta šioje nutartyje, J.R. per vienerius metus yra įvykdęs eilę kitų KET pažeidimų, kurie nėra ginčijamo nutarimo veikos kvalifikavimo pagrindas, todėl šios aplinkybės yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. KET pažeidimų suvestinėje nurodyta (b.l.15-19), kad J.R. 2006 m. spalio 11 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straisnį, 2007 m. sausio 22 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straisnio 2 dalį, 2007 m. kovo 6 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnį. ATPK 32 straipsnyje išvardintos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad sunkinanti aplinkybė yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137, biuletenis “Administracinių tesimų praktika“ Nr. 2, p. 323). Taigi akivaizdu, kad pažeidimai, kuriuos per vienerius metus įvykdė J.R. yra numatyti ATPK to pačio skirsnio straipsniuose ir tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl pareigūnas pagrįstai šiuos pažeidimus įvertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinumą.

Skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad J.R. dirba (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir darbo specifika reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemones, teismo nėra vertinamos kaip aplinkybės leidžiančios netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Teismui pateiktos rangos sutartys, darbuotojų sąrašas ar darbo sutartis, nepagrindžia objektyvių duomenų apie būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemonę einant šias pareigas. 1994 m. balandžio 01 d. darbo sutartyje nėra numatyta jokių sąlygų, kuriose būtų keliamas reikalavimas asmeniui turėti teisę vairuoti transporto priemones, kad galėtų užimti šią pareigybę, todėl specialiosios teisės atėmimas nėra kliūtis tęsti profesinę veiklą.

Be to, teismas vertinamuoju kriterijumi pripažindamas vien darbo pobūdį kaip aplinkybę eliminuojančią specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Asmens profesinė veikla, ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Kad asmens profesinė veikla nėra pagrindas pripažinti ją išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 02 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1403/2007m.

Kaip matyti iš KET pažeidimų suvestinės (b.l.15-19), J.R. už kelių eismo taisyklių pažeidimus taikytos administracinės nuobaudos – baudos jokio prevencinio poveikio neturėjo, tuo nebuvo pasiekta administracinės nuobaudos taikymo tikslų, todėl būtinas tokių administracinių nuobaudų taikymas, kuriomis būtų pasiekti administracinės nuobaudos taikymo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent tokia nuobauda ir yra paskirta Klaipėdos miesto VPK VP EPS 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarimu ir asmuo, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda turi suvokti, kad eilę kartų taikius administracines nuobaudas – baudas ir nepasiekus administracinės nuobaudos taikymo tikslų, įstatymų leidėjas yra numatęs imperatyvų kitos administracinės nuobaudos rūšies taikymą, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones.

Taigi, pasisakant dėl jau išvardintų skundo argumentų pažymėtina, kad administracinės nuobaudos tikslai būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-08-02 išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1403/2007 akcentavo, kad greičio viršijimas yra pavojingas nusižengimas, nes dėl greičio viršijimo įvyksta daug eismo įvykių, kuriuose žūsta ar yra sužalojami žmonės. Todėl tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai sukėlė realų pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Vien tik simbolinės nuobaudos skyrimas tokiu atveju negalėtų sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų.

Pasisakant dėl paskirtosios nuobaudos dydžio būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija skyrusi administracinę nuobaudą nurodė, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nutarime pažymėta, kad J.R. pakartotinai padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir tuo vadovaujantis paskirta maksimali specialiosios teisės atėmimo trukmė, t.y. paskirtas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Kaip jau paminėta, iš KET pažeidimų suvestinės duomenų (b.l.15-19), nustatyta, kad J.R. 2006 m. spalio 11 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straisnį, 2007 m. sausio 22 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straisnio 2 dalį, 2007 m. kovo 6 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnį ir tai yra J.R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl pagrįstai ginčijamu nutarimu ji yra inkriminuota ir vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis paskirta specialiosios teisės atėmimo trukmė – 12 mėnesių.

2007 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto VPK VP EPS nutarimu paskirta administracinė nuobauda 500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių skirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. rugsėjo 21 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos eismo priežiūros skyriaus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistu ir J.R. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.