Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (skolininko) Valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės T. G. pareiškimą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo skolininkui Valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“, išieškotojas J. G. (J. G.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai nutarė taikyti įsiteisėjusiame sprendime numatytas pasekmes, skolininkui neįvykdžius sprendime nurodytų veiksmų.

2. Pareiškėja antstolė T. G. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendime nurodytas pasekmes. Nurodė, kad antstolės kontoroje vykdomas išieškotojo J. G. pateiktas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-354-419/2015 dėl įpareigojimo skolininkui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Vilniaus regiono keliai“ atlikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime nurodytus veiksmus. Pažymėjo, jog 2016 m. gegužės 30 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, konstatuojant, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas nėra visiškai įvykdytas (b. l. 1).

3. Išieškotojas J. G. pateiktame atsiliepime prašė antstolės pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad skolininkas įvykdė tik dalį sprendimo, perkeldamas tvoros dalį iš išieškotojo žemės sklypo, tačiau nepalikdamas įvažiavimo ties taškais Nr. 25 ir Nr. 26. Pažymėjo, jog neturi galimybės patekti į jam priklausančią sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“. Taip pat nurodė, jog skolininkas visiškai neįvykdė teismo įpareigojimo užtikrinti išieškotojui galimybę neatlygintinai bet kuriuo metų laiku ir bet kuriuo paros metu per įrengtą įvažiavimą patekti į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį, taip pat nėra perdavęs vartų atidarymo bei pakeliamo kelio užtvaro (šlagbaumo), esančių ties įvažiavimu į teritoriją, valdymo pultelių, raktų ir/ar kitų šių įrenginių valdymo priemonių. Pažymėjo, kad dėl skolininko nevykdomų įpareigojimų neturi galimybės patekti į išieškotojo bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį (kelią), bei į savo žemės sklypo dalį. Taip pat prašė skirti skolininkui baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 5 dalimi (b. l. 22-25).

4. Nesutikdamas su antstolės pareiškimu skolininkas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ nurodė, kad išieškotojas gali netrukdomai patekti į savo naudojamą sklypo dalį atsukdamas varžtus, jungiančius dvi kilnojamos tvoros dalis. Pažymėjo, kad tokiu būdu išieškotojas į savo sklypo dalį patekdavo ir anksčiau. Nurodė, jog vykdydami teismo sprendime nurodytą įpareigojimą nurodė telefono numerį, kuriuo paskambinus bet kuriuo paros metu vartai atidaromi ir išieškotojas turi galimybę patekti į bendrojo naudojimosi žemės sklypo dalį (kelią). Pažymėjo, kad vykdydamas teismo sprendimą nutiesė alternatyvų kelią ir įteikė išieškotojui raktus nuo vartų, pro kuriuos pastarasis bet kuriuo paros metu gali netrukdomai patekti į savo valdomo sklypo dalį (b. l. 12-13).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi antstolės T. G. pareiškimą tenkino, taikydamas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendime nurodytas pasekmes: 1) leisti tvorą į nurodytą vietą perkelti išieškotojui J. G. savo nuožiūra skolininko VĮ „Vilniaus regiono keliai“ lėšomis; 2) leisti išieškotojui J. G. išmontuoti vartus ir šlagbaumą savo nuožiūra skolininko VĮ „Vilniaus regiono keliai“ lėšomis.

6. Teismas konstatavo, jog byloje pateiktas antstolės atliktą patikrinimą pagrindžiantis aktas patvirtina aplinkybę, jog įsiteisėjęs Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimas neįvykdytas, o išieškotojui nebuvo užtikrinta galimybė neatlygintinai bet kuriuo metų laiku ir bet kuriuo paros metu per įrengtą įvažiavimą patekti į bendrai naudojamą žemės sklypo dalį. Pažymėjo, jog skolininkas nepaneigė aplinkybės, kad nėra paliktas laisvas įvažiavimas ties sprendime nurodytais taškais, o antstolei pabandžius patekti į bendro naudojimo teritoriją paskambinant nurodytu numeriu, vartai nebuvo atidaryti.

7. Teismas pažymėjo, jog nenustatė jokių objektyvių ir nuo skolininko valios nepriklausančių priežasčių, kliudančių jam įvykdyti teismo sprendimą.

8. Išieškotojo prašymo skirti skolininkui baudą vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi netenkino, nurodydamas, jog dėl pareiškimo pobūdžio bei teismo sprendimo turinio nėra pagrindo skirti skolininkui baudos (b. l. 27-30).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu skolininkas VĮ „Vilniaus regiono keliai“ prašo teismo nutarties dalies dėl leidimo išieškotojui išmontuoti vartus ir šlagbaumą savo nuožiūra skolininko lėšomis netenkinti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

9.1. nėra pagrindo leisti išieškotojui leisti perkelti tvorą į nurodytą vietą, kadangi minėtos tvoros perkėlimą patvirtina antstolės T. G. aktas;

9.2. vadovaudamasis nutartimi išardė tvorą ir paliko laisvą pravažiavimą ties taškais Nr. 25 ir Nr. 26. Pažymi, jog minėtą aplinkybę patvirtina pateikta nuotrauka N. 1;

9.3. skolininkas 2016 m. balandžio 20 d. raštu Nr. S-784 nurodė išieškotojui telefono numerį, suteikdamas technines galimybes patekti į savo sklypo dalį, tačiau vartai nebuvo atidaryti dėl už skolininko turto apsaugą atsakingos įmonės darbuotojo veiksmų. Pažymi, jog kitų techninių priemonių, kuriomis būtų galima atidaryti vartus, skolininkas neturi, kadangi vartai atidaromi mobiliuoju telefonu;

9.4. mano, jog išieškotojui suteikta galimybė paskambinus duotu numeriu patekti į savo sklypo dalį, nors ir nėra patogi, tačiau pagrindžia suteiktą techninę galimybę patekti į savo sklypo dalį. Pažymi, jog tokiu būdu į Šalčininkų kelių tarnybos teritoriją patenka ir skolininko darbuotojai;

9.5. pažymi, jog išieškotojas pasinaudojo skolininko pasiūlymu ir 2016-07-29 išbandė minėtą vartų atidarymo būdą, o vartai buvo sėkmingai atidaryti ir uždaryti. Be to, nurodo, jog įrengė savo lėšomis dar vieną įvažiavimą, kuriuo išieškotojas gali patekti į savo valdomo sklypo dalį, o J. G. įteikti raktai nuo minėto įvažiavimo vartų;

9.6. pažymi, jog neginčija aplinkybės, kad pasirinko netinkamus būdus užtikrindamas J. G. teisę patekti į savo valdomo sklypo dalį, tačiau gavęs nutartį ėmėsi veiksmų;

9.7. leidus išieškotojui išmontuoti vartus ir šlagbaumą fizinių saugos reikalavimų laikymasis būtų apsunkintas arba pasidarytų praktiškai neįmanomas (b. l. 35-37).

10. Pareiškėja antstolė T. G. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, kadangi skolininkas įvykdė tik dalį teismo sprendimo. Pažymi, jog išieškotojas 2016-08-16 pateiktame rašte antstolei nurodo, kad telefono numeris, kuriuo paskambinus atsidaro vartai, jam buvo suteiktas tik rugpjūčio mėnesio pradžioje, tačiau vartų atidarymas vis dar priklauso nuo skolininko valios, be to, jam nebuvo suteiktos pakeliamo kelio užtvaro (šlagbaumo) valdymo priemonės, dėl ko iki šiol negali laisvai patekti į teritoriją ir kiekvieną dieną patiria vis didesnius nuostolius (b. l. 47-48).

11. Išieškotojas J. G. atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nustatyta, kad antstolei T. G. pateiktas vykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-354-419/2015 dėl įpareigojimo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atlikti veiksmus nurodytus 2015 m. liepos 31 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime (vykd. b. Nr. 0045/16/01374, b. l. 2). Išieškotojui kreipusis į antstolę dėl teismo sprendime nurodytų įpareigojimų nevykdymo, antstolės T. G. atstovas 2016-05-27 nuvyko į vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė patikrinimo aktą nuvykus į vietą (vykd. b. l. 16-22). Antstolė T. G. 2016-05-30 priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 3.11.-V007612, be kita ko nurodydama, jog: 1) nepaliktas įvažiavimas ties taškais Nr. 25 ir Nr. 26, nenustatyta varstomos tvoros dalies, leidžiančios patekti J. G. sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“; 2) patikrinimo metu surinkus skolininko VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2016 m. balandžio 28 d. rašte nurodytą telefono numerį, vartai nebuvo atidaryti; 3) išieškotojui nėra galimybės laisvai patekti į išieškotojo bendrojo naudojimosi žemės sklypo dalį (kelią), plane pažymėtą indeksu „C“ (vykd. b. l.23-24). Konstatavo, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo kad 2015 m. liepos 31 d. sprendime nurodytas teismo įpareigojimas nėra įvykdytas.

13. Apeliantas ginčija nutarties dalį, kuria leista išieškotojui išmontuoti vartus ir šlagbaumą savo nuožiūra skolininko VĮ „Vilniaus regiono keliai“ lėšomis įrodinėdamas, jog buvo imtasi papildomų priemonių po teismo skundžiamo nutarties priėmimo ir jomis užtikrino išieškoto teisę patekti į savo valdomo sklypo dalį.

14. Proceso įstatyme reglamentuojama, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos. Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis surašo aktą ir sprendime esant nurodytoms sprendimo neįvykdymo pasekmėms, surašytą aktą perduoda teismui nutarčiai taikyti sprendime nurodytas pasekmes priimti (CPK 771 straipsnio 1 ir 2 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, nurodydamas taikyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendime nurodytas pasekmes. Pažymėtina, jog nutartis priimta įvertinus antstolės T. G. 2016 m. gegužės 30 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. 3.11-V007612 nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus išieškotojo ir skolininko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, tarp jų ir aplinkybę, jog antstolei skolininko nurodytu telefono numeriu automatinė užtvara (šlagbaumas) nebuvo atidaryta. Pažymėtina, jog skolininkas neginčijo antstolės nustatytų aplinkybių nei atsiliepime į pareiškimą, nei pateikdamas atskirąjį skundą, taip pat nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas (CPK 178 straipsnis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendime aiškiai nurodyti įpareigojimai atsakovui, todėl išieškotojui turėjo būti sudarytos galimybės bet kuriuo paros metu patekti į išieškotojui priklausančią žemės sklypo dalį. Taigi vertintina, jog apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas.

16. Nors apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, kad vadovaudamasis teismo nutartimi ėmėsi papildomų veiksmų, užtikrindamas išieškotojo teisę patekti į savo valdomo sklypo dalį, t. y. išmontavo tvorą ir paliko laisvą įvažiavimą ties taškais Nr. 25 ir Nr. 26 bei išieškotojui suteikė galimybę savo telefone surinkus atitinkamą numerį bet kuriuo metu atidaryti vartus, tačiau minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis nutarties priėmimo metu buvusia faktine situacija, apeliacinės instancijos teismas patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą taip pat remdamasis rašytiniais įrodymais, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas spręsdamas antstolės pareiškimą, todėl pasikeitusi faktinė situacija po skundžiamos nutarties priėmimo dėl skolininko veiksmų nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamos nutarties nepagrįstumo aplinkybę. Kita vertus pasikeitusi faktinė situacija galėtų turėti reikšmę tolimesniam nutarties vykdymui.

17. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, ribojamas apeliaciniame skunde nustatytomis ribomis (CPK 320, 338 straipsniai). Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai leido išieškotojui į nurodytą vietą perkelti tvorą savo nuožiūra skolininko lėšomis, kadangi antstolė tokią įvykdytą teismo sprendimo dalį konstatavo ir akte, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti tik nutarties dalį dėl leidimo išieškotojui išmontuoti vartus ir šlagbaumą savo nuožiūra skolininko lėšomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo reikalavimą, plačiau dėl apylinkės teismo nutarties dalies, kuria leista išieškotojui į nurodytą vietą perkelti tvorą savo nuožiūra skolininko lėšomis, plačiau nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl pakartotinai atskirajame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardamas pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.