- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- eI-268-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01271-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, D. L., J. P.
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. L. ir J. P. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau pareiškėjas, Prokuratūra), pareiškime prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 45S-8 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui mirusiam „J. V.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises J. V. į 0,2960 ha žemės ir 0,6250 ha miško plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamą administracinį aktą.
Prašyme pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš NŽT 2018 m. kovo 13 d. gautas raštas Nr. lSD-499-(9.12E.), kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises J. V. į buvusio savininko J. V. Palangos mieste valdytą žemę. Patikrinus gautą informaciją, buvo nustatyti imperatyvių teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimai.
Ginčijamu Švenčionių skyriaus vedėjo Sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės J. V. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2960 ha žemės ir 0,6250 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam: 3,4041 žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei 5,8700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto valdybai K. F. pateiktame 1991 m. lapkričio 22 d. prašyme, kuriame, kaip įpėdinis buvo nurodytas J. V., nurodytu būdu („susigrąžinti žemę buvusioje vietoje“) atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį nėra galimybės, nes ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, į tai, kad būdo dėl nuosavybės teisių atkūrimo neparinko Klaipėdos apskrities viršininkas ar NŽT, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės J. V. į jam tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį turėjo būti atkurtos atlyginant pinigais.
Ginčo atveju žemės sklypai perduoti nuosavybėn neatlygintinai asmeniui, kuris tokios teisės neturėjo. Priėmus administracinius aktus pažeistas viešasis interesas, kuris šiuo atveju pasireiškia skaidriu nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu bei tinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu, priimant administracinius aktus pagal suteiktą kompetenciją. Sprendimas priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 3 punkto nuostatas, todėl, galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams, yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 19 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turi apginti.
Pažymi, kad dėl kitų nurodytų šiame prašyme Tarnybos administracinių aktų, priimtų realizuojant Išvadą Nr. 16IP-42, teisėtumo pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į skundą teismo prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.
Nurodo, kad NŽT Palangos skyriaus vedėjui 2012 m. birželio 29 d. patvirtinus išvadą Nr. 16IP-42 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią J. V. (miręs) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį – 3,4085 ha, priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir miško dalį – 0,6250 ha, 688 Eur, priskirtą valstybės išperkamam miškui, realizuojant aukščiau paminėtą išvadą, pažeistos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, ko pasėkoje priimtas ginčijamas Sprendimas, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam: 3,4041 žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei 5,8700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė sutinka su Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimu panaikinti sprendimą ir per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises J. V. į 0,2960 ha žemės ir 0,6250 ha miško plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamą administracinį aktą.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsilipime į pareiškimą nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Atsakovė D. L. sutiko su prokuratūros pareiškimu.
Atsakovė J. P. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos mirusiajam „J. V.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šioje byloje atsakovės pareiškėjo reikalavimus pripažįsta, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalis).
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš NŽT 2018 m. kovo 13 d. gautas raštas Nr. lSD-499-(9.12E.), kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises J. V. į buvusio savininko J. V. Palangos mieste valdytą žemę.
K. F. (J. V. duktė) Palangos miesto valdybai pateikė 1991 m. lapkričio 22 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nurodydama nuosavybės teisių atkūrimo būdą – susigrąžinti žemę buvusioje vietoje (toliau ir Prašymas). Nurodė, jog Prašyme buvo nurodyti kiti įpėdiniai: O. P., J. V., A. V. D., A. C., L. V..
Iš pateiktų nuosavybės teisės atkūrimo dokumentų matyti, kad nei J. V. (miręs (duomenys neskelbtini)) iki mirties, nei pastarojo turto paveldėtojas M. P. atskiro prašymo, kuriame jie būtų išreiškę arba pakeitę valią dėl nuosavybės teisės atkūrimo būdo, institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą, iki atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. – nebuvo pateikę.
NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 16SD- (14.16.104.)-471 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę“ informavo J. V. turto paveldėtoją M. P., taip pat ir kitus pretendentus apie tai, kad Lietuvos Respublikos Seimui pakeitus Atkūrimo įstatymą, įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdas – pinigais, ir paprašė, kad tuo atveju, jeigu piliečiai pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui gali nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais.
J. V. (miręs) turto paveldėtojas M. P. (miręs (duomenys neskelbtini)) 2012 m. kovo 23 d. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, prašydamas J. V. vardu už jam tenkančią neatkurtą buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį parengti „išvadą dėl žemės išsikėlimo į Vilniaus apskritį Švenčionių rajoną (duomenys neskelbtini).“. Kartu su minėtu prašymu M. P. pateikė Palangos miesto pirmojo notarų biuro 2011 m. liepos 20 d. pažymą Nr. S-73, kurioje nurodyta, kad mirusio (duomenys neskelbtini) J. V. turto įpėdinis M. P. yra padavęs pareiškimą notarui, kad priima palikimą. Paveldėjimo byla Nr. 73/2011 užvesta 2011 m. liepos 20 d.
NŽT Palangos skyriaus vedėjas 2012 m. birželio 29 d. patvirtino išvadą Nr. 16IP-42 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-42), pagal kurią J. V. (miręs) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį – 3,4085 ha (vertė – (10 559,64 Lt) 3058 Eur), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei, ir miško dalį – 0,6250 ha (vertė – (2 375,00 Lt) 688 Eur), kuri priskirta valstybės išperkamam miškui. Išvadoje Nr. 16IP-42 nurodyta, kad J. V. (miręs) turto paveldėtojas pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskrities, Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
NŽT Švenčionių skyriuje gavus M. P. įgalioto asmens R. Š. 2015 m. gruodžio 1 d. prašymą, Išvada Nr. 16IP-42 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. TR-13671-(5.34.) buvo persiųsta NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriui.
NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. TR-8438-(5.34.) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“ persiuntė Švenčionių skyriui Išvados Nr. 16IP-42 originalą tolesniam minėtos išvados realizavimui.
NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 45VĮ-855-(14.45.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Švenčionių rajono (savivaldybės) Švenčionėlių seniūnijos Kretuonų kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ patvirtino Kretuonų kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriuose J. V. suprojektuoti 2 žemės ūkio paskirties žemės sklypai (projektiniai Nr. 881 (2,80 ha ploto) ir Nr. 882 (3,80 ha ploto)) ir miškų ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. 880 (6,00 ha ploto).
NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 45S-8 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. V. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,2960 ha žemės ir 0,6250 ha miško, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam: 3,4041 žemės ūkio paskirties žemės sklypą Švenčionių r., (duomenys neskelbtini), bei 5,8700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą Švenčionių r., (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja teigia, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio, Tvarkos 3 punkto nuostatas.
Akcentuotina, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia arba nepakeičia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Tvarkoje. Šio nutarimo 3 punkte, pagal kurį ir įgyvendinama minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, buvo nurodyta, kad iki nurodytosios (2003 m. balandžio 1 d.) datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą; kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal Atkūrimo įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus.
Nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau prireikus vadinama – šis įstatymas) arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu (Nutarimo 3 punktas).
Taigi, vadovaujantis anksčiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius per nustatytą terminą, Tvarkos 3 punkte numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – Tarnybai. Ši nuostata galiojo iki 2012 m. sausio 31 d. Tačiau nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, kad piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimus, nuo 2012 m. vasario 1 d. buvo įtvirtintas naujas teisinis reglamentavimas, nebesuteikiantis Tarnybai teisės parinkti atkūrimo būdo.
Kaip minėta, nei J. V., nei jo turto paveldėtojas M. P. nebuvo pakeitę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo M. P. prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje pateikė tik 2012 m. kovo 23 d.) ir iki 2012 m. vasario 1 d. šio būdo neparinko nei Klaipėdos apskrities viršininkas, nei Tarnyba, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės J. V. į buvusio žemės savininko J. V. valdytą žemę gali būti atkurtos tik atlyginant pinigais.
Akcentuotina, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai – 2003 m. balandžio 1 d. ir 2012 m. vasario 1 d. – yra naikinamieji, kuriuos praleidus, negali būti atnaujinti, todėl vėlesnis, praleidus šiuos terminus, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo (-ų) nurodymas ar pakeitimas, negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius.
Šiuo atveju ginčo, kad M. P. prašymą gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje pateikė 2012 m. kovo 23 d., t. y. praleidus naikinamuosius terminus, nėra. Nustatyta, kad J. V. iki mirties valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki Atkūrimo įstatymo nustatyto termino – 2003 m. balandžio 1 d. gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje nepareiškė, žemę pageidavo susigrąžinti natūra. Jie atskirų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko J. V. valdytą žemę apskritai nebuvo pateikę. Taigi, Tarnybos Palangos skyriaus Išvada Nr. 16IP-42 parengta ir patvirtinta pažeidžiant tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) nuostatų reikalavimus, t. y. kai pilietis iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino nepareiškė valios gauti lygiavertį turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Teismas, įvertinęs tai, kad Palangos miesto valdybai K. F. pateiktame 1991 m. lapkričio 22 d. prašyme, kuriame kaip įpėdinis buvo nurodytas J. V., nurodytu būdu („susigrąžinti žemę buvusioje vietoje“) atkurti nuosavybės teises į jiems tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį nėra galimybės, nes ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei ir tai, kad būdo dėl nuosavybės teisių atkūrimo neparinko Klaipėdos apskrities viršininkas ar Tarnyba, daro išvadą, jog, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės J. V. į jam tenkančią buvusio žemės savininko J. V. valdytos žemės dalį turėjo būti atkurtos atlyginant pinigais.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad Sprendimas naikintinas, kadangi savo turiniu prieštarauja nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams ir atsakovė įpareigotina per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises J. V. į 0,2960 ha žemės ir 0,6250 ha miško plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamą administracinį aktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 45S-8 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui mirusiam „J. V.“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises J. V. į 0,2960 ha žemės ir 0,6250 ha miško plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamą administracinį aktą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismu.