Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 2013 m. spalio 30 d. sudarytą sutartį tarp UAB „Kreivukė“, UAB „SCANDAGRA“ ir A. R. negaliojančia bei taikyti restituciją, priteisti 6 % metinių palūkanų nuo visos ieškinio sumos.

Ieškinyje nurodė, kad nors ieškovo bankroto byla iškelta 2014 m. gruodžio 11 d., tačiau bankroto administratorius gavo dokumentus apie ieškovo debitorius tik 2016 m. birželio 15 d. kartu su perduotais įmonės dokumentais. Iškart po to ieškovo debitoriui UAB „Scandagra“ (atsakovas) buvo išsiųsta pretenzija apmokėti skolą. 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas pateikė bankroto administratoriui pranešimą, jog pagal sudarytą trišalę užskaitos sutartį yra neskolingas ieškovui. Bankroto administratorius pažymi, kad apie sudarytą sutartį, t. y. Trišalę užskaitos sutartį tarp atsakovo, fizinio asmens A. R. (atsakovas 1) ir ieškovo sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 19 d., kai gavo atsakovo atsakymą į išsiųstą pretenziją apmokėti skolą ieškovui. Bankroto administratorius pažymi, kad teisiškai vertinant sutartį kilo pagrįstų abejonių dėl sutarties teisinio kvalifikavimo. Pagal sutartį atsakovas buvo skolingas ieškovui, o atsakovas 1 skolingas atsakovui, tačiau jokių prievolinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo 1 nebuvo, todėl remiantis LR CK 6.130 str. 1 dalimi šios sutarties kvalifikuoti kaip užskaitos sutarties negalima, nes tarp ieškovo ir atsakovo 1 nebuvo jokių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų. Remiantis LR CK 6.155 str. sutartis turi būti kvalifikuojama kaip skolos perkėlimo sutartis, nes atsakovo skola ieškovui buvo perkelta ant kito asmens, t. y. atsakovo 1, kuris yra UAB „Kreivukė“, t. y. ieškovo vadovas. Įvertinus ginčijamos sutarties kvalifikavimą, bankroto administratorius pažymi, kad skolos perkėlimo sutarčiai yra keliami visai kiti reikalavimai nei tarpusavio skolų užskaitymo sutarčiai. Sudarant skolos perkėlimo sutartį ieškovui ypatingai svarbus tampa skolininko asmuo, tačiau tai aktualu ne tik pačiam ieškovui, bet ir ieškovo kreditorių interesams, kaip pasikeitus ieškovo skolininkui jis bus pajėgus atsiskaityti. Viso ieškovo kreditorinių reikalavimų suma – 104 032,40 Eur. Pažymima, kad šie kreditoriniai reikalavimai teisme nėra ginčytini, todėl akivaizdu, kad yra galiojantys ir neabejotini. Sudaryta sutartimi buvo pakeistas ieškovo skolininkas t. y. skolininku tapo nebe atsakovas, bet atsakovas 1. Vertinant skolininko asmens pasikeitimą, akivaizdu, kad buvo pažeisti ieškovo kreditorių interesai. Vienas iš pagrindinių argumentų, kad skolininku tapo ne moki bendrovė, kuri turi nuosavybės teise priklausančio turto, apyvartinių lėšų, vykdant ir plečianti verslą, bet fizinis asmuo, kuris atsiskaityti galimybės neturėjo, nes visas jam priklausantis turtas buvo įkeistas ar areštuotas prieš sutarties sudarymą. Sudaryta sutartis nulėmė aplinkybes, dėl kurių ieškovas negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, nes ieškovas jau 2013 m. lapkričio mėn. negalėjo apmokėti sąskaitų už suteiktas paslaugas kreditoriui UAB „AS24 Lietuva“, kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra 21 904,46 Eur, o pirmos neapmokėtos sąskaitos yra nuo 2013 m. lapkričio 15 d. Bankroto administratorius vertina, kad jeigu nebūtų sudaryta sutartis, kuri ieškovui nebuvo privaloma, ieškovas būtų galėjęs bent jau sutarties sumai – 13 232,39 Eur – atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat pažymima, kad jau sutarties sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, nes iš 2013 m. balanso ataskaitos matyti, jog įmonės turtas yra 252 709,39 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 173 116 ,02 Eur. Nagrinėjamu atveju jokių aplinkybių privalomai sudaryti sutartį nebuvo ir ieškovas jokios pareigos neturėjo. Priešingai, atsižvelgiant į ieškovo kreditorių interesus tokia sutartis buvo negalima. Atsakovas žinodamas, kad atsakovas 1 yra ieškovo vadovas ir siekia savo asmeninę skolą perkelti vadovaujamai įmonei, turėjo pareigą įsitikinti, ar sudaroma sutartis neprieštaraus ieškovo kreditorių interesams, turėjo pareigą sužinoti, ar ieškovo akcininkai – A. A. ir V. M. duoda sutikimą tokiai sutarčiai sudaryti, ar fizinis asmuo neveikia vien savo asmeniniais interesais, kuriam palankiau turėti skolą įmonei, kuriai jis vadovauja, nei įmonei, su kuria nėra susijęs darbo teisiniais santykiais. Bankroto administratorius pažymi, kad tiek už ieškovą, tiek už atsakovą 1 sutartyje pasirašė tas pats fizinis asmuo A. R., kas atsakovui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl sandorio teisėtumo. įvertinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes stengėsi susigrąžinti savo skolą iš fizinio asmens nepagrįstai atlikdamas užskaitą su ieškovu, kurio vadovas yra tas pats fizinis asmuo, kas lėmė, jog nukentėjo ieškovo pagrįsti kreditorių interesai. Taip pat atsakovas ir dabar elgiasi nesąžiningai bandydamas išvengti skolos apmokėjimo ieškovui. Bankroto administratorius pažymi, kad atsakovo 1 nesąžiningumas yra preziumuojamas, nes fizinis asmuo būdamas juridinio asmens – ieškovo – vadovu sudarė sandorį, kuris yra palankus jo asmeniniams interesams, taip perkeldamas savo asmeninę skolą, taip pakenkdamas ieškovo kreditorių interesams, su kuriais ieškovas po sudarytos sutarties negalėjo atsiskaityti. Pažymima, kad fizinis asmuo, eidamas vadovo pareigas, turėjo žinoti apie vadovaujamos įmonės finansinę padėtį.