Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-23 · Administracinė byla Nr. AS-525-251-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
AS-525-251-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo, Vilniaus
Trečiasis asmuo
V., uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijos“, V. P., A. A., D. P.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525 – 251/2010Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 70.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2010 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijos“, V. P., A. A. ir D. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimą „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Nėries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškime, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsniu, pabrėžė, jog medžiaga, remiantis kuria galima buvo daryti išvadą, kad buvo pažeistas viešasis interesas, surinkta gavus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) raštą su pateikta išvada dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktams. Nurodė, jog pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas 2008 m. gegužės 20 d., kitą dieną buvo išsiųsti paklausimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Senojo miesto architektai“. Gavus informaciją, kilo būtinybė gauti specializuotos institucijos, atliekančios valstybinę teritorijų planavimo kontrolę, išvadą, todėl 2008 m. gegužės 28 d. buvo kreiptasi į Inspekciją, prašant pateikti išvadą. Inspekcijos išvada Vilniaus apygardos prokuratūroje gauta 2008 m. liepos 24 d. Taip pat 2008 m. liepos 28 d., siekiant išsiaiškinti, ar yra būtinybė, kreipiantis į teismą, prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, atsakymai iš kurių gauti atitinkamai 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. Be to, gavus Inspekcijos išvadą, pastebėta, kad tiek Vilniaus apygardos prokuratūros rašte, tiek ir pačioje išvadoje buvo galimai padaryta klaida, netiksliai nurodant aptariamos teritorijos adresą – vietoje (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Todėl 2008 m. rugpjūčio 6 d. kreiptasi į Inspekciją, prašant patikslinti tokią aplinkybę, o atsakymas gautas 2008 m. rugpjūčio 12 d. Nurodė, jog terminas skundui paduoti prasidėjo ne anksčiau kaip nuo 2008 m. liepos 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartimi bylą nutraukė ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Sprendimo sustabdymą.

Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A7-585/2005, AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007), nurodė, kad momentu, nuo kurio prasideda terminas skundui dėl viešojo intereso gynimo paduoti, laikoma data, kai yra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Be to, kita teismų praktikoje (byla Nr. A17-742/2007) suformuota taisyklė reikalauja įvertinti, ar viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad, priimant atitinkamą sprendimą, galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, ėmėsi pakankamų veiksmų atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir, ar kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per tinkamą terminą. Nustačius, kad prokuroras delsė atlikti veiksmus, terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Pažymėjo, kad ne visi duomenys, kurie ABTĮ 23, 24 straipsnių prasme reikalingi kreipiantis į teismą, tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys, nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme, vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei tokie duomenys negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad prioritetas teiktinas termino laikymuisi, o ne duomenų visapusiškumui. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS146-463/2009), tokiu atveju skundo padavimo terminas bei trukmė skundui paduoti turi būti vertinami, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principu, turi būti įvertintos tokios aplinkybės: 1. administravimo subjekto akto priėmimo data; 2. data kada institucija turinti viešojo intereso gynimo funkciją tinkamai vykdydama šią funkciją galėjo ir turėjo sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą; 3. data kada institucija ginanti viešąjį interesą surinko pakankamai duomenų patvirtinančių, kad yra pažeistas viešasis interesas; 4. skundo, ginant viešąjį interesą, padavimo teismui data. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą gali būti objektyviai nustatyta ar nepraleistas terminas bei trukmė skundui teismui paduoti. Konstatavo, kad Sprendimas priimtas 2006 m. spalio 25 d., prokuroro skundas teismui paduotas 2008 m. rugpjūčio 27 d., o paštui įteiktas 2008 m. rugpjūčio 25 d., t. y. sprendimas apskųstas praėjus dvejiems metams po jo priėmimo. V. P. prašymas „Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo“ Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas 2008 m. sausio 29 d. Tokiame prašyme buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat prašyta, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, nustatė, jog, išnagrinėjus gautą pirminę medžiagą, 2008 m. kovo 13 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriatą, tą pačią dieną kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą bei į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašant pateikti nagrinėjimui reikšmingus dokumentus, t. y. pirminiai veiksmai buvo atlikti praėjus pusantro mėnesio nuo skundo gavimo dienos. Vilniaus apygardos prokuratūra 2008 m. balandžio 8 d. tolimesniam tyrimui medžiagą perdavė nagrinėti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus skyriui. Tą pačią dieną buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administracijos skyriaus Geodezijos ir kartografijos poskyrio viršininką, prašant pateikti medžiagos nagrinėjimui reikšmingus dokumentus. Tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas daryti kratą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriate, kratos metu paimti Sprendimo originalas, pagrindinis brėžinys ir kiti dokumentai. 2008 m. gegužės 28 d. kreiptasi į Inspekciją dėl išvados pateikimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo reikalavimu 2008 m. birželio 6 d. visa ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, 2008 m. liepos 16 d. išsiųstas paklausimas teismui, prašant informuoti, kada planuojama grąžinti medžiagą, byla grąžinta 2008 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūra 2008 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 7.2-187 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, buvo prašoma iki 2008 m. gegužės 29 d. pranešti, kuo remiantis rengiant detalųjį planą buvo nustatyta 12 ha teritorija, nuo kurios atlikti paskaičiavimai, kurių rezultate nuspręsta, jog detaliojo plano sprendiniais Bendrojo plano sprendiniai nužymėtoje teritorijoje keičiami apie 9 procentus. Taip pat kreiptasi į Inspekciją, Inspekcijos išvada Vilniaus apygardos prokuratūroje gauta 2008 m. liepos 24 d. Konstatavo, kad veiksmai dėl dokumentų rinkimo prokuratūroje buvo vykdomi nepateisinamai ilgai. Nors pareiškimas gautas 2008 m. sausio 29 d., tačiau pirmi veiksmai dėl dokumentų išreikalavimo, galintys papildyti skundo medžiagą, atlikti tik 2008 m. kovo 13 d., t. y. po pusantro mėnesio. Tik 2008 m. kovo 18 d., daugiau nei po pusantro mėnesio paimti dokumentai iš Vilniaus miesto savivaldybės, nors, akivaizdu, kad tai buvo galima padaryti pirmomis darbo dienomis po skundo gavimo. Pažymėjo, jog kadangi V. P. 2007 m. gruodžio 27 d. skunde nurodytas prašymas dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą, prokuroras turėjo įvertinti ABTĮ 33 straipsnio termino eigos pradžios momentą. Gavus dokumentus iš Vilniaus miesto savivaldybės 20 dienų nebuvo imtasi jokių veiksmų. Tik 2008 m. balandžio 8 d. pradėta atlikti ikiteisminius veiksmus, kurie tęsėsi iki 2008 m. gegužės 7 d. Vėliau ikiteisminio tyrimo veiksmai iš esmės nebuvo atliekami, o 2008 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo medžiaga išsiųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nurodė, kad V. P. skundo dalį dėl viešojo intereso gynimo pareiškėjas galėjo tirti toliau, pasidaryti ikiteisminio tyrimo bylos kopijas, toliau rinkti medžiagą. Nurodė, kad pareiškėjo kreipimasis į Inspekciją Nr. 7.2-205 yra abstraktus, todėl toks užklausimas turėjo būti surašytas jau pradėjus tirti V. P. skundą, nes vienas šio skundo reikalavimų buvo prašymas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Pažymėjo, kad pareiškėjo rašte Inspekcijai nebuvo nustatytas terminas, per kurį turi būti pateiktas atsakymas. Nors atsakymas nebuvo gautas net 2 mėnesius, prokuroras nesiėmė priemonių, kad būtų išaiškintos informacijos nepateikimo priežastys. Nurodė, kad nesuprantama, kodėl Inspekcijos 2008 m. liepos 8 d. raštas Nr. 6.2-1804 prokuratūroje užregistruotas tik 2008 m. liepos 24 d., t. y. praėjus net 16 dienų nuo rašto surašymo dienos, kai abi institucijos viena nuo kitos yra kelių minučių atstumu pėsčiomis. Konstatavo, kad prokuroras apie reikalingumą ginti viešąjį interesą buvo informuotas jau 2008 m. sausio 29 d. ir nuo šios dienos turi būti vertinami atlikti veiksmai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 33 punktą, pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad V. P. 2007 m. gruodžio 27 d. skundo nagrinėjimo terminą būtų pratęsę pareigūnai. Todėl padarė išvadą, kad skundas turėjo būti baigtas tirti 2008 m. vasario 19 d. ir būtent tokia data laikytina momentu, kada institucija, turinti viešojo intereso gynimo funkciją, tinkamai vykdydama šią funkciją galėjo ir turėjo sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą. Konstatavo, jog nuo minėtos datos skaičiuotinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Kadangi į teismą kreiptasi tik 2008 m. rugpjūčio 25 d., tai terminas akivaizdžiai praleistas ir byla turi būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog terminas gali būti atnaujinamas pagal pareiškėjo prašymą, t. y. teismas termino atnaujinimo klausimų savo nuožiūra nenagrinėja. Nagrinėjamu atveju prokuroras prašymo nepareiškė. Remdamasis Prokuratūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, taip pat pabrėžė, jog prokuroru gali dirbti tik kvalifikuotas teisininkas, kuris privalo turėti žinių atitinkamose srityse.

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Nesutinka su teismo išvada, kad prokuroro kvalifikacijai keliami tokie reikalavimai, jog, jam, priimant sprendimus dėl viešojo intereso pažeidimo, neturi būti reikalingos kito specialisto žinios. Nurodo, kad šiuo metu vis rečiau kreipiamasi į specializuotas institucijas, prašant atlikti patikrinimus ir pateikti išvadas. Tokią praktiką sąlygojo Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies papildymas 11 punktu, toks pakeitimas įsigaliojo 2008 m. liepos 17 d., t. y. jau po to, kai pareiškėjas buvo kreipęsis į Inspekciją, prašydamas atlikti patikrinimą ir pateikti išvadas raštu.

2. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog, kaip jis nurodė, Inspekcijos išvada Vilniaus apygardos prokuratūroje užregistruota po 16 dienų nuo jos surašymo, nors abi institucijas skiria tik kelios minutės pėsčiomis. Pažymi, jog byloje nepateikta įrodymų, kad jis išvadą gavo anksčiau, nei ji buvo užregistruota. Be to, pareiškėjo procesinių teisių įgyvendinimą nebūtų teisinga sieti su pašto veikla.

3. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Inspekciją, turėjo nurodyti atsakymo į paklausimą terminą, kadangi jokie teisės aktai prokurorui nenustato tokios pareigos. Prokurorų pateikiami paklausimai nagrinėjami pagal atitinkamoje institucijoje nustatytą tvarką.

4. Pabrėžia, jog neturėtų būti tapatinamos sąvokos „specializacija“ ir „kvalifikacija“, todėl prokuroro specializacija viešojo intereso gynimo srityje negali apimti visų teisinius santykius reglamentuojančių teisės institutų, t. y. visų teisės institutų, reglamentuojančių santykius, kuriuose gali būti pažeistas viešasis interesas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išspręsti administracinės bylos sustabdymo ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu klausimą. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A146-335/2008, AS146-463/2009, AS438-340/2009), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo padavimo teismui datą nagrinėjamu atveju susiejo su 2008 m. vasario 19 d. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, teismas turi nustatyti ne vidiniam administravimui skirto termino laikymosi arba nesilaikymo faktą, o datą, kada institucija, ginanti viešąjį interesą, surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra pažeistas viešasis interesas.

2. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS438-340/2009) patvirtina, jog, prokurorui sprendžiant dėl viešojo intereso gynimo, konkrečius galimų teisės aktų pažeidimų buvimo faktus įprasta patvirtinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančių institucijų išvadomis.

3. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo nuosprendis, sprendimas ar nutartis baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad baudžiamoji byla šiuo atveju iškelta dėl Sprendimu patvirtino detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio suklastojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentai:

1. Nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad, 2007 m. gruodžio 27 d. gavus V. P. prašymą, buvo atlikti kokie nors veiksmai, siekiant išsiaiškinti, ar yra pagrindas prokurorui, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Pabrėžia, jog prašymas dėl galimai pažeisto viešojo intereso, rengiant ir tvirtinant sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktas dar 2007 m. gruodžio 27 d., tačiau prokuroras nepagrįstai ilgai (iki 2008-05-20) neatliko jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą.

2. Nesutinka su atskiruosiuose nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjui buvo būtina kreiptis į Inspekciją dėl specialisto išvados gavimo. Be to, net jeigu ir būtų konstatuota priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas delsė atlikti veiksmus, būtinus siekiant išsiaiškinti viešojo intereso pažeidimo faktą, aplinkybes ir duomenis.

3. Nurodo, kad pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylos sustabdymo pagrindu yra baudžiamoji byla, o ne ikiteisminis tyrimas, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti bylą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo investicijos“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš Lietuvos Respublikos jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir atstovavimo išlaidas. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Papildomai nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad prokurorui, nagrinėjančiam pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo, tam tikrais atvejais gali būti būtinos specialisto turimos teisinės žinios, tai neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi tokia aplinkybė negali pateisinti akivaizdaus prokuroro delsimo atlikti su tariamo viešojo intereso gynimu susijusius veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Verslo investicijos“ atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš V. P. jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą.

Papildomai nurodo, jog, V. P. pateikiant prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui perduota nebuvo, sustabdymo tikslingumu abejojo ir pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti bylą. Be to, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo medžiaga ar jos pagrindu inicijuota baudžiamoji byla neturi ir negali turėti jokios prejudicinės ar privalomosios galios nagrinėjamai administracinei bylai. Pabrėžia, jog atskirojo skundo argumentai dėl pažeidimų, atsisakant sustabdyti bylą, nepagrįsti, be to, nesusiję su ginčijama nutartimi, kuria nutarta nutraukti administracinę bylą.

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, jog šiuo atveju nagrinėjamas tik bylos nutraukimo klausimas, todėl bylos sustabdymo klausimo sprendimas yra nesavalaikis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimą „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Nėries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, nutraukė bylą, paaiškėjus, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti (ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.).

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, prokurorui kreipiantis į teismą su pareiškimu, ginant viešąjį interesą, turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, nustatančios, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-335/2008), tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda minėto termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tiriant V. P. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, kuriuo taip pat buvo prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Pirmiausia, pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos dalyku nėra ir negali būti prokuroro veiksmų, susijusių su ikiteisminio tyrimo atlikimu, pagrįstumo ir operatyvumo vertinimas. Be to, teismui nesuteikti įgaliojimai nurodyti, kokia tvarka ir kokie su ikiteisminio tyrimo atlikimu susiję veiksmai turėjo būti vykdomi. Taip pat iš esmės nevertintina, ar Vilniaus apygardos prokuratūroje V. P. prašymas buvo tinkamai nagrinėjimas, kadangi, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, svarbi tik ta aplinkybė, ar pareiškėjas, pateikdamas teismui pareiškimą, nepraleido ABTĮ nustatyto vieno skundo padavimo teismui termino. Nagrinėjamu atveju minėtu trečiojo suinteresuoto asmens V. P. prašymu buvo prašoma atlikti prašyme nurodytų veikų tyrimą, nustatyti atsakingus asmenis bei juos patraukti atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, nagrinėjamos bylos dalyku nėra prokuroro veiksmų susijusių su ikiteisminio tyrimo atlikimu vertinimas, byloje svarbu nustatyti, kokie veiksmai galėjo būti ir buvo atlikti, būtent sprendžiant klausimą dėl galimo viešojo intereso gynimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gavus V. P. prašymą buvo imtasi veiksmų, susijusių su prašyme nurodytų veikų ištyrimu, t. y. susijusių su ikiteisminio tyrimo atlikimu. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos prokuratūra 2008 m. balandžio 8 d. tolimesniam tyrimui medžiagą perdavė nagrinėti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus skyriui. 2008 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 7.2-187 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl informacijos, susijusios su ginčo detaliuoju planu, pateikimo, o atitinkamai 2008 m. gegužės 28 d. raštu kreiptasi į Inspekciją dėl išvados pateikimo. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas pateiktas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, prašyme buvo suformuotas ir atitinkamai įgaliotų institucijų sprendžiamas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, sprendžia, jog šiuo atveju byloje nepateikta įrodymų, o nustatytos aplinkybės negali būti pagrindu konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrįstai delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjo veiksmai, tiriant klausimą dėl galimo viešojo intereso gynimo, įvertinus kitas aplinkybes, pateikto prašymo turinį, keliamo klausimo sudėtingumą, sudaro pagrindą išvadai, kad prokuroras reikiamus duomenis šiuo atveju rinko per nepagrįstai ilgą terminą. Todėl nepagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas skundui paduoti šiuo atveju turėjo būti skaičiuojamas nuo 2008 m. vasario 19 d.

Pabrėžtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS525-501/2008), ta aplinkybė, kad pareiškėjas po skundo pateikimo pagal įstatymą turi teisę tikslinti savo skundą bei teikti naujus įrodymus, neatleidžia pareiškėjo, šiuo atveju prokuroro, nuo pareigos prieš kreipiantis į teismą surinkti visus duomenis viešojo intereso pažeidimui pagrįsti. Be to, ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoją pareiškėją kartu su skundu pateikti visas aplinkybes ir įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjas šiuo atveju duomenis, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, turėjo surinkti pats ir nesikreipti dėl papildomų duomenų ar vertinimo į specializuotą instituciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kilusio ginčo pobūdį, sudėtingumą, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, byla Nr. AS63-500/2008) nuosekliai laikomasi pozicijos, jog, tais atvejais, kai kilęs klausimas yra sudėtingas, o jo įvertinimas, kaip jau konstatuota ir šiuo atveju, reikalauja specifinių žinių, prokuroras, siekdamas tinkamai apginti viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į instituciją, turinčią specialią kompetenciją atitinkamoje srityje (šiuo atveju – Inspekciją), o atitinkamos institucijos informacijos pateikimo momentas, jeigu tokia informacija yra išsami, būtent ir yra pagrindas pradėti skaičiuoti pareiškimo dėl viešojo intereso gynimo pateikimo teismui eigos pradžią. Be to, prokuroro teisę prašyti atitinkamos informacijos įtvirtino ir kreipimosi į Instituciją metu galiojęs Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis.

Sutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde pateiktu argumentu, jog jis neprivalėjo nustatyti Inspekcijai termino išvadai pateikti. Taip pat pažymėtina, jog tokio termino nustatymas, atsižvelgiant į teisinio klausimo apimtį ir sudėtingumą, būtų netikslingas ir galėtų varijuoti, priklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių. Kartu pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino laiką, per kurį Inspekcija pateikė išvadą, kaip neoperatyvų ar nepagrįstai ilgą. Nagrinėjamos bylos dalyku nėra Inspekcijos veiksmų atlikimo tvarkos ir terminų vertinimas, todėl tokie teismo argumentai negali turėti įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui šioje byloje. Taip pat skundžiamoje teismo nutartyje nepagrįstai vertinta vidinė institucijų tvarka, reglamentuojanti atsakymo į asmens kreipimąsi pateikimą, kadangi nagrinėjama situacija negali būti vertinama kaip analogiška tai, kuri reglamentuojama tokiuose aktuose, o vertinamos išimtinai turi būti aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pareiškimo teismui pateikimu ir tokiam pareiškimui pateikti būtinų duomenų surinkimu.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į specializuotą instituciją, atliekančią valstybinę teritorijų planavimo kontrolę. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent nuo Inspekcijos 2008 m. liepos 8 d. išvados Nr. 6.2-1804 gavimo nagrinėjamu atveju prasidėjo termino pareiškimui paduoti eiga.

Ant byloje pateiktos Inspekcijos išvados esanti Vilniaus apygardos prokuratūros žyma patvirtina, jog pareiškėjas tokią išvadą gavo 2008 m. liepos 24 d. (t. I, b.l. 63). Byloje nepateikta jokių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti tokiomis aplinkybėmis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su atstumu tarp Inspekcijos ir Vilniaus apygardos prokuratūros, vertintini kaip pagrįsti daugiau prielaidoms ir neturintys įtakos termino pareiškimui paduoti skaičiavimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pareiškimą pirmosios instancijos teismui išsiuntė 2008 m. rugpjūčio 25 d. (t. I, b.l. 74). Todėl, remiantis ABTĮ nuostatomis (33 str. 1 d., 66 str. 2 d.), konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju skundo dėl viešojo intereso gynimo padavimo teismui terminas praleistas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido pareiškimo padavimo teismui terminą, todėl jo nutartis naikintina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikdamas atskirąjį skundą, taip pat kėlė klausimą dėl bylos sustabdymo pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, šiuo procesiniu sprendimu klausimas dėl bylos sustabdymo sprendžiamas nebuvo. Todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 151 straipsnyje įtvirtintas apeliacinės instancijos teismo teises, susijusias su atskirojo skundo nagrinėjimu, trečiojo suinteresuoto asmens skunde pateiktas reikalavimas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą nevertintinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pakartotinai toks prašymas gali būti pateiktas bylą iš naujo nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido pareiškimo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo teismui terminą, todėl nepagrįstai nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o trečiojo suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą patenkinti, trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusRomanas Klišauskas