- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1323-826/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- A. S., A. B., R. P.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1323-826/2014
2014 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams A. S., A. B., R. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. B. 2013-09-16 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Sudarytame susitarime dėl pastato su 1009 kv. m žemės sklypu naudojimosi ir tvarkymo šalys susitarė, kad stogas privalo būti sutvarkytas taip, kad jis nedarytų žalos vidaus apdailai. Atsakovai atliko stogo, faktiškai dengiančio jų naudojamas patalpas, remontus ir rekonstrukcijas. Dėl šių darbų pradėjo drėkti ieškovės patalpos, drėgmė gadino turtą. Ieškovės patalpos buvo užlietos du kartus. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovus, reikalaudama ištaisyti rekonstrukcijos metu padarytus stogo pažeidimus, dėl kurių daroma žala ieškovės turtui, tačiau atsakovai į raginimus nereagavo. Papildomai nurodė, kad siekdama teisės aktų nustatyta tvarka atlikti savo dalies stogo remontą ir tokiu būdu sumažinti padarytą žalą, kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo leisti ieškovei atlikti jos stogo dalies remontą, tačiau atsakovai tokį sutikimą atsisakė duoti. Kadangi šalys susitarimu įsipareigojo savo stogo dalį suremontuoti taip, kad nebūtų daroma žala pastato vidaus rekonstrukcijoms, atsakovai pareigą atliko nekokybiškai, todėl įpareigotini atlikti jiems tenkančios pastato stogo dalies remonto darbus, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir tokiu būdu pašalinti ieškovės turtui daromos žalos atsiradimo priežastis. Ieškovė prašė iš atsakovų solidariai ieškovės naudai priteisti 19 564,00 Lt žalos atlyginimą, įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atkurti pastato, esančio žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (VĮ Registrų centro nurodomas pastato adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), stogo konstrukciją į iki atsakovų statybos darbų atlikimo buvusią padėtį (užtikrinant stogo dangos hermetiškumą bei atkuriant buvusią lietaus nuotekų nuvedimo nuo stogo sistemą) arba, laikantis teisės aktų reikalavimų, toje stogo dalyje, kiek stogas faktiškai dengia kiekvieno atsakovo naudojamą pastato dalį, atlikti stogo remonto ar rekonstrukcijos darbus (užtikrinant stogo dangos hermetiškumą bei tinkamą lietaus nuotekų nuvedimo nuo stogo sistemos įrengimą).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šalys prie savo pastato dalies yra pasistačiusios priestatus. Atliekant statybos darbus nė vienas iš atsakovų pagrindinio pastato stogo konstrukcijų bei lietaus nutekėjimo sistemos nekeitė ir padėties nepablogino. Ieškovė pati virš jai priklausančių patalpų stogo dalies parapete padarė nuolają, per kurią nuo stogo kritulių vanduo patenka ant ieškovės savavališkai pastatyto priestato stogo, o po to vanduo per vieną išorinį lietaus nuotekų nuvedimo vamzdį su keliomis alkūnėmis nuteka nuo stogo. Atsakovams nėra nieko žinoma apie buvusį vidinį lietaus nuvedimą ir jo panaikinimą, nes jiems atliekant paprastą savo stogo dalies remontą, šio įrenginio jau nebuvo ir, jei jis kada nors egzistavo, tai jį panaikino kiti asmenys. Atsakovai nurodė, jog ieškovei gerai žinoma, kad stogo dalį virš jos naudojamų patalpų būtina remontuoti. Pažymi, jog atsakovai nebuvo informuoti apie padarytą žalą ieškovės turtui, nepateikti duomenys apie lokalinę sąmatą dėl nuostolių apskaičiavimo sudariusį asmenį, kas kelia atsakovams abejonių dėl remontui atlikti apskaičiuotos pinigų sumos dydžio pagrįstumo. Prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-06 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovei L. B. ir atsakovams A. S., A. B., R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ¼ dalį priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (T.1, b. l. 8–11). Pastato bendraturčiai laikotarpiu nuo 2003 iki 2005 m. pasirašė susitarimą dėl pastato su 1009 kv. m žemės sklypu naudojimosi ir tvarkymo, iš kurio turinio matyti, jog bendraturčiai aptarė žemės sklypo naudojimosi, aplinkos tvarkymo, namo priežiūros, stogo priežiūros darbus. Ieškovės patalpos buvo aplietos 2010-02-20. Apliejimo metu patirtą žalą atlygino draudimo kompanija, išmokėdama ieškovei 3837,00 Lt draudimo išmoką. Pakartotinai ieškovės patalpos buvo aplietos 2011-01-02, tačiau draudimo kompanija atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydama, jog nuostoliai dėl vandens neatlyginami, kai jie atsiranda esant netvarkingoms ar nesandarioms stogo dangoms ar pastato išorinėms sienoms praleidžiant vandenį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek atsakovai, tiek ieškovė remontavo jiems priklausančią stogo dalį. Taip pat nurodė, kad nors byloje pateiktoje architektės R. T. ir inžinierės O. G. išvadoje ir „Statinių techninės priežiūros serviso“ 2013-08-27 rašte teigiama, jog rekonstrukcijos metu panaikintas lietaus nuotekų vidinis nuvedimas, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog minimas lietaus nuotekų vidinis nuvedimas buvo panaikintas, nėra pateikta įrodymų, brėžinių, techninių planų, jog toks įrenginys ant stogo kada nors buvo ir kada jis panaikintas, ieškovė neteikė įrodymų apie tai, jog buvo atlikta stogo rekonstrukcija, nėra pateikusi jokio stogo konstrukcijos plano, kuriame būtų užfiksuota lietaus nuotekų vidinio nuvedimo vieta, savavališkos statybos aktuose nenurodyta, kad užfiksuotos aplinkybės, jog atsakovai pakeitė pastato stogo konstrukciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad stogo konstrukcija pakeista, taip pat neįrodė, kad yra panaikintas vidinis lietaus nuotekų latakas, nėra žinoma, kurioje vietoje jis turėjo būti, todėl padarė išvadą, jog nėra nustatyta neteisėtų atsakovų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog atsakovų veiksmai neturėjo įtakos ieškovės patalpų apliejimui, jų veiksmuose nėra kaltės dėl to, kad atsirado ieškovės nuostoliai, tarp atsakovų veiksmų ir įvykio pasekmių nėra priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei neįrodžius, jog dėl atsakovų veiksmų atsirado žala ieškovės turtui, nėra pagrindo įpareigoti atsakovus grąžinti pastato rekonstrukciją į pradinę padėtį arba atlikti tinkamą savo dalies remontą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes labiau pagrįstais laikė atsakovų žodinius paaiškinimus nei ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus – 2011-10-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statybos priežiūros skyriaus raštą Nr. (21.21.)-SL2-237, R. T. ir O. G. išvadą, UAB „STP Servisas“ 2013-08-27 išvadą Nr. 2013-08/05, kurie patvirtina, jog buvo panaikinta vidinė stogo įlaja, kuri buvo numatyta pastato konstrukcijoje – lietaus nuotekų vidinis nuvedimas, apšiltinimo darbai atlikti nekokybiškai, neužtikrintas stogo dangos hermetiškumas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog neįrodyta, kad atsakovai atliko stogo rekonstrukciją, kadangi 2012-11-12 rašte pripažino, kad buvo šiltinama ir keičiama nauja stogo danga, todėl tokiu būdu buvo pakeisti stogo konstrukcijos išoriniai matmenys. Tai, kad ieškovės įrengta nuolaja yra nepakankama, nepatvirtina, kad dėl ieškovės turtui daromos žalos kalta pati ieškovė. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovai neleido ieškovei atlikti stogo remonto, nes nuvydavo darbininkus. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nes konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, kad patalpos iki minėto momento nebuvo užpilamos vandeniu. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog kompetentingiems specialistams nurodžius, kad viena labiausiai tikėtinų ieškovės turto sugadinimo priežasčių – vandens ant stogo užsilaikymas, esant atsakovų pripažįstamai pareigai įrengti tinkamą vandens nuvedimo sistemą, atsakovų pripažinimui, kad šios pareigos nevykdė, jų veiksmai vertinami kaip neteisėti. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad žalos atsiradimo momentas po atsakovų veiksmų su stogu, specialistų išvados, kad stogo šiltinimas atliktas netinkamai, pažeidžiant stogo dangos hermetiškumą, senos nuolajos panaikinimas, atsakovų pareigos įrengti naują vandens nuvedimo sistemą nevykdymas, apeliantės nuomone, patvirtina, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovai atsakingi dėl ieškovės turtui padarytos žalos, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, iš apeliantės priteisti po 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai nurodė, kad esant ieškovės pripažinimui, jog patalpų remonto po 2010-02-04 apgadinimo nebuvo atlikusi, atsakovų nuomone, 2011-02-04 turto apgadinimo akte užfiksuoti sugadinimai iš esmės yra tie patys (tik jau su pelėsiu), kurie buvo nustatyti 2010-02-24 draudimo įstaigos akte, ieškovė nepateikė apskaičiavimą atlikusio asmens kompetenciją patvirtinančių įrodymų, todėl neaišku, ar bendrovė ir D. Ž. turėjo teisę surašyti lokalinę sąmatą, todėl ieškovės pateiktų žalos dydį patvirtinančių dokumentų įrodomoji reikšmė yra abejotina. Atsiliepime atsakovai nurodo, kad visi bendraturčiai skirtingais laikotarpiais tvarkė namo stogą, tačiau įrodymų, kad dėl atsakovų atliktų stogo remonto darbų buvo pažeistas stogo hermetiškumas ir dėl to krituliai patenka į ieškovės patalpas, nepateikta. Byloje neįmanoma nustatyti, dėl kurio konkretaus atsakovo atliktų stogo tvarkymo darbų galėjo būti padaryti pažeidimai, dėl kurių ieškovei atsirado ieškinyje nurodyta žala. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistavo vidinė įlaja, byloje pateiktos išvados apie įlajos egzistavimą be statinio projektinės dokumentacijos. Anot atsakovų, apeliantė pati pripažino, kad pati tvarkė stogą, parapete įrengė įlają ir vamzdžius vandens nutekėjimui. Nė viename iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytų dokumentų nėra konstatuota, jog pastato stogas ar jo dalis neteisėtai pertvarkyti taip, kad tokie darbai prieštarautų Statybos įstatymui ar kitiems statybą reglamentuojantiems teisės aktams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei priklausančių patalpų užliejimo priežastis – šalims priklausančio nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo dangos trūkumas – vandens pralaidumas, tačiau kyla ginčas dėl to, kas yra atsakingas už tai, kad stogo danga praleidžia vandenį ir dėl to 2011-01-01 įvykusio ieškovės patalpų užliejimo vandeniu bei ieškovei padarytos žalos. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovai yra atsakingi dėl to, kad vanduo patenka į jos patalpas, todėl jiems kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą, atsakovai su tuo nesutinka.
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nes labiau pagrįstais laikė atsakovų žodinius paaiškinimus nei ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus – 2011-10-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statybos priežiūros skyriaus raštą Nr. (21.21.)-SL2-237, R. T. ir O. G. išvadą, UAB „STP Servisas“ 2013-08-27 išvadą Nr. 2013-08/05, kurie patvirtina, jog buvo panaikinta vidinė stogo įlaja, kuri buvo numatyta pastato konstrukcijoje, – lietaus nuotekų vidinis nuvedimas, apšiltinimo darbai atlikti nekokybiškai, neužtikrintas stogo dangos hermetiškumas.
Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliantės išvardyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra reikalingas šalims priklausančio poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, stogo remontas (rekonstrukcija), tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovai panaikino lietaus nuotekų vidinį nuvedimą, byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai (pvz. stogo brėžiniai, planas ar projektas ir panašiai), kad minimas lietaus nuotekų vidinis nuvedimas objektyviai egzistavo šalims įsigijus poilsio pastatą ir kad jį panaikino kažkas iš atsakovų. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad nors paminėtuose rašytiniuose įrodymuose teigiama, kad yra atlikta stogo rekonstrukcija ir yra panaikintas lietaus nuotekų vidinis nuvedimas, tačiau iš šių dokumentų turinio ir bylos medžiagos neaišku, kokiais šaltiniais remdamiesi minimus dokumentus surašę asmenys padarė tokias išvadas, kadangi duomenų, kad būtų remiamasi kažkokiais brėžiniais, stogo planais ar tyrimais, nėra.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovai netinkamai atliko virš jų naudojamų patalpų esančios stogo dalies remontą (rekonstrukciją). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šalys skirtingais laikotarpiais atliko stogo remontą, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar kurio nors iš bendraturčių atliktų stogo remonto darbų metu buvo pažeista stogo danga ir ji ėmė praleisti vandenį, byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad kas nors iš bendraturčių pakeitė stogo konstrukciją. Civilinėje byloje pateikti Savavališkos statybos aktai ir reikalavimai juos pašalinti (T. 1, b. l. 67–101, 129–147) patvirtina, kad šalys (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atliko savavališkų statybų darbus ir yra reikalaujama pašalinti savavališkų statybų padarinius, tačiau nė viename iš aktų neužfiksuota, kad savavališkai atlikta stogo rekonstrukcija ir reikia šiuos padarinius pašalinti. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė R. P. ar kiti atsakovai pažeidė stogo dangą, esančią virš ieškovės valdomos pastato dalies, teismas negali daryti išvados, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir tarp jų neteisėtų veiksmų ir ieškovės turto apgadinimo yra priežastinis ryšys. Be to, nors ieškovė teigia, kad jos patalpos buvo užlietos po to, kai atsakovė R. P. 2010 metais atliko savo dalies stogo remontą, tačiau tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose, tiek 2010-02-24 AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo sugadinimo akte nurodyta, kad ieškovės patalpos jau buvo užlietos 2010-02-20, tai yra, iki atsakovei R. P. tvarkant savo stogo dalį. Be to, ieškinio pirmojo lapo penktoje pastraipoje ieškovė, teikdama, kad „pirmasis rimtas ieškovės patalpų užliejimas įvyko 2010-02-20 <...>“, leidžia daryti logišką išvadą, kad ieškovės patalpos buvo užliejamos ir anksčiau, tik užliejimo mastas buvo mažesnis. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dėl atsakovų veiksmų atsirado žala ieškovės turtui, taip pat neįrodė, kad atsakovai atliko stogo rekonstrukciją ar pakeitė konstrukcijas.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovai buvo prisiėmę įsipareigojimą sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemą, ši aplinkybė, anot apeliantės, patvirtina ieškovės teiginius, kad šią sistemą atsakovai buvo pakeitę, todėl jeigu atsakovai būtų įrengę tinkamą vandens nutekėjimo sistemą, vanduo ant stogo neužsilaikytų ir nebūtų užpilamos ieškovės patalpos. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti.
CK 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 3 p., kuriame nurodyta, kad namo stogas yra bendrojo naudojimo objektas.
Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Taigi šioje normoje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga saistoma objektyvių aplinkybių. Vadinasi, įstatymo nustatyta pareiga neišnyksta, nepaisant to, ar butų ir kitų patalpų savininkai gera valia susitarė, kaip ir kokiu principu dalysis išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ar nesusitarė.
Byloje pateikti nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad šalims po ¼ dalį priklauso poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, todėl šalims priklauso po ¼ dalį pastato bendrojo naudojimo objektų. Tarp šalių pasirašytas Susitarimas „Dėl pastato su 1009 kv. m žemės sklypu naudojimosi ir tvarkymo“, 2009-06-15 Susitarimas, šalių susirašinėjimai (T. 1, b. l. 12, 28–31, 35, 36, 103, 105–107) patvirtina, kad šalims dar iki 2010-02-20 (pirmojo ieškovės patalpų užliejimo) buvo žinoma, kad yra reikalingas pastato stogo remontas. Tai, kad būtina remontuoti stogą, esantį virš ieškovės naudojamų patalpų, ieškovei turėjo būti žinoma po 2010-02-20, tai yra, kaip nurodyta ieškinyje, po „pirmojo rimto ieškovės patalpų užliejimo“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad po 2010-02-20 įvykusio patalpų užpylimo būtų atlikusi kažkokius veiksmus, siekdama sutvarkyti stogą, esantį virš jos naudojamos pastato dalies. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė siekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vanduo pateko į jos patalpas, tik po to, kai, įvykus antrajam patalpų užpylimui 2011-01-01, draudimo kompanija pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo išmoką. Apeliantės pasyvus elgesys žinant netvarkingą stogo būklę, ypač po 2010-10-20 įvykusio pirmojo patalpų užpylimo lietaus vandeniu, rodo ieškovės nerūpestingumą, ji nesiėmė jokių veiksmų žalai išvengti pati prisiimdama riziką dėl žalos atsiradimo. Ieškovė pati savo neveikimu sukėlė žalą dėl pakartotinai 2011-01-01 įvykusio patalpų užliejimo.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę padarydamas išvadą, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, kad patalpos iki minėto momento nebuvo užpilamos vandeniu. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantė skunde neteisingai interpretavo pirmosios instancijos teismo argumentus ir padarytas išvadas, nes tokių išvadų pirmosios instancijos teismas nepadarė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos teisiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.
Atsižvelgiant į anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas bei nurodytas aplinkybes, nepagrįsti yra ir ieškovės skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Juolab kad priešingas teismo sprendimas būtų formalus, prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Apeliacinį skundą atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.), o iš ieškovės kiekvienam atsakovui priteistina po 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (T. 2, b. l. 13–16).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovui A. S. 500,00 Lt (penkis šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovui A. B. 500,00 Lt (penkis šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovei R. P. 500,00 Lt (penkis šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.