Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-02-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-119-1241/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-19
Bylos Nr.
II-119-1241/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Simona Žižienė
Pareiškėjas
A. J.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 19 d.Kaunas

Vadovaujantis bylų paskirstymo teisėjams taisyklių, patvirtintų Kauno apylinkės teismo pirmininko 2021-12-17 įsakymu Nr. VE-302 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugsėjo 6 d.), 20.1 p., Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos Vitos Padriezaitės 2024-11-14 potvarkiu Nr.(1.24)-PO-515 „Dėl teisėjos Vaidos Baumilės baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų perskyrimo“ (teisėjos Vaidos Baumilės bylų perskyrimas ją perkėlus į Kauno apygardos teismą), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Žižienė,

sekretoriaujant Rūtai Balčiūnaitei, J. R., Erikai Saukevičiūtei, Ernestai Gulbinaitei,nuotolinėmis ryšio priemonės, per programą „Zoom“ dalyvaujant liudytojui P. Š.,dalyvaujant liudytojui J. B.,dalyvaujant liudytojui M. P.,nuotolinėmis ryšio priemonės, per programą „Zoom“ dalyvaujant liudytojui A. Š.,nedalyvaujant pareiškėjui A. J.,

nedalyvaujant institucijos, Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą dėl nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. kovo 29 d. Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas (toliau – ir Institucija) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. J. (toliau – ir pareiškėjas) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2024 m. vasario 29 d., 21.27 val. (duomenys neskelbtini), A. J. būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje nusimovęs kelnes ir apatinį trikotažą prišlapino ant suoliuko ir grindų matant kitiems asmenims. A. J. tokiu savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Vadovaujantis ANK 34 straipsniu A. J. buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda 140 eurų, t. y ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos minimumas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundžia Institucijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimą ir prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria jam paskirta 140 Eur dydžio nuobauda arba ją sumažinti. Skundas grindžiamas tuo, kad pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį baustas niekada nebuvo, buvo baustas tik pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, tačiau pareigūnai į tai neatsižvelgė ir nepasiūlė pareiškėjui sumokėti pusė minimalios baudos dydžio. Taip pat, pareiškėjas nurodo, kad įvykio metu jam nebuvo nustatytas neblaivumas bei nėra tai patvirtinančių duomenų, buvo nustatyta tik tai, kad jis viešoje vietoje prisišlapino ant suoliuko, dėl ko jam ir buvo surašytas protokolas. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad dėl 2024 m. vasario 28 d. atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje, sutriko jo sveikata, dėl ko jam atsirado stiprūs krūtinės skausmai, kas lėmė ir prisišlapinimą ant suoliuko, dėl ko jis iškart kvietė GMP bei buvo pristatytas į LSMU klinikas, kur jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), tai yra jis prisišlapino dėl problemų susijusių su sveikata. Skunde taip pat yra pateikta informacija apie tai, kad dėl 2024 m. vasario 28 d. atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje, sutrikus pareiškėjo sveikatai, jo šeimos gydytoja 2024 m. kovo 28 d. nukreipė jį ambulatorinei gydytojo – psichiatro konsultacijai. Būklei blogėjant jam teko gydytis stacionare – LSMU KL PK (duomenys neskelbtini) sektoriuje (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. balandžio 23 d.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ginčo, kad 2024 m. vasario 29 d., 21.27 val. A. J. buvo viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kauno autobusų stotyje, nėra. Viešoji vieta yra būtinasis ANK 481 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimo požymis, kuris skundžiamuoju atveju yra nustatytas. Taip pat iš įrašo protokole, bei išrašo alkotesterio parodymų fiksavimo knygoje matyti, kad pareiškėjui alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. RRK-0070 buvo nustatytas 3,18 promilės neblaivumas, tai yra priešingai nei nurodo pareiškėjas, t. y jam pareigūnų buvo nustatytas neblaivumas, tai patvirtina ir jo paties parašas. Pažymėtina, kad skundžiamoje byloje nustatyta pakankamai duomenų ir neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje nusimovęs kelnes ir apatinį trikotažą prišlapino ant suoliuko ir grindų matant kitiems asmenims. Tai patvirtina pareigūnų tarnybinis pranešimas, fotonuotrauka, apsaugos darbuotojo parodymai, kuriuos pareigūnas fiksavo tarnybiniame pranešime, kita surinkta bylos medžiaga. Kad asmuo prišlapino ant suoliuko neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau asmuo tokį savo elgesį bando pateisinti savo nusiskundimais medikams, dėl skaudančios krūtinės bei vartojamo alkoholio dėl pas jį 2024 m. vasario 28 d. darytos kratos. Medikų 2024 m. vasario 29 d. nustatyta diagnozė pareiškėjui – Z72.1 (alkoholio vartojimas) ir G58.0 (tarpšonkaulinė neuropatija), šios diagnozės niekaip nepateisina asmens veiksmų ar nesuteikia teisių šlapintis viešoje vietoje pašaliniams asmenims matant. Todėl, tokie asmens argumentai tėra asmens gynybinė pozicija ir niekaip nepateisina asmens veiksmų atlikimo, gausiai asmenų lankomoje viešoje vietoje, kurioje yra viešieji tualetai ir tuo labiau nešalina asmens atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį pareiškėjas jau buvo baustas byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kurioje nutarimas įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 23 d. asmens skundą išnagrinėjus apygardos teismui ir įskaitant asmens baudos sumokėjimą, todėl nagrinėjamu atveju tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė per metus laiko nuo prieš tai priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, todėl laikytina, kad šiuo atveju administracinis nusižengimas yra padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis). Institucija mano, kad pagrįstai, tokie pareiškėjo pakartotinai viešoje vietoje atlikti veiksmai, kurie peržengia geros moralės ir teisės normomis apibrėžtas žmogaus elgesio viešoje vietoje ribas, matant kitiems asmenims, buvo įvertinti kaip atitinkantys ANK 481 straipsnio 2 dalies požymius. Institucijos nuomone, vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su procesiniame sprendime padarytomis išvadomis, nes jos neatitinka jo interesų, savaime nesuponuoja šio procesinio sprendimo neteisėtumo ir nereiškia, kad jis naikintinas. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad nutarimu pareiškėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas mažiausia, straipsnio sankcijoje numatyta bauda, t. y. jam paskirta 140 Eur dydžio bauda. Tokio dydžio nuobauda pareiškėjui buvo skirta įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę . Taigi, institucijos vertinimu, pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda buvo taikyta nepažeidžiant ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, paskirta nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui.

Pareiškėjui A. J. apie teismo posėdžius pranešta tinkamai, vadovaujantis 2025 m. sausio 10 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo N. N. tarnybiniu pranešimu, susisiekus su pareiškėjo motina, ši parodė, kad A. J. į teismo posėdį neatvyks, nes išvykęs į (duomenys neskelbtini) gydytis (b. l. 163–165), todėl ši administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nedalyvavo, apie posėdį institucijos atstovui buvo pranešta tinkamai, institucijos atstovas nurodė nagrinėti skundą institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629, 630 straipsniai).

2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas P. Š. parodė, kad su kolega policijos pareigūnu buvo įvykio vietoje, į įvykio vietą nuvyko, nes asmuo iškvietė pareigūnus dėl galimai prieš jį apsaugos darbuotojų pavartoto smurto. Buvo iškviesta greitoji pagalba, vizualiai jokių žymių medikai nenustatė, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skundėsi sveikata, palydėjo jį į ligoninę, tačiau ten sutrikimų nebuvo nustatyta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atrodė neblaivus, tačiau dėl jo neblaivumo nulemtos fizinės būklės buvo neįmanoma nei pareigūnams nei medikams patikrinti neblaivumo.

2025 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) Kauno autobusų stotyje. Darbo vietoje nuolat įvyksta daug įvykių, tokį įvykį pamena, nėra dažna, kad šlapintųsi ne stoties teritorijoje, o pačios stoties viduje, tačiau pamena, kad tą įvykį pasakojo kolega, jis pats nematė. Lyg pamena, kad tą dieną nedirbo, o kaip minėjo, apie tokį įvykį, kad asmuo prisišlapino autobusų stotyje, girdėjo iš kolegų, nurodyti, kas konkrečiai tą dieną dirbo iš kolegų negali, neprisimena.

Pateikdama informaciją, atsakant į teismo siųstą paklausimą, 2025 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos tarnyba pateikė apsaugos darbuotojų, dirbančių (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, darbo grafikus laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 1 d. imtinai (b.l. 168–175). Iš pateiktų teismui darbo grafikų matyti, kad įvykio metu J. B. dirbo apsaugoje (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje.

Susipažinus su pateikta byloje vaizdo medžiaga nustatyta, kad apsaugos patalpose, kartu su apsaugos darbuotoju J. B. įvykio dieną buvo ir kitas asmuo, prisistatęs A. Š..

Pateikdama informaciją, atsakant į teismo siųsta paklausimą, 2025 m. sausio 28 d. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas T. P., nurodė, kad nustatyta, kad kartu su liudytoju J. B. įvykyje buvo saugos tarnybos „(duomenys neskelbtini)” Lietuva” apsaugos darbuotojas A. Š., taip pat informavo, kad apsaugos vaizdo įrašų pateikti nėra galimybės, kadangi kamerų įrašai nėra išlikę. Kauno autobusų stoties apsauga informavo, kad įrašau saugomi iki 2 mėnesių laikotarpio.

2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas M. P. parodė, kad įvykio dieną atvyko pagal iškvietimą kartu su kolega policijos pareigūnu P. Š.. Pats apsaugos vaizdo įrašų tikrai nežiūrėjo, ar juos žiūrėjo kolega negali atsakyti.

2025 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, papildomos apklausos metu liudytojas, policijos pareigūnas P. Š. patvirtino, kad vaizdo įraše stebimas asmuo yra J. B., su kuriuo dar asmeniu kalbėjo įvykio metu neatsimena. Teigia, kad tikrai turėjo peržiūrėti vaizdo įrašus, bet negali pasakyti, kada tai buvo padaryta, nurodė, kad tikrai negali atsiminti ar žiūrėjo vaizdo įrašus. Nuotrauka buvo padaryta, kai apsaugos darbuotojai nusivedė pažiūrėti į vietą, kurioje jų teigimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prišlapino. Nurodė, kad tolimesnį tyrimą atliko ne jis.

2025 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, papildomos apklausos metu, liudytojas J. B. nurodė, kad gerai neatsimena ar tą dieną dirbo, save atpažino parodytoje vaizdo medžiagoje, nurodė, kad tokiu atveju jis turėjo dirbti apsaugoje, prisiminė ir asmenį iš vaizdo įrašo. Nurodė, kad nepamena, kad asmuo būtų išsitraukęs ką, šlapintųsi. Negalėjo atsiminti dėl ko buvo kviesti policijos pareigūnai. Vėliau nurodė, kad asmuo buvo išvarytas iš autobusų stoties, teigė, kad jo žiniomis šis asmuo kvietė policiją, kad jį sumušė, nežino, kas sumušė, atsimena, kad buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Neatsimena, kad asmuo šlapinosi. Neigė, kad prieš A. J. buvo smurtauta, tačiau nurodė, kad gal kolega prieš išvedant truputį įspyrė pareiškėjui į koją, tačiau jo nemušė, nurodė, kad asmuo daug kalbėjo, jis pats visai prie asmens nesilietė. Teigia, kad pareigūnai nežiūrėjo vaizdo įrašų, kiek atsimena, teigia, kad jis su kolega išmetė asmenį ir viskas. Nepamena ar vietoje matėsi, kad asmuo prisišlapino.

2025 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad įvykio dieną dirbo apsaugoje, jis saugo stotyje esančią parduotuvę, nurodė, kad stotyje vyksta nuolat labai daug įvykių, bent penki per pamainą, todėl sunku visus atsiminti. Apklausos metu iš pradžių negalėjo atsiminti įvykio, kad kas būtų stoties viduje prišlapinęs. Peržiūrėjęs vaizdinę medžiagą save atpažino, patvirtino, kad buvo įvykio vietoje, kad asmuo elgėsi neadekvačiai, buvo neblaivus, teko jį paprašyti išeiti iš stoties. Vaizdo įraše atpažino asmenį, kuris šlapinosi stoties viduje. Prisiminė, kad asmuo šlapinosi netoli įėjimo į parduotuvę, prie funikulieriaus, buvo atėjęs su kažkokia tara. Su visais tais buteliais buvo, tikrai prisišlapino, sėdėjo ant suoliuko, šalia nebuvo nei vieno žmogaus, jam atsistojus buvo bala, pasakė jam, kad jis pasišlapino, jis pradėjo rėkauti ir jie su kolege J. B. išprašė jį iš stoties. Neatsimena, kad būtų nusimovęs kelnes ir taip šlapintųsi. Teigia, kad pareigūnams rodė vaizdo įrašus, gerai neatsimena, tik žino, kad tas žmogus kvietė pareigūnus. Lyg atsimena, kad buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, atvyko pareigūnai. Nurodė, kad tikrai prieš asmenį nei jis nei kolega smurto, bet kokios fizinės jėgos nenaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Todėl asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Šioje byloje A. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį.

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė kai ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas pakartotinai.

Nesutiktina su institucijos atstovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos ir kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal paties pareiškėjo A. J. iškvietimą dėl to, kad pareiškėjo teigimu, apsaugos darbuotojai prieš jį vartojo fizinį smurtą. Kaip užfiksuota vaizdo įrašuose, apsaugos darbuotojams įvykio vietoje pareigūnams nurodžius, kad A. J. prisišlapino stoties viduje, pareigūnai nutarė surašyti administracinio nusižengimo protokolą A. J.. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareigūnas M. P. nurodė, kad tikrai įvykio vietoje vaizdo įrašų nežiūrėjo, kartu su juo buvęs kolega, pareigūnas P. Š., nurodė, kad neatsimena ar įvykio vietoje buvo peržiūrėti vaizdo įrašai. Teismo posėdžio metu apklausti apsaugos darbuotojai negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, kad apsaugos vaizdo įrašai buvo peržiūrėti. Šių vaizdo įrašų bylos medžiagoje nėra, taip pat nėra galimybės vaizdo įrašų peržiūrėti, kadangi vaizdo įrašai sunaikinti praėjus dviejų mėnesių saugojimo terminui.

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje nusimovęs kelnes ir apatinį trikotažą prisišlapino ant suoliuko ir grindų matant kitiems asmenims ir tokiu savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. J. kaltė dėl ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra grindžiama apsaugos darbuotojų parodymais ir byloje esančia fotonuotrauka (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 10 lapas), kurioje matyti, kad ant suoliuko yra šlapia, taip pat yra šlapia ir ant žemės šalia suoliuko, jokių kitų objektų foto nuotraukoje nematyti, byloje esančioje vaizdo medžiagoje, kurioje yra pareigūnų kūno kamerų įrašai, jokių papildomų duomenų susijusių su šia aplinkybe nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia, kad prisišlapino ant suoliuko, tačiau nurodo, kad tai įvyko dėl jo sveikatos būklės. Pareiškėjas nurodo, kad dėl 2024 m. vasario 28 d. atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje, sutriko jo sveikata, dėl ko jam atsirado stiprūs krūtinės skausmai, kas lėmė ir prisišlapinimą ant suoliuko, dėl ko jis iškart kvietė GMP bei buvo pristatytas į LSMU klinikas, kur jam buvo diagnozuota R07.4, tai yra jis prisišlapino dėl problemų susijusių su sveikata. Skunde taip pat yra pateikta informacija apie tai, kad dėl 2024 m. vasario 28 d. atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje, sutrikus pareiškėjo sveikatai, jo šeimos gydytoja 2024 m. kovo 28 d. nukreipė jį ambulatorinei gydytojo – psichiatro konsultacijai. Būklei blogėjant jam teko gydytis stacionare – LSMU KL PK (duomenys neskelbtini) sektoriuje (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimis, ir šiuo metu pareiškėjas gydosi stacionare užsienyje. Vertinant liudytojų – apsaugos darbuotojų, parodymus visų pirma atsižvelgtina į tai, kad pareigūnai atvyko pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškvietimą, vienas iš apsaugos darbuotojų be kita ko patvirtino, kad pareiškėjo iškvietimas nebuvo be pagrindo, be to pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, taigi, įvertinus visas aplinkybes, vertinti kritiškai. Be to, nei vienas iš apsaugos darbuotojų nenurodė, kad asmuo būtų šlapinęsis nusimovęs kelnes, vienas iš apsaugos darbuotojų nurodė, kad asmeniui pasikėlus ant suoliuko buvo šlapia ir kad asmuo turėjo maišą pilną tuščių butelių. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje nėra užfiksuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šlapinasi nusimovęs kelnes ir apatinį trikotažą, vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas įvykis yra sunaikinti, jų peržiūrėti nėra galimybės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje nusimovęs kelnes ir apatinį trikotažą prisišlapino ant suoliuko ir grindų matant kitiems asmenims.

Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, pažymėtina, jog ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose, taip pat turi būti nustatytas subjektyvusis požymis – nusižengimo padarymo tikslas – savo elgesiu viešoje vietoje turi būti siekiama pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Byloje esanti fotonuotrauka (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 10 lapas), kurioje matyti suoliukas, ant kurio apsaugos darbuotojų teigimo pasišlapino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, atsižvelgiant į prieštaringus apsaugos darbuotojų parodymus, nepaneigia pareiškėjo versijos, kad jis galėjo pasišlapinti dėl sveikatos būklės. Atvykus pareigūnams ir pareigūnų teigimu ir kaip matyti iš vaizdo medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Tačiau vertinant ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, atsižvelgiant į bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą, negalima teigti, kad pareiškėjo prisišlapinimas ant suoliuko, įvertinant tai, kad nėra įrodyta, kad pareiškėjas demonstratyviai šlapinosi nusimovęs kelnes ir apatines kelnaites, nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmuo siekis pažeisti viešąją tvarką, o būtent toks asmens tikslas yra būtinasis šio nusižengimo sudėties požymis.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra nustatyta pareiškėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 2 dalyje, taigi, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkintinas ir Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Simona Žižienė