- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-186-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- M. G. Š.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio gamtos mokyklai
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. Š. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Panevėžio gamtos mokyklai dėl žemės panaudos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2008-06-02 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą pažeidžiant jos interesus, dalyje dėl 22 751 kv. m. 1998-09-15 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. N27/98-0508, sudarytą tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro). Nurodė, kad pagal 2006-05-19 paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė paveldėjo savo motinos turtą. Buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Č. P. žemės. Dėl 23,6939 ha žemės Panevėžio žemėtvarkos skyrius parengė 2007-05-21 išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo Pasvalio rajone perdavimo. Liko neišspręstas klausimas dėl 1,5 ha žemės grąžinimo Panevėžio mieste. Į šį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, prašė atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau paaiškėjo, kad šis sklypas yra perduotas Panevėžio jaunųjų gamtininkų stočiai panaudos sutartimi. Ieškovės manymu, Panevėžio apskrities viršininko administracija, 1998-09-15 pasirašydama su Panevėžio savivaldybe (Jaunųjų gamtininkų centru) valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. N27/98-0508, pažeidė jos interesus, Lietuvos Respublikos Žemės nuomos įstatymą bei poįstatyminius aktus. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės nuomos įstatymo 2 str., prieš sudarant panaudos sutartį, valstybinės žemės sklypas turėjo būti tinkamai suformuotas. Tą patį numato ir Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtinta tvarka. Tačiau šio reikalavimo nesilaikyta. Lietuvos Respublikos Žemės nuomos įstatymas numato, jog žemės nuomos terminas negali viršyti 99 metų, o šiuo atveju sutartis neterminuota. Be to, nenurodyti Žemės nuomos įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. išvardyti duomenys. Pagal sutarties 3 p., žemė suteikta ne esamiems statiniams eksploatuoti, o naujiems statyti. Neaišku, kas yra panaudos gavėjas – savivaldybė ar Gamtos mokykla. Pagal nuosavybės teisų atkūrimo įstatymo visuomenės poreikiams, žemė gali būti paimama tik vieninteliu pagrindu – pagal nustatyta tvarka patvirtintą detalųjį planą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-01-21 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad M. G. Š. yra O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinė pagal testamentą. O. G. atkuriamos nuosavybės teisės į Č. P. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tarp šio turto yra pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į kuriuos nuosavybės teisės atkurtos išpirkimo būdu (Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2003-10-10 sprendimas Nr. N-4). Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog prie šių pastatų yra žemė iki jos nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusi Č. P., ir į kurios nuosavybės teisių atkūrimą pretenduoja ieškovė. Ši žemė 1998-09-15 valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. N27/98-0508 perduota naudotojui Panevėžio miesto savivaldybei (Jaunųjų gamtininkų centrui) neterminuotai. Teismas iš VĮ Registrų centras pateiktos archyvinės bylos nustatė, jog savivaldos institucijų 1993-06-15 ir 1995-05-19 potvarkiu ir sprendimu pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savivaldybei pripažintos nuosavybės teisės, jas naudoja Jaunųjų gamtininkų centras, naudojamos žemės plotas – 43 988 kv. m. Teismas, atsižvelgdamas į sutarties turinį, sprendė, jog šiuo atveju sudaryta žemės panaudos, o ne nuomos sutartis, todėl nei Žemės nuomos įstatymas (toliau – ŽNĮ), nei Vyriausybės nutarimo Nr. 987 nuostatos negali būti taikomos, kadangi šie aktai reglamentuoja ir reguliuoja skirtingus nei esami teisinius santykius. Tokiu būdu turi būti atsižvelgiama į sandorio sudarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą, numatytą Lietuvos Respublikos Žemės įstatyme bei jį detalizuojančiame Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr. 1428 “Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“. Ieškovo motyvą, jog nesilaikyta termino nustatymo taisyklių, teismas atmetė, kadangi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 22, 24 str. teisinis reglamentavimas leido apskrities viršininkui sudaryti tokios žemės panaudos sutartis neterminuotai. Be to, nustatė, kad žemės sklypo planas buvo parengtas (žemės tvarkymo departamento vedėjas jį patvirtino 1998-06-19), o miesto valdyba 1997-07-08 sprendimu Nr. 241v buvo nustačiusi sklypo ribas bei jo apytikslį plotą. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 15 str., žemės sandorio objektas yra nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Iš pateiktų į bylą dokumentų (sklypo plano, valdybos sprendimo dėl ribų ir ploto) teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad žemės sklypas nebuvo tinkamai suformuotas ir įregistruotas, todėl negalėjo būti sandorio objektu. Kadangi šiuo atveju žemė buvo skirta Jaunųjų gamtininkų centrui šio funkcijoms atlikti, todėl jos naudojimo paskirties nurodymas sutartyje buvo būtinas ir yra privalomas nurodyti pagal įstatymo reikalavimams, o ne jiems prieštarauja (Žemės įstatymo 19, 43 str.). Teismo nuomone, 1998-09-15 valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. N27/98-0508 yra ydinga ta prasme, kad ji sudaryta tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės, bet ne tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir Jaunųjų gamtininkų centro ar Panevėžio miesto savivaldybės ir Jaunųjų gamtininkų centro, nors joje centras nurodomas kaip konkreti įstaiga, kuri žeme naudosis. Tačiau dėl šios priežasties sutartis neturi būti pripažinta prieštaraujančia imperatyvioms draudžiančioms įstatymo nuostatoms (Civilinio kodekso 6.193 str.), tuo labiau, kad iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos elgesio akivaizdu, jog žemė buvo gauta tikslu perduoti ją naudotis trečiajam asmeniui ir būtent tokių pasekmių buvo siekiama sudarant ginčijamą sutartį. Sudarydama sandorį savivaldybė veikė trečiojo asmens interesais, jos elgesys šiems neprieštaravo, todėl netgi jeigu aiškinti taip, kad sandorį sudarė ne pati sandorio šalis, turėtų būti taikyta CK 6.235 str. taisyklė, jog iš kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio pareigos atsiranda asmeniui, kurio vardu ir interesais jis sudarytas, jeigu šis asmuo tą sandorį patvirtina, o kita sandorio šalis tokiam teisių ir pareigų perėjimui neprieštarauja arba sudarydama sandorį žinojo, kad jis sudaromas kito asmens vardu ir interesais. Teismas neanalizavo tai, kad sutarties prieštaravimą ieškovė sieja su siekiu atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę natūra, kadangi šioje konkrečioje byloje nuosavybės teisių atkūrimo klausimai nesprendžiami. Ieškovės nurodytus argumentus, jog sklype yra daug neužstatytos statiniais teritorijos, kad joje stovi stendai, galimai veikia veterinarijos klinika, todėl sklypo dalis gali būti natūra sugrąžinta ieškovei, teismas laikė teisiškai nereikšmingais, nes sklypo užstatymo (neužstatymo) klausimas nėra šios bylos tyrimo objektas, dėl to yra sprendžiama Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad miesto valdybos 1997-07-08 sprendimo Nr. 241v, kuriuo buvo nustatytos sklypo ribos bei jo apytikslis plotas, ieškovė neginčija, o seimo kontrolieriaus išvadose nebuvo sprendžiama dėl panaudos sutarties teisėtumo, todėl jo išvados šio ginčo išsprendimui taip pat nesvarbios.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės atstovės prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, nes vadovautasi tik Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo normomis, o ne poįstatyminiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais, skirtais reglamentuoti valstybinės žemės nuomos (panaudos) sutarčių sudarymą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl rašytinio įrodymo – archyvinėje byloje fiksuotų duomenų apie faktinį Jaunųjų gamtininkų stoties naudojamą plotą ir panaudos sutartimi suteiktą plotą. Be to, teismas, konstatavęs, kad žemės sklypas parengtas pagal apytikslį plotą, nepasisakė, kaip vertinti panaudai suteikiamą tokį plotą kaip sandorio objektą ir ar atitiko panaudos sutarties sudarymo dieną tokia padėtis Žemės įstatymo 14 str. 3 d., nustatančia, kad sandorio objektas nustatyta tvarka turi būti nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio apskrities viršininko administracija prašė apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atskleista bylos esmė, priešingai nei teigia apeliantė, žemės sklypas buvo tinkamai suformuotas ir įregistruotas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 str. 2p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovės atstovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 22 751 kv.m. dalyje valstybinės žemės panaudos sutartį, sudarytą 1998-09-15 Nr. N27/98-0508 tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas ir ieškovės, kaip savininkės, interesus.
Panevėžio miesto valdyba 1997-07-08 sprendimu Nr.241v nustatė Jaunųjų gamtininkų centro sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribas ir apytikslį plotą 38 994 kv.m., iš jų 2853 kv.m. trumpalaikei nuomai (b.l.12). Valstybinės žemės panaudos sutartimi, sudarytą 1998-09-15 Nr. N27/98-0508 tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) panaudos sutartimi buvo leista naudotis 39001 kv.m. sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. (b.l.13-14).
Ieškovė, jos atstovės tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme be pagrindo argumentavo, kad šioje byloje ginčijama Valstybinės žemės panaudos sutartimi, sudarytą 1998-09-15 Nr. N27/98-0508 tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro), žemės sklypas buvo išnuomotas, todėl ginčo sprendimui reikėtų taikyti Lietuvos Respublikos Žemės nuomos įstatymo (1993 m. gruodžio 23 d. Nr.I-354) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr.987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 1998-09-15 tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) buvo sudaryti žemės sklypo panaudos teisiniai santykiai, bet ne nuomos santykiai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai padarė išvadą, kad turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (1994 m. balandžio 26 d. Nr.I-446) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr.1428 „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ nuostatomis, nes ieškovės ginčijama sutartimi 39 001 kv.m. žemės sklypas buvo ne išnuomotas, o suteiktas panaudai.
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 22str. numatė, kad valstybinė žemė suteikiama neterminuotai arba terminuotai naudotis įstaigoms ir organizacijoms, išlaikomoms iš biudžeto, nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr.1428 patvirtintos „Dėl valstybinės žemės suteikimo naudotis tvarkos“ 1.2.1p. numatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendimą suteikti žemę priima kai suteikiamo žemės sklypo plotas yra didesnis kaip 1 hektaras miestuose ir didesnis kaip 1 hektaras kaimo vietovėje.
Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju ieškovė dalyje ginčija 1998-09-15 valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. N27/98-0508, sudarytą tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) dėl 3,9001 hektaro, t.y. daugiau negu vieno hektaro ploto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 1998-09-15 „Valstybinės žemės panaudos sutartis“ Nr. N27/98-0508, sudarytą tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) dėl 3,9001 hektaro prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 1.2.1 p., numatant, kad didesnį kaip 1 ha valstybinės žemės sklypą miesto vietovėje turi teisę suteikti naudotis (panaudos teisiniai santykiai) tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi „Valstybinės žemės panaudos sutartis“ Nr. N27/98-0508 tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) sudaryta pažeidžiant tuo metu galiojusio Civilinio kodekso (1964-07-07 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 47str.1d. reikalavimą, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja bei paminėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 1.2.1 p., ieškovės ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Naikintina 1998-09-15 Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. N27/98-0508, sudaryta tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) dėl 3,901 hektaro valstybinės žemės panaudos kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų, nes 3,9001 hektaro valstybinės žemės panaudai suteikė neįgaliotas subjektas.
Be to, 1998-09-15 Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. N27/98-0508, sudaryta tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) dėl 3,901 hektaro valstybinės žemės panaudos yra neįregistruota viešame registre, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso (2001-07-01 redakcija) 1.75str.2d., neįregistruoto sandorio šalys sudaryto sandorio negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos atveju ieškovė pripažintina trečiuoju asmeniu, turinčiu teisę reikalauti atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą.
Nors ieškovės atstovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia Valstybinės žemės panaudos sutartį dalyje dėl 22 751 kv.m., tačiau įvertinus, kad ieškovės ginčijama sklypo dalis nėra kompetentingai nustatyta, byloje nėra duomenų kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas trečiajam asmeniui Panevėžio gamtos mokyklai funkcionuoti, apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas, kad šie klausimai turėtų būti iš naujo svarstytini, viešojo intereso apsaugos siekiant, išeina už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų ir pripažįsta negaliojančiu visą ieškovės ginčijamą sandorį.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93str.1d., patenkinus ieškinį, ieškovės įgaliotos atstovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą (Civilinio proceso kodekso 226str.2d.) – ieškovės ieškinį tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovės M. G. Š. ieškinį tenkinti. Panaikinti 1998m. rugsėjo 15d. sudarytą Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. N27/98-0508 tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės (Jaunųjų gamtininkų centro) dėl 39001 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.
Priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (JA kodas (duomenys neskelbtini)) ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos (JA kodas (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt (penkis šimtus litų) ieškovės įgaliotinei pagal įstatymą N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)