Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Evaldo Gražio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1d., 4d., 9d. paskirtoji bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. spalio 20d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal ankstesnį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 4 d. apie 17.30 val., skvere, esančiame (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, tyčia sudavė kumščiu R. V. vieną kartą į nugaros sritį bei šiam pargriuvus spyrė ne mažiau du kartus į šoną ir taip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš kelių kišenės ištraukdamas atvirai pagrobė 12 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su dėklu ir SIM kortele, tuo panaudodamas fizinį smurtą padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis pagrobė svetimo turto už 12 eurų, t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir paskirti jam kiek galima švelnesnę bausmę.Skunde apeliantas nurodė, kad nuosprendis turi būti pakeistas dėl neteisingai paskirtos bausmės, nes apylinkės teismas neatsižvelgė į labai jauną jo amžių, į lengvinančios aplinkybės buvimą, taip pat į tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir labai dėl to gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir pažadėjo teismui daugiau nebenusikalsti, o jo padarytas nusikaltimas nepriskirtinas prie sunkių.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o nesutinka tik su jam paskirta bausme – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas laikėsi LR BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo pagrindų, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. E. B. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą. Skirtingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltininko jauną amžių, t. y. tai, jog jis nusikalto būdamas nepilnametis, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgė į jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones bei jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nors E. B. tiek nusikaltimo padarymo metu buvo, tiek ir šiuo metu yra nepilnametis, tačiau iki aptariamos veikos padarymo jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, nusikaltęs ir nuteistas. Atsižvelgdamas į kaltinamojo požiūrį tiek į anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir į tai, jog jis ir toliau daro nusikaltimus, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai E. B. negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinusi kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei tai, kad nuteistasis jau buvo kelis kartus teistas, nusikaltimus darė ir po nagrinėjamos veikos padarymo, jam kartą jau buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, taip pat tai, jog ankstesnės bausmės tikslo sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo nepasiekė, kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas motyvuotai ir pagrįstai skyrė E. B. terminuoto laisvės atėmimo bausmę.Atsižvelgusi į visas aptartas bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtomis bausmėmis, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, nepavyko pasiekti bausmės tikslų – apeliantas ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtent dėl to, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nemato įstatyminio pagrindo keisti bausmės rūšį ar dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš jo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo ar jo įstatyminio atstovo, ribotų jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.