Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui vaikui, o būtent:

2011 m. rugpjūčio 2 d. apie 14.30 val. S. G., Kretingos mieste, Kęstučio gatvėje, ties namu Nr. 16, kilusio konflikto metu, tyčia, pagriebė mažametę S. P. už rankos, stipriai suspaudęs jėga tempė S. P., tuo jai padarydamas poodines kraujosrūvas veide ir kairėje rankoje ir taip mažametei S. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. G. teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-08-02, api 14 val. jis buvo savo namuose, o jo mažametė dukra G. G. tuo metu buvo kieme. Išgirdo, kaip dukra ir kaimynė šaukia jo žmoną, kuri išėjo į kiemą ir parsivedė dukrą į namus. Dukra stipriai verkė. Dukrą nuraminus, ši pasakė, kad jai kieme sužnaibė ranka kita mergaitė. Su dukra išėjo į kiemą ir dukra parodė į S. P., kaip mergaitę, sužnaibiusią jai ranką. S. P. pasislėpė ir jis nuėjo ieškoti jos. Ši pamačiusi, kad jis jos ieško, pradėjo bėgti ir ją pasivijo tarp namų esančiame tunelyje. Pasivijęs, paėmė ją už rankos ir jai pasakė, kad eis kartu į vaiko teisių apsaugos tarnybą. S. P. pasakė, kad skambins mamai, tačiau to nepadarė. Tada jis paėmęs už rankos, pradėjo tempti. Ši priešinosi, spirdamasi kojomis, nenorėjo eiti. Jis S. P. tempė pagrindiniu keliu. Nuėjus iki gaisrinės, prie jo priėjo moteris ir gaisrininkas, kuris pasakė, kad šitaip jis elgtis negali. Gaisrininkas pasakė, kad skambins policijai ir jis sakė, kad paskambintų. Atėjo policijos pareigūnai ir jie visi kartu nuėjo į policijos komisariatą. S. P. neleidžia žaisti jos dukrai kieme, ji ateina iš kito kiemo ir taip elgiasi ne pirmą kartą. S. P. pradėjo verkti, kai jo paklausė, kur veda mergaitę.

Nukentėjusioji S. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji su I. C. buvo pastarosios kieme, stovėjo prie laiptinės. Prie jos privažiavo G. G. ir pradėjo ją daužyti rankomis. Ji pagriebė šiai už rankos. Tada ši pradėjo verkti ir šaukti savo tėvus. Ji su I. C. perbėgo į kitą gatvės pusę, prie parduotuvės, kai išėjo G. G. tėvai. Ją pagavo vyras ir pasakė, kad ves į vaiko teisių apsaugos skyrių. Ji iš išgąsčio prisišlapino. Tas vyras ją paėmęs už rankos tempė link gaisrinės. Ji nenorėjo eiti, kabinosi į stulpą, tuo momentu buvo sužalota jos galva, šaukėsi pagalbos. Nutempus prie gaisrinės, išėjo gaisrininkas, kuris pasakė, kad taip elgtis negalima, kad iškvies policiją. Atėjo policijos pareigūnai ir jie visi kartu nuėjo į policijos komisariatą. Po šio įvykio, kreipėsi į gydytojus, gulėjo ligoninėje, sanatorijoje.

Liudytoja I. M. parodė, kad 2011m. vasarą ji išgirdusi šauksmus iš ėjo iš parduotuvės, kurioje dirbo ir pamatė, kaip vyriškis tempia mergaitę, kuri priešinosi tempimui, buvo apsikabinusi stulpą, praeivių prašė pagalbos, matė, kad mergaitė buvo apsišlapinusi. Analogiškai parodė ir liudytoja I. J..

Liudytoja I. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną buvo savo namuose, o dukra buvo kieme. Išgirdusi dukros šauksmą, pasižiūrėjo per langą ir kaimynė S. A. pasakė, kad jos dukra yra skriaudžiama. Ji išėjo į kiemą, S. P. nebuvo, o buvo tik kita mergaitė, kuri pasakė, kad nieko nedarė. Parsivedė dukrą į namus ir jai dukra pasakė, kad S. P. ją sužnaibė. Ji pasakė savo sutuoktiniui, kad kažką reikia daryti ir tada vyras išėjo į kiemą. Dukra dažnai jai sakydavo, kad S. P. jai neleidžia žaisti, važinėtis dviračiu kieme, buvo aprašinėjusi duris.

Liudytoja G. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną ji buvo kieme ir laukė savo draugės. Prie jos priėjo Sidona su Ieva ir Sidona jai įgnybė į ranką. Ji pradėjo verkti ir kaimynė, buvusi rūsyje, išėjo ir pakvietė mamą. Sidona su Ieva jai neleisdavo žaisti kieme, trukdydavo važinėtis dviračiu.

Liudytoja S. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną ji buvo rūsyje, kai išgirdo G. G. šauksmą. Ji išėjo iš rūsio ir pamatė, kad kieme yra tik S. P. draugė Ieva, o S. P. jau nebuvo. Ji G. G. šaukė, kad ją sužnaibė. Ji dažnai girdėdavo, kaip G. G. šaukdavo, jog jai S. P. neleidžia žaisti. Ji tas mergaites sudrausmindavo, tačiau šios ją iškeikdavo necenzūriniais žodžiais.

Liudytoja J. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną ji su savo anūkais vaikščiojo ir matė, kaip kaimynų dukra sėdėjo ant dviračio, o dvi mergaitės tampė dviratį ir neleido tai mergaitei važiuoti. Ji sudrausmino tas mergaites, šios nusijuokė ir nubėgo. Tada kaimynų mergaitė paprašė jos leisti pabūti kartu su ja ir pažaisti su jos anūkais. Jie kartu pabuvo apie pusvalandį ir ji su savo anūkais grįžo į namus.

Liudytoja G. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną ji buvo namuose, kai išgirdo mergaitę šaukiant „padėkit“, „gelbėkit“. Ji išėjusi iš namų pamatė, kad vyriškis tempia mergaitę per gatvę, mergaitė buvo apsikabinusi stulpą, nenorėjo eiti. Ji ir dar vienas vyriškis sakė vyrui, kuris tempė vaiką, kad taip negalima elgtis. Iš gaisrinės išėjo gaisrininkas, kuris iškvietė policiją. p to šauksmą

Liudytojas R. N. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tą dieną jis buvo darbovietėje, kai išgirdo triukšmą. Išėjęs į gatvę pamatė, kaip vyriškis už rankos tempia mergaitę, ši buvo įsikibusi į stulpą. Jis liepė vyriškiui paleisti mergaitę, aiškino, kad šitaip elgtis negalima. Vyriškis mergaitės nepaleido, pasakė, kad kviestų policiją. Jis paskambino ir atėjo du pareigūnai.

Iš teismo specialisto išvados Nr. G 1174/11 (03) matyti, kad S. P. buvo padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairėje rankoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar įrankiais, turinčiais ribotą paviršių. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą(b.l.8).

Iš teismo specialisto išvados nr. G 1162/11 (03) matyti, kad G. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje, galimai suspaudžiant šias sritis rankų pirštais bei jų galais. Šie sužalojimai buvo padaryti nurodytu laiku ir sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą( b.l.90).

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms - nežymus mažamečio nukentėjusio asmens sužalojimas Tačiau baudžiamajai atsakomybei atsirasti vien pasekmių nepakanka, nes straipsnio dispozicijoje yra nurodytas ir kitas būtinas objektyviosios pusės elementas - pasekmių sukėlimo būdas. Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už veiką, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. G., paėmė mažametę S. P. už rankos ir ją jėga tempė. Ši priešinosi, šaukė pagalbos, bandė įsikabinusi į stulpą ištrūkti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai G. Š., R. N., I. M. ir I. J.. Tokius kaltinamojo S. G. veiksmus teismas laiko kaip smurtavimą nukentėjusios mažametės S. P. atžvilgiu.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. G. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. teisingai.

Be to, kaltinamasis S. G. yra kaltinamas ir tuo, kad jis 2011-08-02, apie 14.30 val. viešoje vietoje, Kretingos mieste, Kęstučio gatvėje, ties namu Nr. 16, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia kilusio konflikto metu, pagriebė mažametę S. P. už rankos, stipriai suspaudęs jėga tempė S. P., tai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas paprastai padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. Kaltinamasis S. G. parodė, kad jis nukentėjusiąją S. P. tempė į vaiko teisių apsaugos tarnybą, nes ji panaudojo smurtą prieš jo mažametę dukrą. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai S. A., G. G., I. G., J. P., teismo medicinos specialisto išvada. Iš šių įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. G., tempdamas už rankos nukentėjusiąją S. P. į vaiko teisių apsaugos tarnybą, veikė ne siekdamas sutrikdyti viešėją tvarką, jo tyčia nebuvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą, S. G. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 2 d. sudėties, todėl S. G. išteisinamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tas, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, veiką padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė nukentėjusios veiksmai jo mažametės dukros atžvilgiu( BK 59 str. 1d. 1p., 3 p., 10 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. G., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. S. G. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai, dirba, išlaiko šeimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė nusikalstamą veiką dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė nukentėjusios veiksmai prieš jo mažametę dukrą, atlygino gera valia padarytą žalą, todėl jam skirtina sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis, artimas minimui, jos vykdymą atidedant( BK 75 str.).

Nukentėjusios įstatyminis atstovas pareiškė 30000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji S. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, ir sukrėtimą, emocinį stresą todėl jai buvo padaryta neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis S. G. dirba, turi pajamas, tačiau neturtinei žalai atsirasti didelę įtaką turėjo pačios nukentėjusios S. P. veiksmai kaltinamojo S. G. mažametės dukros atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus iš kaltinamojo S. G. priteistina po 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamasis S. G. gera valia atlygino žalą nukentėjusios įstatyminiam atstovui, nukentėjusios įstatyminio atstovo S. P. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo likusioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Iš kaltinamojo S. G. priteistina 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo įstatyminio atstovo S. P. naudai(BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.str. teismas

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d. ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 71 str., 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerius metus, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę- 6 MGL (900 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

S. G. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., nesant S. G. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusios S. P. įstatyminio atstovo S. P. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti iš S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 ( du tūkstančius) Lt advokato pagalbai apmokėti nukentėjusios S. P. įstatyminio atstovo S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai( BPK 106 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.