- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- 1-3073-929/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007-08-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d. 3 metams laisvės atėmimo, taikant BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2008-05-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 3) 2008-11-12 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p., 180 str. 2 d. 8 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo; 4) 2010-03-16 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. 4 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu prie 2008-11-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė bausmė 7 metai 9 mėnesiai 8 dienos laisvės atėmimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2015-06-16, bausmės atlikimo vietoje – Marijampolės pataisos namuose, adresu Marijampolėje, Sporto g. 7, parašytame ir išsiųstame laiške (duomenys neskelbtini), grasino (duomenys neskelbtini) S. V. (S. B.) vaikus padaryti invalidais, nužudyti jos vyrą. Taip pat savo naudai, kad atsisakytų savo ketinimų, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš (duomenys neskelbtini) S. V. 900 eurų kas mėnesį, pinigus pervedant į Marijampolės pataisos namų sąskaitą. Tokiu būdu V. K. prievartavo svetimą turtą ir grasino nužudyti bei sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.
Kaltinamasis V. K. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2015-06-16 parašė grasinamą laišką (duomenys neskelbtini). S. V. buvo (duomenys neskelbtini), todėl jai ir parašė. Dabar tiksliai neprisimina koks buvo laiško turinys, tačiau grasino nužudyti S. V. vyrą ir vaikus. Taip pat reikalavo 900 eurų iš S. V.. Grasinančio turinio laišką S. V. parašė todėl, kad (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą S. V. vyrui ir vaikams. Savo grasinimus ketino įgyvendinti išėjęs iš pataisos namų. Jeigu S. V. į jo sąskaitą būtų pervedusi laiške nurodytą pinigų sumą, vis tiek būtų įgyvendinęs savo grasinimus. Dabar persigalvojo ir neketina įgyvendinti savo grasinimų, tačiau kai rašė laišką, tokių ketinimų turėjo. Nežino kur gyvena S. V., tačiau gali bet kada tai sužinoti. Norėjo, kad S. V. labiau išsigąstų, todėl parašė, kad žino kur ji gyvena. Laišką parašė laisva valia, niekas jo nevertė. Nelabai gailisi dėl savo poelgio. Jam labai blogai pataisos namuose, turi skolų, nori, kad būtų pervestas į kitus pataisos namus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. B. parodė, kad šiuo metu, nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. dirba (duomenys neskelbtini). Iki tol dirbo (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) yra gautas nuteistojo V. K. laiškas sužinojo 2015-06-26 (duomenys neskelbtini) D. K., kuri laišką parodė savo kabinete. D. K. ją informavo, kad šis laiškas bus perduotas prokuratūrai. Šis laiškas jai buvo parodytas, ji jį perskaitė, jis buvo grasinančio pobūdžio, jame minimi jos artimi žmonės, su jais grasinama susidoroti, o būtent, kad vaikus padarys invalidais, vyrą nužudys. Iš laiško turinio suprato, kad V. K. žino jos gyvenamąją vietą, laiške nurodė, jog žino kada ji grįžta namo. Perskaičiusi šį laišką ji išgyveno nemalonius pojūčius, pasijuto nesaugi tiek dėl savęs, tiek dėl savo šeimos, jaučia baimę ir patyrė stresą. Laiške V. K. taip pat reikalavo iš jos pinigų, rašė, kad ji kiekvieną mėnesį jam persiųstų po 900 eurų už tai, kad jis neįgyvendintų savo grasinimų. Šį laišką pasirašė V. K., kurio atžvilgiu 2008-11-12 buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. K. buvo nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. ir 180 str. 2 d. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23).
(duomenys neskelbtini) 2015-06-26 gautas V. K. rašytas laiškas, kuriuo grasinama S. V. šeimai, rašoma, kad V. K. padarys jos vaikus invalidais, o vyrą nužudys, taip pat reikalaujama pinigų (po 900 eurų per mėnesį), kad nieko nedarytų jos šeimai (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 181 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., visiškai įrodyta.
Kaltinamasis V. K., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, patvirtino, kad parašė S. V. adresuotą laišką, buvo išdėstyti grasinimai nužudyti bei sunkiai sutrikdyti sveikatą jos artimiesiems, taip pat reikalaujama pervesti pinigų į jo sąskaitą. Tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios S. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, byloje esantis V. K. rašyto laiško turinys. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra nepaneigti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi grįsdamas nuosprendį.
Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. Iš paties kaltinamojo parodymų bei byloje esančio laiško turinio nustatyta, kad V. K. grasino S. V. (B.) vaikus padaryti invalidais, nužudyti jos vyrą, o kad atsisakytų savo ketinimų, reikalavo iš nukentėjusiosios 900 eurų kas mėnesį, pinigus pervedant į Marijampolės pataisos namų sąskaitą. Kaltinamasis V. K. nurodė, kad ketino įgyvendinti laiške išsakytus grasinimus išėjęs iš pataisos namų. Kita vertus, kaltinamasis nurodė ir savo poelgio motyvą – jis parašė laišką, nes (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.
Nagrinėjamoje byloje įvertinus V. K. grasinimų turinį, tai, kad kaltinamasis praeityje jau teistas už nužudymą ir kitus smurtinio pobūžio nusikaltimus, nurodė, kad žino nukentėjusiosios gyvenamosios vietos adresą, darytina išvada, kad V. K. grasinimai buvo realūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. B. nurodė, kad perskaičiusi laišką ji išgyveno nemalonius pojūčius, pasijuto nesaugi tiek dėl savęs, tiek dėl savo šeimos, jaučia baimę ir patyrė stresą. Be to, iš kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje duotų parodymų galima spręsti, kad jis norėjo, jog nukentėjusioji turėtų pagrindą bijoti jo grasinimų įgyvendinimo. V. K. teismo posėdyje taip pat patvirtino jo laiške nurodytą aplinkybę, kad jis iš S. V. reikalavo po 900 eurų kas mėnesį, kad atsisakytų savo grasinimų. Ši kaltinamojo veika atitinka BK 181 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Ta aplinkybė, kad V. K. parašė nukentėjusiajai laišką norėdamas, kaip pats nurodė, būti perkeltas į kitus pataisos namus, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, o priešingai – rodo kaltinamojo pavojingumą, nes jam priimtinos bet kokios priemonės ir būdai, taip pat ir nusikalstami, siekiant įgyvendinti savo tikslus.
Įvertinus V. K. parašyto laiško turinį, jo parodymus, duotus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikos teisingai kvalifikuotos kaip savarankiški nusikaltimai. Šiuo atveju, sunkesnis - BK 181 str. 1 d. numatytas nusikaltimas neapima BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, nes kaltinamojo laiške išreikšti grasinimai negali būti traktuojami vien tik kaip turto prievartavimo būdas. V. K. teismo posėdyje nurodė, kad būtų įgyvendinęs savo grasinimus, net jeigu nukentėjusioji būtų jam pervedusi nurodytą sumą, taip pat nurodė, kad grasinantį laišką būtent S. V. parašė dėl to, (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, šiuos nusikaltimus jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvertinama kaltinamojo asmenybė – V. K. praeityje teistas keturis kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus bei kvalifikuotą nužudymą, 2016 m. rugsėjo 28 d. – spalio 26 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-27/2016 nurodyta, kad V. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl jam diagnozuojamo lengvo protinio atsilikimo su elgesio sutrikimu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu jis neserga, jam diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. K. dėl dabartinės psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (b. l. 73-76).
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. K. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei BK 145 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. sankcijų vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. bendrintina su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (neatlikta bausmės dalis – 11 mėn. ir 24 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus bei 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. K. 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 ir 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. K. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti V. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016-12-21.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.