- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- I-2489-95/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01352-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Jūra Marija Strumskienė, Petras Viščinis
- Pareiškėjas
- UAB „Finjekta“
- Atsakovas
- Paramos Fondo Europos socialinio fondo agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Juliui Laimučiui Kvietkauskui, atsakovės atstovams Miglei Aleksonytei ir Rokui Didžiapetriui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Jovitai Kraukšlytei, Rolandui Mockui ir Ramūnui Dilbai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Finjekta“ skundą atsakovei Paramos Fondo Europos socialinio fondo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Finjekta“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (I t., b. l. 10-16), kurį patikslino (I t., b. l. 3-9), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – tretysis suinteresuotas asmuo, Ministerija) 2009-07-24 sprendimą Nr. ((24.16-01)-5K-0918003)-6K-907460 ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros (toliau – atsakovė, Agentūra) 2009-06-12 sprendimą Nr. ESF-09-SD-03206 (toliau – skundžiami sprendimai) bei įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti paraiškos vertinimą paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo etape.
Skunde nurodė, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, laiko juos neteisėtais ir nepagrįstais bei naikintinais. Paaiškino, kad paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo etape paraiška yra vertinama pagal Sąlygų aprašo 3 priedą „Reikalavimai projektams, pareiškėjams bei partneriams, detalizuojantys bendruosius ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, bei šių kriterijų vertinimo metodika“. Siekiant įvertinti, ar paraiška tenkina bendrąjį kriterijų Nr.1, yra įvertinami subkriterijai Nr.1.1. ir Nr.1.2. Vertinant bendrojo kriterijaus Nr. 1 vertinimo subkriterijų Nr. 1.1. „Pagrįstas projekto tikslų ir uždavinių ryšys su ŽIPVP I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ įvertinami subkriterijai Nr.1.1.1. ir Nr.1.1.2. Reikalavimai, detalizuojantys bendruosius ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus ir konkrečiai kriterijų Nr. 1.1.2. „įgyvendinto projekto poveikis ZIPVP I prioriteto tikslui ir uždaviniui turi būti teigiamas“ reikalauja, kad pagal paraiškos A ir B dalyse pateiktą informaciją būtų galima teigti, kad, įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis ŽIPVP I prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į priemonės specifiką, bus teigiamas. Būtina įsitikinti, kad pagrįstas projekto ir atskirų jo veiklų poreikis bei nauda, įrodytas problemos aktualumas, poveikis tikslinių grupių problemoms spręsti. Ministerija sutiko su Agentūros pozicija atmesti paraišką dėl priežasties, nenumatytos nei Sąlygų apraše, nei Administravimo taisyklėse, t. y. dėl to, kad tikslinant paraišką buvo tikslinamas darbuotojų skaičius bei konkrečiai nenurodyta vykdomojo personalo darbovietė. Pažymėjo, kad reikalavimų, nustatančių maksimalų ar minimalų patikslinimų skaičių, vertinimo dokumentuose nėra. Paraiškos atmetimo rašte nepagrįstai tvirtinama, kad pareiškėja buvo pateikusi informaciją, kad auklės bus įdarbintos pareiškėjos įmonėje, tačiau tokia informacija nei paraiškoje, nei patikslinant paraišką raštu ir elektroniniu paštu, nebuvo pateikta. Mano, kad paraiškos atitikimas kriterijui Nr. 1.1.2. buvo įvertintas netinkamai ir atliktas remiantis subjektyviais, Sąlygų apraše nenurodytais, kriterijais. Norėdama atmesti paraišką, įgyvendinančioji institucija – Agentūra – turėjo vadovautis Administravimo taisyklių 80 p. Kadangi, siekiant įvertinti paraiškos atitikimą kriterijui Nr. 1.1.2., nebuvo laikomasi darbo procedūrų, o įmonė pateikė papildomą informaciją ir duomenis pagal pateiktus reikalavimus, todėl laiko, kad paraiškos atmetimas yra neteisėtas. Bendrovei nėra aišku, kodėl Ministerija, cituodama UAB „Finjekta“ skundą dėl atmetimo, neatsakė į išreikštą pareiškėjos nuogąstavimą dėl vertinimo subkriterijaus Nr. 1.1.2 įvertinimo. Laiko, kad įmonės paraiškai yra keliami didesni, net neįmanomi įvykdyti, reikalavimai, nei turėtų. Ministerija, kaip vadovaujančioji institucija, privalėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu objektyvumo principu bei objektyviai ir visiškai išnagrinėti pareiškėjos raštu pateiktus argumentus dėl kriterijaus Nr. 1.1.2. vertinimo. Ji neturėjo teisės nagrinėti subjektyviai vien tik dalį pareiškėjos argumentų dėl kriterijaus Nr. 1.1.2. vertinimo. Taip pat nurodė, kad siekiant įvertinti atitiktį kriterijui Nr. 9.1.7., turėjo būti įsitikinta, ar yra įvertinta projekto įgyvendinimo rizika: finansinė, rodiklių pasiekimo ir kt., ar numatytos konkrečios priemonės rizikos pasireiškimui mažinti. Ši informacija privalėjo būti pateikta paraiškos B dalyje. Pareiškėja paraiškos B dalį pildė remdamasis pildymo instrukcijomis, pateiktomis privalomų užpildyti lentelių apačioje. Ministerija pacitavo Agentūros sprendime nurodytą informaciją, kad nėra aišku, kaip bus valdomi, kam atsakingi bei atskaitingi 180 projekto darbuotojų, jų darbdaviui esant Vilniaus miesto Gabijos gimnazijai, o jiems dirbant kitose 22 savivaldybėse kitų nei darbdavys juridinių asmenų patalpose. Pareiškėjos nuomone, tokios rizikos įvertinti pagal pateiktą paraiškos pildymo formą neprivaloma ir Agentūra, remdamasi Administravimo taisyklių 77 p., privalėjo pareiškėjos raštu paklausti, kaip ši rizika būtų valdoma bei galėjo pateikti savo konstruktyvias rekomendacijas. Nesiteiravusi šios informacijos iš pareiškėjos, Agentūra nesuteikė galimybės jai pateikti savo pastabų dėl rizikos valdymo. Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys tiek Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą objektyvumo, tiek Administravimo taisyklėse įtvirtintus profesionalumo ir efektyvumo principus, nurodančius, kad administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, o vertinimo procesas tinkamai organizuotas. Dėl paraiškos vertinimo taisyklių nesilaikymo, bendrovei nebuvo suteikta galimybė įvertinti papildomų rizikų bei nurodyti jų valdymo būdus, dėl kurių vėliau buvo atmesta paraiška, nes šios informacijos tiesiog nebuvo prašyta. Sąlygų apraše nėra nurodyta, kad yra privaloma pateikti konkretų sąrašą įstaigų, kuriose vyks vaikų priežiūra. Ministerijai buvo nurodyta, kad vaikų priežiūra vyks 22 savivaldybių darželių ir mokyklų patalpose, įstaigos, jų patalpos atitiks teisės aktuose keliamus reikalavimus, reikalingus vaikų priežiūrai, jų saugumui užtikrinti. Sąlygų apraše taip pat nėra nurodyta, kad vaikus prižiūrintį personalą privaloma įdarbinti savo patalpose. Mano, kad dėl pagal Sąlygų aprašą ir Administravimo taisykles neprivalomų įvertinti rizikų neįvertinimo yra neteisėta atmesti paraišką. Todėl Ministerija, pritardama Agentūros sprendimui ir nereaguodama į pareiškėjos argumentus bei Sąlygų apraše nurodytus kriterijaus Nr. 9.1.7. vertinimo reikalavimus, pasielgė neteisėtai ir subjektyviai.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovė Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūra su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Finjekta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 160-168) nurodė, kad Agentūra, įvertinusi paraiškos tinkamumą finansuoti nustatė, kad paraiška neatitinka septynių vertinimo kriterijų. Vertinimo metu Agentūra prašė pareiškėjos raštu paraišką patikslini du kartus, o tai rodo, kad Agentūra stengėsi visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti nustatytus neatitikimus ir priimti pagrįstą sprendimą atmesti paraišką. Europos Sąjungos struktūrinę paramą siekiančių gauti projektų vertinimas yra apribotas laike dėl griežtų paramos skyrimo ir jos panaudojimo terminų. Todėl atsakovė, atsižvelgdama į reikalavimą dėl vertinimo terminų, paraiškos tikslinimui suteikė maksimalų laiką, kurį galėjo skirti pagal nustatytus vertinimo terminus. Sprendimą atmesti paraišką priėmė tik visapusiškai išnagrinėjusi nustatytus neatitikimus. Agentūra, vertindama projektą pagal vertinimo kriterijų 1.1.2, privalėjo įsitikinti, kad įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į priemonės specifiką, bus teigiamas bei įsitikinti, kad yra pagrįstas projekto ir atskirų jo veiklų poreikis bei nauda, įrodytas problemos aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemoms spręsti. Pareiškėjos paraiška vertinimo kriterijaus 1.1.2 neatitiko. Agentūra sprendime paraišką atmetė ne dėl paraiškos tikslinimų ir jų skaičiaus. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos vertinimo kriterijus atitinkančios paraiškos, o neesminiai trūkumai ar netikslumai, kuriuos tinkamumo finansuoti vertinimo metu galima pakoreguoti, kurie ištaisomi pateikiant trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją, kurių Agentūra, turi teisę paprašyti, jeigu vertinant paraišką mano, kad tam, kad paraiška atitiktų visus tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijus, trūksta projekto esmės nepakeisiančių papildomų dokumentų ir (ar) informacijos. Agentūra, bendradarbiaudama su pareiškėja, geranoriškai prašė patikslinti paraišką du kartus raštu ir du kartus elektroniniu paštu, taigi, ji buvo suinteresuota, kad per ribotą vertinimo laikotarpį pareiškėja galėtų maksimaliai patikslinti nekokybiškai parengtą paraišką. Pareiškėjai negali tikėtis, kad jie galės tikslinti esminę netinkamai parengtos paraiškos informaciją ir (ar) dokumentus, neatsižvelgiant į ribotus vertinimo terminus, nes tokiu būdu būtų pažeisti proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Bendrovės nežinojimas, kokiose konkrečiose įstaigose bus prižiūrimi vaikai 22 savivaldybėse, vaikų priežiūrai būtinų asmenų skaičiaus ir jų pareigybių nepagrįstas didinimas nuo 90 iki 180 darbuotojų, taip pat nežinojimas, kas bus minėtų darbuotojų darbdavys bei kitos priežastys, tokios kaip, nepagrįsta tikslinės grupės problematika, jos dalyvavimas projekte ir koks bus teigiamas poveikis tikslinei grupei įgyvendinus projektą, leido vertinti projektą kaip nesuplanuotą, nekokybišką bei neatitinkantį vertinimo kriterijaus 1.1.2. Informacijos tikslinimas vertinimo metu yra susijęs tik su neesminėmis projekto korekcijomis, o pareiškėja vertinimo metu keitė esminę projekto informaciją. Agentūrai siekiant išsiaiškinti paraiškoje nepateiktą informaciją apie tai, kas įdarbins ir valdys vykdantįjį personalą, iš pradžių telefonu buvo pasakyta, kad vykdantįjį personalą įdarbins pareiškėja, vėliau atsakė, kad vykdantįjį personalą įdarbins projekto partneris Vilniaus Gabijos gimnazija. Pastebėjo, kad aplinkybė, kad projekto metu 180 darbuotojų 22 savivaldybėse turės atlikti 790 vaikų priežiūrą, nesant galimybės darbuotojus minėtose savivaldybėse įdarbinti, sudarė prielaidas vertinti pareiškėjos projektą kaip nesuplanuotą ir nekokybišką. Be to, dėl to kyla pagrįstai didelė rizika, kad projekto uždaviniai, tikslai, veiklos ir rodikliai bus neįgyvendinti ir nepasiekti. Vertindama projektą pagal vertinimo kriterijų 9.1.7., t. y., kad turi būti įvertintos rizikos, Agentūra turėjo įsitikinti, kad paraiškoje yra įvertinta projekto įgyvendinimo rizika: finansinė, rodiklių pasiekimo ir, ar numatytos konkrečios priemonės rizikos pasireiškimui mažinti. Projekto riziką atskleidžia ne tik paraiškos projekto rizikos analizės lentelėje pateikta informacija, bet ir visa paraiškos B dalies turinyje pateikta informacija, kurios pagrindu yra sprendžiama apie bendrą projekto logiką, tikslų, uždavinių, rezultatų ir rodiklių pasiekimą. Agentūros bendravimas su pareiškėja, siekiant gauti išsamesnės informacijos ir (ar) dokumentų apie projektą telefonu, elektroniniu paštu ir raštu, įrodo Agentūros pastangas per ribotus tinkamumo finansuoti vertinimo terminus, suteikti galimybę pareiškėjai patikslinti nesuplanuotą projektą ir nekokybiškai parengtą paraišką. Įvertinusi per tinkamumo finansuoti vertinimą iš pareiškėjos gautus projekto patikslinimus, Agentūra nustatė, kad projekto įgyvendinimo rizika išliko didelė: neištirtas projekto poreikis bei tikslinės grupės situacija, neaiškūs jos atrankos metodai, nepakankama projektų įgyvendinimo patirtis, nėra aiškios projekto strategijos, jo valdymo mechanizmas, neįtraukti visi reikalingi partneriai, neparemta projekto geografinė aprėptis. Pareiškėjos nepasirengimą įgyvendinti tokios apimties projektą liudija ir tai, kad pareiškėja projekto veiklų poreikį 22 savivaldybėse grindžia tik savo nuomone ir nepagrįstomis prielaidomis, kad projekte numatytų veiklų reikia. Veiklų vykdymo vietos riziką taip pat byloja, kad pareiškėja be jokio pagrindimo pasirinko veiklas įgyvendinti visose 14 savivaldybių, kurios yra pripažintos probleminėmis teritorijomis ir visuose 7 regioniniuose centruose, išskirtuose Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje. Tai, kad paraiška nėra pagrįsta nei atliktais tyrimais, nei patirtimi, ar anksčiau vykdytais panašiais projektais, bei tai, kad pasirenkama veiklas vykdyti savivaldybėse, už kurių pasirinkimą gaunamas didžiausias 1-ojo kriterijaus ir ketvirtadalis už visus kriterijus galimų surinkti balų, rodo pareiškėjos siekį formaliai gauti kuo įmanoma didesnį balų skaičių ir taip tikėtis gauti Europos Sąjungos lėšų finansavimą. Pažymėjo, kad įvertinus paraiškos tinkamumą finansuoti (su visais patikslinimais), projekto įgyvendinimo rizika yra didelė. Pareiškėja viso vertinimo metu nepateikė aiškios projekto valdymo schemos, kuri leistų įsitikinti, kad ji ar projekto partneriai turi administracinių ir organizacinių gebėjimų ir galimybių įdarbinti ir valdyti personalą, kuris viršija Vilniaus Gabijos gimnazijos turimų darbuotojų skaičių. Reikalingų partnerių neįtraukimas į projektą (ar kitų partnerystės su kitose (ne Vilniaus) 22 savivaldybėse veikiančiomis vaikų priežiūros įstaigomis įrodymų nebuvimas) rodo aiškią riziką, kad projekto veiklos, uždaviniai bei rodikliai nebus pasiekti. Prašymas pateikti informaciją, nustatant 4 darbo dienų terminą, negali būti vertintinas kaip pažeidžiantis lygiateisiškumo principą, todėl, kad paraiškos tikslinimui iš viso buvo skirta 12 darbo dienų, o pareiškėja termino pratęsti neprašė. Jeigu Agentūra būtų dariusi pareiškėjai išimtis ir leidusi paraišką tikslinti iki ji taptų tinkama finansuoti, ji pažeistų lygiateisiškumo principą kitų pareiškėjų atžvilgiu, o taip pat ir proporcingumo principą, reikalaujantį sprendimą atmesti paraišką priimti adekvačiai neatitikties vertinimo kriterijams mastui, taip pat įtakai vertinimo procesui ir rezultatams. Paramą administruojančios institucijos, kontroliuodamos lėšų panaudojimą, turi stengtis nustatyti visus sutarties sąlygų pažeidimus ir taikyti už juos pakankamai griežtas atsakomybės priemones. Agentūra, atsižvelgdama į paraiškos kokybę ir tinkamumo finansuoti vertinimo metu gautus papildomus dokumentus ir informaciją, nemato galimybės vertinti papildomą paraiškos informaciją, nes tokiu būdu būtų pažeistas paraiškų vertinimo lygiateisiškumo principas, kuris reikalauja projektų konkurse visoms paraiškoms taikyti vienodus vertinimo principus. Laiko, kad pareiškėja, pateikdama skundą tik dėl 2 vertinimo kriterijų, pripažino paraiškos neatitikimą kitiems 5 vertinimo kriterijams, o paraiška, neatitinkanti bent vieno vertinimo kriterijaus, vadovaujantis Administravimo taisyklių 79 p., yra atmestina.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Finjekta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 106-111) nurodė, kad vadovaujantis pareiškėjos paraiškoje pateikta medžiaga, nėra aišku, kokiose patalpose (konkretūs vaikų darželiai, mokyklos) bus teikiamos vaikų priežiūros paslaugos ir kaip bus įdarbinami vaikų priežiūrą atliekantys darbuotojai. Pareiškėja teigė, kad 180 auklių, kurios dirbs 23 savivaldybėse, įdarbins Vilniaus Gabijos gimnazija, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Faktas, kad Vilniaus Gabijos gimnazija galėtų įdarbinti 180 auklių, kurios dirbtų kituose rajonuose, kelia daug abejonių, nes nėra aišku, ar tai būtų galima padaryti teisiškai, nėra aišku, kaip būtų valdomi, kam tokie darbuotojai būtų atsakingi bei atskaitingi. Be to, paraiškos tikslinimo metu buvo iš esmės keičiama informacija, susijusi su numatomų vykdyti veiklų apimtimi (iš pradžių numatoma įdarbinti 90 auklių, vėliau pateikta informacija, kad projekte bus įdarbinta 90 auklių ir 90 jų padėjėjų, dar vėliau buvo pateikta informacija, kad bus įdarbinta 60 auklių, 60 auklyčių ir 60 seselių). Ministerijos nuomone, visa tai rodo, kad projektas ir jo įgyvendinimo strategija nėra pakankamai apgalvota ir parengta, jis nėra išbaigtas, kyla rizika projekto įgyvendinimui, tikslų ir uždavinių pasiekimui laiku. Atkreipė dėmesį, kad Ministerija sprendime išdėstė argumentus, kurie, jos nuomone, yra pakankami įsitikinti dėl Agentūros sprendimo dėl projekto atitikties vertinimo 1.1.2 ir 9.1.7 p. nustatytiems kriterijams pagrįstumo: paraiškos keitimas, kuris rodo nepakankamą projekto išbaigtumą, neaiškios vaikų darželių ir mokyklų patalpos, kuriose vyks vaikų priežiūra, neaišku kaip bus įdarbinamas vaikų priežiūrą atliekantis personalas, dėl to kyla didelė rizika projekto veiklų, uždavinių ir tikslų, stebėsenos rodiklių pasiekimui laiku. Pažymėjo, kad 1.1.2 p. vertinimo kriterijaus paaiškinime nustatyta, kad turi būti vertinama paraiškos A ir B dalyse pateikta informacija, taigi, šis kriterijus neturėtų būti vertinamas tik formaliai, o turėtų būti vertinama visa paraiškoje pateikta informacija. Agentūra, vertindama atitiktį 1.1. kriterijui, pagrįstai atsižvelgė į realias galimybes (laiku) pasiekti projekto tikslus ir su tuo susijusias rizikas, o pareiškėjos argumentas, kad paraiška buvo atmesta dėl priežasčių, nenumatytų Apraše, yra nepagrįstas. Taip pat teigė, kad yra nepagrįstas pareiškėjos skundo motyvas, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Agentūros veiksmai (prašymai patikslinti paraišką) rodo jos pastangas gauti trūkstamą informaciją, o iš pareiškėjos pateiktų atsakymų matyti, kad projektas nėra iki galo suplanuotas (paraiškos tikslinimo metu keičiama esminė informacija, neaišku, kur bus vykdomos pagrindinės projekto veiklos, kaip bus įdarbinami vaikų priežiūrą atliekantys asmenys), dėl to kyla didelė rizika, kad projekto tikslai nebus laiku pasiekti. Ministerijos nuomone, skyrus finansavimą nekokybiškai parengtam projektui, būtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas kokybiškai parengtų ir suplanuotų projektų atžvilgiu. Agentūra, paprašydama informacijos, turėjo tikslą įsitikinti, kad projekto partneris – Vilniaus Gabijos gimnazija, prasidėjus projektui, turės teisę ir galės įdarbinti 180 auklių ir auklyčių, kurios dirbs 23 savivaldybėse. Agentūra pareiškėjos ne kartą prašė pateikti trūkstamą informaciją, susijusią su konkrečia vaikų priežiūros veiklų vykdymo vieta ir vaikų priežiūrą atliekančių asmenų įdarbinimu. Agentūra privalo paprašyti pareiškėjos pateikti trūkstamą informaciją ar dokumentus, kai jai tokios informacijos trūksta. Kai Agentūra mano, kad turimos informacijos pakanka priimti sprendimui, ji neprivalo prašyti papildomos informacijos. Agentūrai pakako turimos informacijos sprendimui atmesti paraišką priimti. Vertinant informacijos pakankamumo klausimą, taip pat tai, kiek kartų Agentūra turi prašyti trūkstamos informacijos, taip pat reikia atsižvelgti į nustatytus paraiškų vertinimo terminus. Pareiškėjos argumentas, kad rizikų, kurias vertino Agentūra, Sąlygų apraše nebuvo numatyta vertinti, yra taip pat nepagrįstas. Vertindama projekto riziką, Agentūra pagrįstai rėmėsi ne tik informacija, kuri pateikiama paraiškos B dalies 9 p., bet ir visa paraiškos B dalyje pateikta informacija, kaip nurodyta 9.1.7 p. kriterijaus vertinimo paaiškinime.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Ministerija) 2009-07-24 sprendimo Nr. ((24.16-01)-5K-0918003)-6K-907460 ir Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros (toliau – Agentūra) 2009-06-12 sprendimo Nr. ESF-09-SD-03206 (toliau – sprendimai), kuriais tinkamumo finansuoti vertinimo etape buvo atmesta pareiškėjos paraiška Nr. VP1-1.1-SADM-04-K-01-033 projekto „Suderink darbą ir šeimą“ finansavimui gauti.
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad UAB „Finjekta“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros paskelbtu kvietimu Nr. 01 pateikti paraiškas finansavimui gauti pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-04-K priemonę „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“, 2009-04-20 Agentūrai pateikė paraišką Nr. VP1-1.1-SADM-04-K-01-033 projekto „Suderink darbą ir šeimą“ finansavimui gauti (toliau – paraiška) (III t., b. l. 3, 4-44). Agentūra atliko paraiškos vertinimą ir 2009-06-12 priėmė sprendimą, kuriuo tinkamumo finansuoti vertinimo etape atmetė pareiškėjos paraišką, nes ji neatitiko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-03-09 įsakymu Nr. Al-90 patvirtinto VP1-1.1-SADM-04-K priemonės „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“ Projektų finansavimo sąlygų aprašo priedo Nr. 3 „Reikalavimai projektams, pareiškėjams bei partneriams, detalizuojantys bendruosius ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, bei šių kriterijų vertinimo metodika“ septynių vertinimo kriterijų: 1) 1.1.2. įgyvendinto projekto poveikis ŽIPVP 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui turi būti teigiamas; 2) 1.2.5. projekte numatomos teikti paslaugos turi atitikti apraše nustatytus reikalavimus; 3) 3.1.1. projektas turi siekti bent vieno šios priemonės produkto ir bent vieno rezultato rodiklio, nustatyto ŽIPVP priede, įgyvendinimo; 4) 7.2.2. pareiškėjas turi (arba įsipareigoja užtikrinti) pakankamus administravimo gebėjimus vykdant projektą; 5) 7.2.7. partnerystė projekte turi būti pagrįsta ir turėti pridėtinę vertę; 6) 8.1.3. užtikrintas finansinis projekto (veiklų) ir rezultatų tęstinumas; 7) 9.1.7. turi būti įvertintos rizikos (I t., b. l. 17-21, 181-185; II t., b. l. 21-25, 26-30, 31-36). Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, 2009-05-26 (Ministerijoje gautas 2009-06-26) su skundu kreipėsi į Ministeriją (I t., b. l. 26, 27-32; II t., b. l. 12, 13-18). Ministerija, išnagrinėjusi bendrovės skundą, 2009-07-24 sprendimu pareiškėjos skundą pripažino nepagrįstu. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Ministerija pareiškėjos skundą nepagrįstu pripažino įvertinusi paraiškos neatitikimą dviems vertinimo kriterijams, t. y. 1.1.2 ir 9.1.7. Neatitikimo kitiems penkiems – 1.2.5, 3.1.1, 7.2.2, 7.2.7 ir 8.1.3 vertinimo kriterijam, ministerija nenagrinėjo, motyvuodama tuo, kad vadovaujantis Administravimų taisyklių 79 p., nustačiusi, kad paraiška neatitinka bent vieno vertinimo kriterijaus, Agentūra turi teisę paraišką atmesti (I t., b. l. 22-24, 112-114, 169-171; II t., b. l. 9-11).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėja skundą teismui dėl paraiškos atmetimo taip pat ginčija tik dėl paraiškos vertinimo pagal 1.1.2 ir 9.1.7 vertinimo kriterijus. Kadangi paraiškos vertinimo pagal likusius 1.2.5, 3.1.1, 7.2.2, 7.2.7 ir 8.1.3 vertinimo kriterijus pareiškėja neginčija, todėl teismas, neperžengdamas nagrinėjamos bylos ginčo ribų, pasisakys tik dėl paraiškos vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo pagal 1.1.2 ir 9.1.7 vertinimo kriterijus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008-11-05 įsakymu Nr. Al-361 patvirtintas 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-04-K priemonės „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (2009-03-09 įsakymo redakcija Nr. A1-90) (toliau – Aprašas) bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.
Projektų, įgyvendinamų pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, Ekonomikos augimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3740, Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 (išskyrus veiksmų programų techninės paramos prioritetus), bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų lėšų, atrankos būdus, kvietimų teikti paraiškas, projektų vertinimo ir atrankos, projektų tinkamoms išlaidoms finansuoti skiriamų ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų dydžio nustatymo, išlaidų apmokėjimo, projektų administravimo ir skundų nagrinėjimo tvarką, taip pat ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų, kurioms Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, pagal kompetenciją priskirta atsakomybė už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, veiksmų programų prioritetų ir jų įgyvendinimo priemonių planavimą ir įgyvendinimą, įgyvendinančiųjų institucijų, pareiškėjų ir projektų vykdytojų veiksmus administruojant ir finansuojant projektus nustato Taisyklės.
Remiantis Taisyklių 49 p., atrankos kriterijai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius atrankos kriterijus, o pastarieji – į atitikties ir prioritetinius. Paraiškų vertinimą sudaro šie etapai: administracinės atitikties vertinimas; projekto tinkamumo finansuoti vertinimas ir projekto naudos bei kokybės vertinimas (Taisyklių 53 p.). Paraiškų administracinės atitikties, taip pat projektų tinkamumo finansuoti vertinimą atlieka įgyvendinančioji institucija (Taisyklių 54 p.). Paraiškų vertinimo tvarka turi užtikrinti, kad bus laikomasi šių principų: lygiateisiškumo, skaidrumo, nešališkumo ir aiškios atsakomybės, profesionalumo ir efektyvumo, proporcingumo ir konfidencialumo (Taisyklių 60 p.). Remiantis Taisyklių 64 p., įgyvendinančioji institucija turi užtikrinti, kad paraiškų administracinės atitikties ir projektų tinkamumo finansuoti vertinimas truktų ne ilgiau kaip 2 mėnesius nuo projektų sąraše arba kvietime teikti paraiškas nurodytos paraiškos (-ų) pateikimo paskutinės dienos. Šie terminai pagrįstais atvejais gali būti pratęsti, atsižvelgus į gautų paraiškų apimtį ir suderinus su vadovaujančiąja institucija naują paraiškų vertinimo terminą, kurį vertinimą atliekanti institucija turi paskelbti svetainėje www.esparama.lt.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos pateikta paraiška buvo teigiamai įvertinta administracinės atitikties vertinimo etape, tačiau atmesta tinkamumo finansuoti vertinimo etape (II t., b. l 176, 193-194).
Pagal Taisyklių 72 p., projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nustato, ar projektas tinkamas finansuoti pagal atitinkamą tam tikros veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonę ir Projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatoma projekto atitiktis bendriesiems ir specialiesiems (atitikties) atrankos kriterijams, didžiausia leistina projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas skirti projektui lėšų dydis. Jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija projekto tinkamumo finansuoti vertinimui atlikti, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame paprašoma pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją ir nustatomas terminas, per kurį pareiškėjas privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją. Šis terminas neturi būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 15 darbo dienų, jeigu įgyvendinančioji institucija ir pareiškėjas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip (Taisyklių 77 p.). Valstybės ir regionų projektų tinkamumo finansuoti vertinimą įgyvendinančioji institucija turi organizuoti kaip derybas su pareiškėju, t. y. įgyvendinančiajai institucijai pateikus pastabas dėl paraiškos atitikties bendriesiems ir (ar) specialiesiems atitikties kriterijams, pareiškėjas gali paraišką patikslinti (Taisyklių 78 p.). Jeigu pareiškėjas per nustatytąjį terminą prašomų dokumentų ir (ar) informacijos nepateikia arba pateikia ne visus prašomus dokumentus ir (ar) informaciją, arba projektas neatitinka bent vieno projekto tinkamumui finansuoti keliamo reikalavimo, įgyvendinančioji institucija turi teisę priimti sprendimą atmesti paraišką (Taisyklių 79 p.). Prieš priimdama sprendimą atmesti paraišką, įgyvendinančioji institucija turi išnagrinėti nustatytus neatitikimus, papildomos informacijos, duomenų ir dokumentų nepateikimo aplinkybes ir įsitikinti, kad atmetimas yra pagrįstas ir paraiškos vertinimą atlikę vertintojai nepažeidė nustatytų darbo procedūrų. Apie priimtą sprendimą atmesti paraišką įgyvendinančioji institucija informuoja pareiškėją per 15 darbo dienų nuo sprendimo atmesti paraišką priėmimo dienos – išsiunčia jam informacinį raštą, kuriame nurodo paraiškos atmetimo priežastis (Taisyklių 80 p.).
Reikalavimus ir sąlygas projektams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos fondų pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-04-K priemonę ,,Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“ nustato Aprašas.
Pagal Aprašo 66.1.6. p., nustačius, kad paraiška atitinka visus administracinės atitikties vertinimo reikalavimus, ji teikiama kitam vertinimo etapui. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatoma: pareiškėjo bei projekto atitiktis reikalavimams projektams ir pareiškėjams, detalizuojantiems bendruosius ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, nurodytiems šio Aprašo 24 p. (66.2.1.1.p.), didžiausia leistina projektų tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias leistinas projekto finansavimo dydis (66.2.1.2. p.), didžiausia Europos Komisijai tinkamų deklaruoti išlaidų suma (66.2.1.3.p.). Projektų tinkamumo finansuoti vertinimas yra atliekamas vadovaujantis vertinimo metodika, nustatyta šio Aprašo 3 priede ir užpildant šio priedo lentelės 4 arba 5 stulpelius (66.2.2 p.). Jeigu vertinant paraišką nustatoma, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai ir (ar) informacija projekto tinkamumo finansuoti vertinimui atlikti, pareiškėjui siunčiamas raštas, kuriame paprašoma pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją ir nustatomas terminas, per kurį pareiškėjas privalo pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją. Šis terminas neturi būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ilgesnis kaip 15 darbo dienų, jeigu agentūra ir pareiškėjas bendru sutarimu nenusprendžia kitaip (66.2.3. p.).
Vadovaujantis Aprašo 3 priedu „Reikalavimai projektams, pareiškėjams bei partneriams, detalizuojantys bendruosius ir specialiuosius projektų atitikties kriterijus, bei šių kriterijų vertinimo metodika“ (toliau – Metodika), 1.1.2. vertinimo kriterijus „įgyvendinto projekto poveikis ŽIPVP I prioriteto tikslui ir uždaviniui turi būti teigiamas“, reikalauja, kad, įgyvendinus projektą, pasiekimų ir rezultatų poveikis ŽIPVP I prioriteto tikslui ir uždaviniui, atsižvelgiant į priemonės specifiką, būtų teigiamas. Būtina įsitikinti, kad pagrįstas projekto ir atskirų jo veiklų poreikis ir nauda, įrodytas problemos aktualumas ir poveikis tikslinių grupių problemoms spręsti. Paraiškos A ir B dalyse. Vertinimo kriterijus 9.1.7. „turi būti įvertintos rizikos“ reikalauja, kad būtų įsitikinta, ar yra įvertinta projekto įgyvendinimo rizika: finansinė, rodiklių pasiekimo ir kt., ar numatytos konkrečios priemonės rizikos pasireiškimui mažinti. Paraiškos B dalis.
Agentūra sprendime dėl paraiškos atmetimo dėl 1.1.2. vertinimo kriterijaus „įgyvendinto projekto poveikis ŽIPVP I prioriteto tikslui ir uždaviniui turi būti teigiamas“ nurodė, kad paraiškoje nėra pagrįstas projekto ir jo metu numatytų įgyvendinti veiklų poreikis bei nauda, yra pateikiama statistinė bei bendro pobūdžio informacija apie nepalankią šeimų, siekiančių suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, padėtį Lietuvoje, nesigilinant į rajonų, kuriuose planuojama įgyvendinti didžioji projekto veiklų dalis, situaciją, nėra analizuojamos tikslinės grupės, su kuria planuojama dirbti, problemos bei poreikiai, todėl paraiškoje nėra įrodytas konkrečios egzistuojančios problemos aktualumas, nėra išsamiai ir konkrečiai aprašyta tikslinės grupės padėtis, kokie yra būtent šio projekto tikslinės grupės poreikiai ir problemos, kaip jų atsiradimo priežastis planuojama spręsti teikiamu projektu, koks bus projekto poveikis tikslinės grupės nariams, kaip pasikeis tikslinės grupės padėtis įgyvendinus projektą, nepateikta informacija, kaip tiksliai buvo/bus atrinkta projekto tikslinė grupė, kaip, kokiomis konkrečiomis priemonėmis bus užtikrinamas tikslinės grupės asmenų dalyvavimas projekte, nepagrįsta (pareiškėjos, partnerių patirtimi, įdirbiu, poreikiu, problematika, tikslinės grupės situacija, teritoriniu požiūriu, priežastiniais ryšiais ar pan.), kodėl iš 22 paraiškoje įtrauktų savivaldybių teritorijų yra pasirinkta projekto veiklas įgyvendinti visose 19 Vyriausybės nutarimais nustatytų Lietuvos probleminių teritorijų ar regioninių centrų, už ką projekte suteikiamas maksimalus balų skaičius. Agentūra padarė išvadą, kad paraiškoje nėra atskleistos tikslinės grupės problemos, nėra aiškus, įtikinantis bei akivaizdus poreikis šio projekto įgyvendinimui. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja iš esmės keitė/tikslino priežiūros veiklų įgyvendinimo vietą, ją atliekančių asmenų skaičių bei galimas darbovietes, priėjo išvados, kad projektas, jo poreikis, jo įgyvendinimo strategija nėra pakankamai apgalvota bei parengta, projektas yra tik teorinio pobūdžio, jis nėra išbaigtas, todėl negalima teigti, kad yra akivaizdu, kad projekto poveikis ŽIPVP 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui tikrai bus teigiamas. Dėl paraiškos atmetimo dėl vertinimo kriterijaus 9.1.7. „turi būti įvertintos rizikos“, Agentūra sprendime pažymėjo, kad paraiška neatitinka ir šio kriterijaus, nes pareiškėja numatė tik 3 potencialias rizikas šio projekto įgyvendinime: suaugusieji nenorės dalyvauti mokymuose, vaikai nenorės eiti į prailgintas grupes su nepažįstamais vaikais, vėluos mokėjimo prašymų pateikimas, tačiau neįžvelgė vidinių rizikų, t. y. neištyrė projekto poreikio bei tikslinės grupės situacijos, neturi pakankamai projektų įgyvendinimo ir administravimo patirties, neaiškūs projekto strategijos, valdymo ir įgyvendinimo mechanizmas, neįtraukė visų reikalingų partnerių tokiam projektui įgyvendinti, neaiškūs tikslinės grupės atrankos bei surinkimo metodai, nepagrįstas ir nelogiškas 22 savivaldybėse dirbsiančių projekto darbuotojų, įdarbintų su 22 savivaldybių vaikų priežiūros įstaigomis nesusijusiame partneryje, įdarbinimas ir neaiški jų atrankos tvarka, niekuo neparemta didelė projekto geografinė apimtis, tokio kiekio tikslinės grupės, darbuotojų suvaldymas. Taip pat neįžvelgė ir išorinės rizikos, t. y. kad gali būti vykdoma ir daugiau projektų, kurie taip pat planuoja vykdyti panašaus pobūdžio veiklas tuose pačiuose regionuose ir todėl gali nebūti reikiamo skaičiaus tikslinės grupės narių, jie gali nesutikti dalyvauti projekto veiklose arba neatitikti Apraše keliamų reikalavimų, pareiškėja gali nerasti 22 savivaldybėse vaikų priežiūros įstaigų, kurios sutiktų, galėtų dalyvauti projekte, o priežiūros paslaugų teikimas yra pagrindinė šio projekto veikla bei pagrindinis projekto tikslas. Agentūra padarė išvadą, kad neįvertinus minėtų rizikų ir nenumačius priemonių joms išvengti yra didelė rizika, kad projekto veiklos vėluos arba iš viso nebus įgyvendintos, nebus tinkamai įsisavintos Europos Sąjungos fondų lėšos.
Iš byloje esančios susirašinėjimo medžiagos tarp pareiškėjos ir Agentūros matyti, kad vertinimo metu Agentūra du kartus raštu ir elektroniniu paštu prašė pareiškėjos patikslini paraišką. Tikslinant paraišką, priežiūros veiklų įgyvendinimo vieta, ją atliekančių asmenų skaičius bei galimos darbovietės iš esmės keitėsi keletą kartų (pradiniame paraiškos variante tą patį vaikų skaičių ketino prižiūrėti 90 auklių, nebuvo aišku, kur jos bus įdarbintos ir kur bus prižiūrimi vaikai, vėliau buvo pateikta informacija, kad projekte bus įdarbinta 90 auklių ir 90 jų padėjėjų ir jos bus įdarbintos pareiškėjo įmonėje, nebuvo aišku, kur bus prižiūrimi vaikai, dar vėliau buvo pateikta informacija, kad 60 auklių, 60 auklyčių ir 60 seselių bus įdarbintos projekto partnerio įstaigoje Vilniaus miesto Gabijos gimnazijoje, o realiai jos dirbs ir prižiūrės vaikus 22 savivaldybėse, taip pat nedetalizuojant, kur tiksliai. Pareiškėjos buvo paprašyta paaiškinti, kokiose patalpose vyks vaikų priežiūros paslaugos 22 regionuose. Pareiškėja nurodė, kad vaikų priežiūra bus vykdoma kiekviename iš 22 rajonų, tame rajone esančių vaikų darželių ir mokyklų patalpose. Pareiškėja tiksliai nežinojo konkrečių vaikų darželių ir mokyklų, kuriuose būtų teikiamos vaikų priežiūros paslaugos, nepateikė informacijos, apie tokių įstaigų poreikį vaikų priežiūros paslaugoms ir galimybes įdarbinti papildomus žmones, suteikti patalpas. Pareiškėja teigė, kad aukles ir prižiūrintįjį personalą pas save įdarbins Vilniaus miesto Gabijos gimnazija (įdarbins į projektą ir sudarys sutartis), nes jie turi daugiausia patirties vaikų priežiūroje, įmonėje dirbtų koordinatoriai ir jų padėjėjai. Vaikų priežiūrą vykdys kiekviename iš rajonų esančių darželių auklėtojos ir mokyklų pradinukų auklėtojos, jos bus įdarbintos papildomoms valandoms (sudarys papildomą darbo sutartį su Vilniaus miesto Gabijos gimnazija ir tuo būdu įsidarbins projekte) (I t., b. l. 36-74, 77-100, 115-129, 131, 132-148, 150-157, 186-188, 189, 191-214, 215; II t., b. l. 1-4, 5-7, 38-46, 54-62, 63-64, 65-67, 69-120, 134-171, 172-175, 178-192). Vilniaus miesto Gabijos gimnazija raštu informavo, kad ji už projekto „Suderink darbą ir šeimą“ lėšas, projekto rėmuose, esant tokiam poreikiui, galės įdarbinti terminuotomis darbo sutartimis, projekto vykdymo laikotarpiui, vaikų priežiūrai būtinus asmenis (I t., b. l. 158; II t., 47).
Visapusiškai ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįsti pareiškėjos skundo motyvai dėl objektyvumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimų vertinant pareiškėjos paraišką, dėl paraiškai keliamų, pareiškėjos nuomone, neįgyvendinamų reikalavimų, dėl darbo procedūrų pažeidimų, dėl per trumpų paraiškos tikslinimo terminų nustatymo, nes juos paneigia byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir minėtų teisės normų sisteminė analizė. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek Agentūra, tiek Ministerija, priimdamos sprendimus dėl pareiškėjos paraiškos atmetimo, padarė pagrįstas išvadas, kad projektas, jo poreikis, jo įgyvendinimo strategija nėra pakankamai apgalvota bei parengta, projektas nėra išbaigtas, kad negalima teigti, kad yra akivaizdu, kad projekto poveikis Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto tikslui ir uždaviniui tikrai bus teigiamas. Vaikų priežiūrą atliekančių asmenų tipo bei jų skaičiaus (nuo 90 iki 180 asmenų) keitimas paraiškos tikslinimo metu rodo projekto nepakankamą išbaigtumą, dėl to kyla rizika dėl projekto įgyvendinimo laiku. Vilniaus miesto Gabijos gimnazija išreiškė tik ketinimą įdarbinti vaikų priežiūrai būtinus asmenis, kurie dirbtų jos patalpose, o dėl to taip pat kyla didelė rizika projektų veiklų, uždavinių ir tikslų pasiekimui ir numatytų stebėsenos rodiklių pasiekimui laiku. Agentūra ir Ministerija teisėtai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad projektas gali būti tinkamas finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Projektas yra tik teorinis, praktikoje sunkiai įgyvendinamas, jo sudedamosios dalys nėra logiškai pagrįstos bei susiję, jo suformavimas nėra paremtas realiai egzistuojančia problema, patirtimi, partneryste, nėra pagrindo įsitikinti, kad jis bus sėkmingai koordinuojamas, valdomas bei įgyvendinamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vertinant projektą, kurio vertė yra apie 9 mln. Lt Europos Sąjungos finansuojamų lėšų, rizikos įvertinimas yra labai svarbus.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, paneigiančių Agentūros ir Ministerijos padarytas išvadas, kad teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nenurodė jokių kitų motyvų, dėl kurių skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Agentūra ir Ministerija tinkamai aiškino ir taikė anksčiau paminėtas materialinės teisės normas, priimdamos skundžiamus sprendimus nepažeidė procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, priimti sprendimai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jų naikinti skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, ir įpareigoti Agentūrą iš naujo atlikti paraiškos vertinimą paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo etape, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Agentūra ir Ministerija, priimdamos sprendimus, nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo kompetencijos, priimti sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių jos buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Finjekta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.