- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 2SA-60-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01344-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- Š. B.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas bei priteistos vykdymo išlaidos, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Š. B. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 13-787/07.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas Š. B. kreipėsi į teismą CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, prašydamas panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2009-02-11 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 13-787/07 ir įpareigoti antstolį Vitalį Milevičių vykdyti Civilinio proceso kodekso 654 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad 2009-02-19 pareiškėjo motina R. M. priėmė antstolio Vitalio Milevičiaus 2009-02-11 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 13-787/07. Pareiškėjui nebuvo įteiktas nė vienas šios vykdomosios bylos dokumentas. Pareiškėju nebuvo įteiktas net Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-22 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2.-39-648/2007, kurį antstolis Vitalis Milevičius vykdė. Dokumentai nebuvo įteikti pareiškėjui dėl to, kad jie visi buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), o jis, kaip yra nurodyta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-22 nutarime administracinėje byloje Nr. A2.2.-39-648/2007, tuo metu atliko bausmę Pravieniškių l pataisos namuose. Todėl teismas ir antstolis visus dokumentus privalėjo siųsti į šiuos pataisos namus. Pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę pataisos namuose, turėjo savo sąskaitą, kurioje turėjo lėšų, tad antstolis turėjo siųsti užklausas į pataisos namus, todėl tik dėl neteisėtų ir nepagrįstų antstolio veiksmų bauda nebuvo sumokėta. Nurodė, kad antstolis nesilaikė Civilinio proceso kodekso straipsniuose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos įtvirtintų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas antstolis Vitalis Milevičius teismui pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti iš pareiškėjo Š. B. 231,27 Lt vykdymo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo Š. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Antstolio Vitalio Milevičiaus prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patenkino visiškai. Priteisė iš pareiškėjo Š. B. 231,27 Lt vykdymo išlaidų antstoliui Vitaliui Milevičiui. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad antstolis turėjo pareigą siųsti procesinius dokumentus į Pravieniškių 1 pataisos namus, kuriuose pareiškėjas atliko bausmę. Tačiau atsižvelgęs į Civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias galimybę priverstinio vykdymo veiksmus pradėti pasibaigus vykdomajame dokumente nurodytam įvykdymo terminui, teismas padarė išvadą, kad šis antstolio pažeidimas neįtakoja vykdymo išlaidų pagrįstumo iš teisėtumo. Teismas konstatavo, kad antstolio vykdytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-22 nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Antstolis, atlikęs būtinus vykdymo veiksmus, patyrė išlaidų, todėl įgijo teisę į jų atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytą aplinkybę, kad atlikdamas bausmę jis turėjo sąskaitą, kurioje buvo lėšų (CPK 178 str.). Todėl teismas laikė, kad antstolis pagrįstai vykdė užklausas ir kitus vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad ir šiuo metu nėra duomenų apie tai, ar pareikėjęs yra sumokėjęs teismo nutarimu jam paskirtą 350 Lt baudą. Teismas padarė išvadą, kad nėra absoliutaus pagrindo pripažinti, jog antstolio procesiniai veiksmai, susiję su siūlymu sumokėti vykdymo išlaidas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų, kurie buvo atlikti prieš 90 dienų nuo skundo padavimo dienos teismas laikė neturinčiomis teisinės reikšmės šioje byloje, todėl dėl jų nepasisakė ir jų nevertino (CPK 512 str.).
Teismas antstolio prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patenkino visiškai. Konstatavo, kad būtinosios išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 13/787/07 pagal instrukcijos 38 p., 1 lentelės 3 p. bei CPK 82 str. 1 d. sudarė 76,92 Lt, todėl šioje dalyje antstolio prašymą laikė pagrįstu. Vykdomojoje byloje Nr. 13/787/07 antstolis įvykdė: 30 užklausų (30 vnt. po 3,85 Lt, instrukcijos 3 lentelės 5 p., CPK 82 str. 1 d.); priėmė 2 patvarkymus (1 vnt. po 6,41 Lt, instrukcijos 3 lentelės 8 p., CPK 82 str. 1 d.); surašė 1 išieškojimo negalimumo aktą (6,41 Lt; 3 lentelės 11 p., CPK 82 str. 1 d.), išdavė 2 antstolio surašytų dokumentų nuorašus (po 3,85 Lt; instrukcijos 3 lentelės 3 p., CPK 82 str. 1 d.). Tokiu atveju išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, sudarė –142,43 Lt. Antstolis taip pat turėjo pašto išlaidų (4 siuntos po 2,98 Lt) – 11,92 Lt. Teismas pažymėjo, kad visos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, indeksuojamos atsižvelgiant į 2009 m. pirmo ketvirčio vartojimo kainų indeksą (128,2). Teismas padarė išvadą, kad iš viso antstolio naudai iš pareiškėjo priteistinos 231,27 Lt dydžio vykdymo išlaidos (CPK 611 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas Š. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį ir sustabdyti vykdymo veiksmus, panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2009 m. vasario 11 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0013/07/00787, įpareigoti antstolį įvykdyti Civilinio proceso kodekso 654 straipsnio reikalavimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą priteisti iš pareiškėjo Š. B. 231,27 Lt vykdymo išlaidų, nes teismas apskritai neturėjo teisės nagrinėti tokį klausimą, nes atitinkamo antstolio pareiškimo teismas negavo. Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Todėl teismas, negavęs antstolio pareiškimo, neturėjo teisės nagrinėti ir priimti tokį sprendimą. Pareiškėjui nebuvo įteiktas nė vienas šios vykdomosios bylos dokumentas. Pareiškėjui nebuvo įteiktas net Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-22 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2.-39-648/2007, kurį antstolis Vitalis Milevičius šiuo konkrečiu atveju vykdo. Dokumentai nebuvo įteikti pareiškėjui dėl to, kad jie visi buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), o jis, kaip yra nurodyta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-01-22 nutarime administracinėje byloje Nr. A2.2.-39-648/2007, tuo metu atliko bausmę Pravieniškių 1 pataisos namuose. Todėl teismas ir antstolis visus dokumentus privalėjo siųsti į šiuos pataisos namus. Teismas netinkamai pritaikė įstatymą: teismas nurodęs, kad sutinka su pareiškėjo argumentu, jog antstolis turėjo pareigą siųsti procesinius dokumentus į Pravieniškių 1 pataisos namus, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Civilinio proceso kodekso 661 straipsniu, kuris nustato atvejus, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę pataisos namuose, turėjo savo sąskaitą, kurioje turėjo lėšų. Jeigu antstolis užklausas ir kitus dokumentus, būtų siuntęs į pataisos namus, kuriuose pareiškėjas atliko bausmę, bauda jau būtų buvusi sumokėta, juolab, kad teismas buvo nutaręs baudos mokėjimą išdėstyti dešimčiai mėnesių mokant po 35 Lt kiekvieną mėnesį. Todėl tik dėl neteisėtų ir nepagrįstų antstolio veiksmų bauda nebuvo sumokėta. Dėl to, kas išdėstyta aukščiau, yra akivaizdu tai, kad antstolis prašo sumokėti už tai, ko apskritai šiuo konkrečiu atveju neturėjo atlikti. Apeliantas taip pat pažymi, kad buvo akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Civilinio proceso kodekso 610 straipsnis nustato, kad visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. l R-352, nustato, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą (29 p.). Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad išieškotojas apmokėjo vykdymo išlaidas, taip pat - apie jo prašymus dėl vykdymo išlaidų mokėjimo atidėjimo, sumažinimo ar atleidimo nuo mokėjimo bei vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. Kadangi yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu privalėjo atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju nebuvo įvykdyti ir Civilinio proceso kodekso 654 straipsnio reikalavimai: antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką, išaiškinti jam jo teises ir pareigas, numatytas Civilinio proceso kodekso 643, 644 straipsniuose, išklausyti jo pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Neįvykdžius Civilinio proceso kodekso 654 ir kt. straipsnių reikalavimų, niekas ir neturi teisės reikalauti vykdymo išlaidų, o pateiktas toks reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti vertinamas kaip reketas, naudojantis antstolio statusu. Antstolis nepateikė jokių įrodymų, kad vykdymo išlaidų dydžiai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos, kurios lentelėse nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius, nustatytus dydžius.
Atsiliepimas
Antstolis Vitalis Milevičius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-01-22 nutarimu skyrė pareiškėjui 350 Lt dydžio baudą ir baudos mokėjimą, nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, išdėstė dešimčiai mėnesių mokant po 35 Lt kiekvieną mėnesį iki visiško įvykdymo (vykd. b.l. 1). Pareiškėjui nemokant paskirtos baudos, nutarimas pateiktas antstoliui priverstiniam vykdymui. Civilinio proceso kodekso 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Šio straipsnio 2 dalyje išvardintas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, akivaizdžių kliūčių atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nebuvo, todėl antstolis teisėtai priėmė vykdomąją dokumentą ir pradėjo jį vykdyti.
Tai, kad apeliantas teismo nutarimo priėmimo metų atliko bausmę Pravieniškių 1 pataisos namuose negali būti pagrindų teismo sprendimui nevykdyti. Nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, jog Š. B. teismo šaukimas įteiktas tinkamai, todėl konstatuotina, jog apie teismo posėdį ir priimtą nutarimą jis turėjo žinoti ir, būdamas sąžiningas, siekti, kad sprendimas būtų įvykdytas gera valia net nepradėjus priverstinio išieškojimo. Aplinkybė, jog skolininkas turėjo pajamų, tačiau nesiėmė jokių veiksmų teismo sprendimui įvykdyti verčia abejoti pareiškėjo sąžiningumų, bei leidžia daryti išvadą apie jo piktybiškumą ir sąmoningą Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 4 punkte įtvirtintos pareigos domėtis vykdymo eiga nevykdymą.
Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turėjo būti sumokėta per penkiolika dienų nuo nutarimo skolininkui įteikimo dienos, kitaip tariant, šio sprendimo įvykdymo terminas yra nurodytas įstatyme, todėl, sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalimi, raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Sistemiškai analizuojant Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas nuostatas, tuo atveju, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose virš 200 Lt siunčia pranešimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pranešimas siunčiamas skolininkui registruotu laišku, kuris laikomas įteiktų pagal Civilinio proceso kodekso 604 straipsnio nustatytas taisykles. Šis pranešimas išsiųstas registruotu laišku vykdomajame dokumente nurodytų adresų, todėl laikytinas tinkamai įteiktu Civilinio proceso kodekso 604 straipsnio nustatyta tvarka. Tai, jog pranešimas pasirašytinai nebuvo įteiktas, skolininko turtinių interesų niekaip neįtakoja, kadangi vykdant šios rūšies išieškojimą iškart pradedami priverstiniai vykdymo veiksmai iš skolininko išieškant visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlygį antstoliui. Kadangi skolininko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas antstolis nenustatė, todėl vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu, ko pasėkoje, atlygis antstoliui neimamas.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punkto 5 dalyje nurodyta, kad išieškant valstybės naudai pagal teismų priimtus sprendimus vykdymo išlaidas apmoka Teisingumo ministerija, 29 punkte nurodyta, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą. Apeliantas remdamasis minėtomis nuostatomis teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad antstolis šiuos reikalavimus įvykdė. Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos Instrukcijos nuostatos reglamentuoja išieškotojo, o ne skolininko vykdymo išlaidų apmokėjimą. Tuo tarpu vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarką nustato bendrosios civilinio proceso kodekso normos įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 610, 611 straipsniuose bei Instrukcijos 28 punkto 2 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad visos vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius.
Apeliantas teigia, kad antstolis neįvykdė Civilinio proceso kodekso 654 straipsnio reikalavimų, todėl neturi teisės reikalauti iš jo vykdymo išlaidų bei prašė teismo panaikinti antstolio 2009-02-11 siūlymą sumokėti 231,27 Lt dydžio vykdymo išlaidas. Civilinio proceso kodekso 654 straipsnyje numatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šie Civilinio proceso kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikt kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Antstolis vykdydamas minėtą nutarimą, užvedė vykdomąją bylą, atliko eilę išieškojimo veiksmų: siuntė užklausimui VSDFV, Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, užklausimus bankams, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“. 2007-04-02 skolininkui buvo išsiųstas pranešimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas per nustatytą terminą, tačiau skolininkas per nurodytą terminą nei skolos, nei vykdymo išlaidų nesumokėjo.
Antstolis atlikęs būtinus vykdymo veiksmus iki vykdomosios bylos užbaigimo, patyrė išlaidas, todėl įgijo teisę į vykdymo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, Instrukcija bei Civilinio proceso kodekso 610, 611 straipsniais atlyginti minėtas vykdymo išlaidas yra skolininko pareiga, todėl antstolis pagrįstai pateikė skolininkui 2009-02-11 siūlymą sumokėti 231,27 Lt dydžio vykdymo išlaidas. Antstolis laikėsi Civilinio proceso kodekso nustatytos vykdymo išlaidų iš skolininko išieškojimo tvarkos, t.y. išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Vadinasi, antstolio pateiktas skolininkui siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas neprieštarauja Civilinio proceso kodekso normoms. Remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais pagrįstai paprašyta teismo toje pačioje civilinėje byloje išnagrinėti ir vykdymo išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, kadangi visi įrodymai, pagrindžiantys susidariusių vykdymo išlaidų dydį, tuo pačiu ir jų pagrįstumą ir teisėtumą pateikti vykdomojoje byloje. Teismui atsisakius prašomas priteisti vykdymo išlaidas, pačiam skolininkui kiltų papildomos neigiamos turtinės pasekmės, nes papildomo pareiškimo dėl vykdymo išlaidų priteisimo pateikimas sąlygotų pašto ir kitų išlaidų atsiradimą. Apelianto argumentas, jog antstolis nepateikė įrodymų, kad vykdymo išlaidų dydžiai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius atmestinas kaip nepagrįstas, nes susidariusių išlaidų rūšys ir kiekis yra pateikti vykdomojoje byloje (vykd. b.l. 18), kur kiekvieno veiksmo kaina paskaičiuota laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų įkainių.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.