- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- ATP-1121-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05415-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas R. A. buvo surašytas už tai, kad ji 2014-08-06 8 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) g. pastatė automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.5 punkto reikalavimus.
2015 m. birželio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - ir Institucija) tyrėja, R. A. atžvilgiu priėmė nutarimą ir nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį, 57 eurų bauda.
Nesutikdama su nutarimu R. A. apskundė jį Kauno apylinkės teismui. 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas skundą dalyje dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-02-04 nutarimo Nr. 20-IL-15419, kuriuo pratęstas administracinio teisės pažeidimųo bylos nagrinėjimo terminas, paliko nenagrinėtu. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-29 nutarimą Nr. 20N-33132435-15 paliko nepakeistą ir R. A. skundo netenkino.
Šalies argumentai
R. A. (toliau - ir apeliantė) Kauno apygardos teismo skunde prašo: panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-04 nutarimą Nr. 20-IL-15419 ir 2015-06-29 nutarimą Nr. 20N-33132435-15; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo numatyto ATPK 124¹ str. 4 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Apeliantė skunde nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį nuvykę su šeima atostogauti į (duomenys neskelbtini) jie apsigyveno šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje nėra automobilių stovėjimą draudžiančių kelio ženklų ir teisėtai įrengtų šaligatvių. Dėl neteisėto ir savavališko šaligatvio įrengimo ir galimybės ant jo statyti transporto priemones jai paaiškino patalpų nuomotoja R. B., taip pat ji matė ten nuolat stovinčias įvairias transporto priemones.
Skunde dėstoma, kad 2014-08-06 ryte, nesant kitoje kelio pusėje kitų automobilių ir netrukdant kitiems eismo dalyviams, apeliantė pastatė automobilį F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), ant nevientisos, akivaizdžiai neteisėtai įrengtos šaligatvio atkarpos. Nurodo, kad per dieną kelis kartus matė iš tolo, kad automobilis niekam netrukdė, eismas gatve vyko normaliai, kitoje gatvės pusėje kitų automobilių nebuvo, automobilio iš vietos nejudino ir neperstatė, o kitą dieną, t.y 2014-08-07 apie 11 val. jo neberado. Policijos pareigūnai jai paaiškino, kad jos automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Kretingoje esančią automobilių saugojimo aikštelę. R. A. skunde teigia, kad ji aktyviai aiškinosi įvykio aplinkybes, ieškojo liudytojų, su jais vyko į policijos įstaigą, paaiškinimuose nurodė kitų pažeidimą padariusių transporto priemonių valstybinius numerius, prašė apklausti jų valdytojus ir nustatyti objektyvią tiesą. Tai padaryta nebuvo, o jai buvo paaiškinta, kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas vadovaujantis vyresn. patrulio P. B. 2014-08-07 tarnybiniu pranešimu, kuriame aiškiai nurodyta, kad aš pažeidė KET 155.10 p. reikalavimus, ir už tai turi būti sumokami pinigai aikštelei bei ji būtinai turi būti nubausta. Kai apeliantė įrodė, kad eismui trukdė ne jos, o kitų asmenų automobiliai, ji buvo pradėta kaltinti pažeidus KET 155.5 p. reikalavimus, t.y. pastačius automobilį ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų. Į jos ir liudytojos R. B. paaiškinimus dėl neteisėtai įrengtų šaligatvių policijos pareigūnai nekreipė dėmesio ir teigė privalantys apeliantę nubausti dėl to, kad užtikrintų apmokėjimą įmonei, į kurios aikštelę buvo nutransportuotas jos automobilis. R. A. skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini) policija nepateikė, o Kauno policija neišsireikalavo visos bylos medžiagos ir su ja susijusių dokumentų, kad nagrinėjimas paskirtu laiku įvyks ir ji suprato, kad vis tiek bus nubausta už KET 155.5 p. pažeidimą, tuomet pateikė prašymą išsiaiškinti (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) įrengimo teisėtumą ir nutraukti jai pradėtą administracinę teiseną. Nors jau buvo praėję pusė ATPK 35 str. 1 d. nustatyto paskirti administracinę nuobaudą termino, institucija, iki tol vilkinusi ir nepasiruošusi nagrinėti bylos, ir toliau vilkino tyrimą - tik 2014-11-04 išsiuntė (duomenys neskelbtini) m. administracijos direktoriui raštą dėl duomenų apie (duomenys neskelbtini) pateikimą. Kauno policija visiškai nesiruošė bylos nagrinėjimui, nesigilino į bylos aplinkybes, nepareikalavo visos (duomenys neskelbtini) policijoje buvusios ir su įvykiu susijusios bei papildomos medžiagos. Policijos valdybos pareigūnai, 2014-12-02 gavę (duomenys neskelbtini)administracijos 2014-11-27 raštą ( Kauno apskr. VPK reg. Nr. 20-10-G-25500), nurodantį , kad (duomenys neskelbtini)m. savivaldybės administracija apie (duomenys neskelbtini)ir joje esančių šaligatvių įrengimą duomenų neturi, ir (duomenys neskelbtini) aikštė nėra registruota registrų centre, tik 2014-12-15 raštu Nr.20-10-S -24434 pranešė apeliantei apie 2014-12-29 10 val. įvyksiantį bylos nagrinėjimą. Atvykusi į bylos nagrinėjimą, susipažinusi su gauta medžiaga, nagrinėjimo metu buvo apkaltinta ne KET 155.5 (transporto priemonės pastatymas stovėti ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų), o KET 155.10 (kliudymas transporto ir pėsčiųjų eismui) reikalavimų pažeidimu. R. A. skunde nurodo, kad vyresn. specialistė E. V. ją informavo, kad Kauno apskr. VPK viršininkas D. Č. jai liepė perrašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, pakeisti anksčiau minėtus KET punktų reikalavimus. Tokiu būdu nagrinėjant administracinę bylą ir sprendžiant jos atsakomybės klausimą, tinkamai nesupažindinus jos su naujai reiškiamu kaltinimu ir neišaiškinus apeliantei teisių ir pareigų, numatytų ATPK 272 str., buvo pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek jos - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai, kaip ATPK 7 str., numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Apeliantės nuomone, tai, kad nagrinėjimo metu buvo priimtas domėn ir patenkintas jos 2014-12-29 prašymas, reg.20-10-AP 4670, išsiaiškinti naujas kaltinimo aplinkybes, patvirtina jos teiginį dėl naujų jai pateiktų kaltinimų ir institucijos siekį bet kokiomis priemonėmis ją nubausti ir pateisinti neteisėtą jos transporto priemonės nutransportavimą į aikštelę. Skunde nurodoma, kad pareigūnai, nepasiruošę bylos nagrinėjimui ir nesugebėję priimti nutarimo administracinėje byloje, aiškiai ignoruodami ATPK 35 str. 1 d. nustatytą reikalavimą paskirti administracinę nuobaudą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, 2015-01-09, t.y. tik po dešimties dienų, išsiuntė neskubų paklausimą (duomenys neskelbtini) m. policijai ir tęsė naujai pateikto kaltinimo įtvirtinimą. R. A. teigimu, 2015-02-02 Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyboje gautas (duomenys neskelbtini) policijos raštas, patvirtina jos teiginį, kad administracinę bylos medžiagą rinkusi (duomenys neskelbtini) policija nuslėpė dalį medžiagos, nesudarydama galimybės jai tinkamai susipažinti su medžiagoje esančiais duomenimis, pažeidė LR ATPK 272 str. reikalavimus, be reikalo užvilkino tyrimą. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija - Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdyba nustatytu terminu nepriėmė nutarimo administracinėje byloje, nors 2015-02-02 gavo atsakymą į savo paklausimą. 2015-02-04 Kauno apskr. VPK Kelių policijos vyesn. specialistė E. V., apeliantės nuomone, priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutarimą pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą (Kauno apskr. VPK reg. Nr.20-IL-15419). Nutarimas nemotyvuotas, jame nenurodyta jokia aplinkybė, o tik tai, kad 2015-02-06 baigsis nuobaudos skyrimo terminai. R. A. nurodo, kad institucija privalėjo informuoti ją apie nutarimo pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą terminą priėmimą, nes toks nutarimas gali būti skundžiamas. Tokių duomenų apie jos informavimą byloje nėra. Apeliantės manymu, nutarimas yra neteisėtas, todėl turi būti naikinamas. ATPK 35 str. 3 d. nustato atvejus, kada gali būti pratęsiami administracinės nuobaudos skyrimo terminai, o tokių priežasčių, susijusių su ja. R. A. skunde nurodo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-l2-2013, 2AT-5-2014). Vadovaujantis ATPK 7 str. nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisykle, numatančia jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, sprendžiant termino, per kuri turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodo, kad ji negali būti atsakinga už institucijos atliekamo tyrimo vilkinimą ir pareigūnų kompetencijos trūkumą, todėl administracinio teisės pažeidimo byloje galėjo būti priimtas vienintelis sprendimas-nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Apeliantė skunde rašo, kad po vyresn. specialistės E. V. 2015-02-04 priimto nutarimo, nesilaikant protingų bylos tyrimo terminų, tai yra. po daugiau nei mėnesio -2015-03-06 „skubiu'' atskiru pavedimu Nr.20-S-43368 buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) m. policiją, prašant atlikti užduotis, kurios turėjo būti atliktos tyrimo pradžioje, ruošiantis nagrinėti bylą. Taip pat buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administraciją su prašymu pateikti (duomenys neskelbtini) g. įrengimo dokumentus. Iš (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės administracijos buvo gautas raštas “Dėl informacijos pateikimo", kuriame buvo nurodyti techniniai (duomenys neskelbtini) gatvės parametrai. Iš gautų dokumentų matyti, kad techniniai parametrai neatitinka faktinių duomenų, užfiksuotų (duomenys neskelbtini) policijos atliktame pavedime pavedimas išpildytas po pakartotino rašto ir gautas 2015-04-27), pvz., gatvės važiuojamosios dalies plotis pagal detalų planą turi būti 3,5 m, o faktiškai yra 3,3 m. Pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (2013-06-27 Nr. XII-407) 2 str. detalusis planas yra urbanizuotos barba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Vadovaujantis šio dokumento reikalavimais, turėjo būti parengtas projektas statyti inžinerinį statinį - gatvę, nustatyta tvarka gautas statybos leidimas arba rašytinis pritarimas ir tik tada šis visuomenei svarbus statinys (Statybos techninis reglamentas 1.01.09:2003[5.33] papunktis Nr. 9.2) galėjo būti pastatytas. Netgi (duomenys neskelbtini) policijos išpildytame pavedime nustatyta, kad be projekto ir leidimo šaligatvio dalį neteisėtai ir savavališkai įrengė piliečiai P. G. ir K. Kadangi byloje surinkti duomenys apie tai, kad gyventojai (duomenys neskelbtini) gatvę ir šaligatvį įrengė savavališkai, gatvė ir šaligatvis neatitinka nustatytų Statybos techninių reglamentų Nr. 2.06.01.1999[4], gatvėje nėra draudžiančių stovėti kelio ženklų, niekaip kitaip nenustatytas važiuojamosios dalies ir tariamo šaligatvio naudojimas, padrikai, chaotiškai, ne visoje gatvėje įrengti ir netgi vizualiai akivaizdžiai neteisėti šaligatviai, ant kurių vieniems asmenims yra leidžiama statyti transporto priemones ir (duomenys neskelbtini) policija tai toleruoja (policija nesiėmė tirti ir imtis priemonių nubausti kitus stovinčių ant to paties šaligatvio transporto priemonių valdytojus), negali būti administracinio teisės pažeidimo dalykas ir objektas, o transporto priemonės statymas ant jų negali būti traktuojamas kaip administracinis teisės pažeidimas, nes iš neteisės teisė neatsiranda, Lot (ex injuria jus non oritur), buvo galima priimti vienintelį sprendimą-nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Be to R. A. nurodo, kad esant 2015-05-19 registruotam prašymui Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybai, reg. Nr. 20-AP-15996, susipažinti su administracinės bylos medžiaga ir gauti jos kopijas, jai į šį prašymą buvo neatsakyta (duomenų byloje apie tinkamą manęs informavimą nėra), taip pat nepranešta apie bylos nagrinėjimo datą (byloje duomenų apie tinkamą jos informavimą nėra, Kauno apskr. VPK KPV pareigūnams buvo nurodyta jos ieškoti tik apie savaitę laiko, būtent tada, kai ji buvo išvykusi, kai suteiktos vaiko auginimo atostogos, o pareigūnai pranešimą galėjo įteikti oficialiai ir teisėtai per jos vyro R. A. darbovietę. 2015-06-29 buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, tai yra iš jos atimta teisė gintis, akivaizdžiai pažeisti ATPK 272 str. reikalavimai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Č. galimai darė neteisėtą poveikį administracinio teisės pažeidimo byloje. Ne vieną kartą pareigūnė, nagrinėjusi administracinę bylą - vyresn. specialistė E. V.- paskambinusi pareiškėjai telefonu bei kai ji buvo nuvykusi į bylos nagrinėjimą sakė, kad ji priimtų kitokius sprendimus, bet jos viršininko D. Č. nuomonė yra kategoriška – R. A. byla niekada nebus nutraukta, ji bus nubausta, o po to galės kreiptis į teismus dėl nuobaudos panaikinimo, taip pat sakė, kad ji privalo vykdyti D. Č. nurodymus. Tai, kad D. Č. darė poveikį byloje, patvirtina jo duoti nurodymai pavaldiems pareigūnams vykti apeliantės ieškoti adresais, kuriuose seniai ji negyveno, taip pat jo 2015-06-29 tarnybinis pranešimas (reg. Nr.20-PR2-51315) savo pavaldiniui Kauno apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus viršininkui A. B.. Apeliantei akivaizdu, kad tai buvo netiesiogine forma duotas nurodymas pavaldiems pareigūnams tą pačią dieną ją neteisėtai nubausti , tai ir buvo padaryta. Administracinėje teisėje laikomasi nuostatos, kad nutarimas yra pareigūno vienasmenis procesinis sprendimas (išskyrus konkrečius įstatyme numatytus atvejus, kai administracinio teisės pažeidimų bylas nagrinėja kolegialus organas). Už šio sprendimo teisėtumą atsako jį priėmęs pareigūnas.
Šalies argumentai
R. A. nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje neteisėta ir nepagrista, todėl turi būti panaikinta. R. A. skunde teigia, kad statydama automobilį ant žinomai neteisėtai įrengto, nustatyta tvarka nesuprojektuoto ir neįregistruoto, neatitinkančio LR statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento reikalavimų šaligatvio, kuris dėl savo bendro vaizdo, nevientisumo visos gatvės atžvilgiu, leidžiančio vertinti jį kaip kelkraštį negalėjo suprasti, kad pažeidžiu kelių eismo taisyklių 155.5 p. reikalavimus. Apeliantė teigia, kad jos argumentus patvirtina ir jos surinkti liudytojų parodymai, medžiagoje esantys duomenys.
R. A. skunde nurodo, kad gyventojų įrengtas šaligatvis neturi būtinų ir būdingų šaligatviams nužemintų bordiūrų ( įvažiavimų į kiemus), pradžios ir pabaigos fragmentų, be to yra aiškiai neatitinkantis (duomenys neskelbtini) detalaus plano reikalavimų. Vykstant administracinio suskirstymo reformai, 1996 metais buvo naikinamos apskrities administracijos, todėl jų žinioje buvęs turtas, tame tarpe miestų gatvės pagal faktą sąrašu buvo perduotos miestų savivaldybių administracijoms. 2000-05-25 (duomenys neskelbtini)miesto tarybos sprendimu Nr.32 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini)m. detalusis planas. Pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (2013-06-27 Nr. XII-407) 2 str. detalusis planas yra urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas bendras teritorijos naudojimo reglamentas. Vadovaujantis šio dokumento reikalavimais, turėjo būti parengtas projektas statyti inžinerinį statinį - gatvę, nustatyta tvarka gautas statybos leidimas arba rašytinis pritarimas ir tik tada šis visuomenei svarbus statinys (Statybos techninis reglamentas 1,01.09:2003[5.33] papunktis Nr. 9.2) galėjo būti pastatytas. Priimdamas sprendimą apylinkės teismas vadovavosi LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 58 p., kuriame nurodyta bendra šaligatvio sąvoka- šaligatvis kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šis įstatymas tik apibrėžia šaligatvio sąvoką, tačiau niekaip nereglamentuoja gatvių projektavimo ir įrengimo tvarkos. R. A. taip pat nurodo, kad nesureguliuoti teisiniai santykiai negali būti administracinio teisės pažeidimo dalykas ir objektas, o jos veiksmai negali būti traktuojami kaip administracinis teisės pažeidimas, nes iš neteisės teisė neatsiranda, Lot (ex injuria jus non oritur).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį ir R. A. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
R. A. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teisės aktų reglamentuojančių gyvenamųjų vietovių susisiekimo infrastruktūrą, ženklinimą interpretavimu ir padarytomis išvadomis, kad R. A. veiksmuose yra pažeidimo numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje požymiai. Taip pat skunde keliamas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo tvarkos ir terminų pažeidimo klausimas.
Prieš analizuojant skundo argumentus, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad gatvė, kurioje buvo paliktas R. A. automobilis skirtinguose bylos dokumentuose vadinama skirtingais pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“ gatvė ir „(duomenys neskelbtini) aikštės“ gatvė. Vertinant šiuos dokumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos medžiagoje „(duomenys neskelbtini) aikštės“ gatvė „(duomenys neskelbtini)“ gatve yra tas pats objektas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą dėl nutarimo priėmimo procedūrų, konstatuoja, kad Institucija priimdama nutarimą nepažeidė ATPK dvidešimt pirmo ir dvidešimt antro skirsnio nuostatų, t.y. tinkamai pasiruošė nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, išsireikalavo ir surinko visą reikalingą medžiagą, laiku ir pagrįstai pratęsė administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminą ir priėmė teisingą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas itin išsamiai išnagrinėjo aplinkybes susijusias su administracinės nuobaudos skyrimo procedūra ir terminais (ATPK 35 straipsniu) ir pagrįstai konstatavo, kad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nenustatyta, jog policijos pareigūnai, tirdami R. A. padaryto pažeidimo bylą būtų nepateisinamai vilkinę bylos tyrimą, todėl policijos pareigūnų sprendimas pratęsti bendrąjį šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą buvo priimtas išimtinu atveju, kai objektyviai nebuvo galimybės pažeidimą išnagrinėti ir administracinę nuobaudą skirti laiku. Pirmos instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015-06-29 nutarimas Nr. 20N-33132435-15 yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad R. A. skundo apeliacinės instancijos teismui argumentai analogiški skundui pateiktam dėl Institucijos nutarimo Kauno apylinkės teismui, todėl atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl nutarimo priėmimo procedūrų, apeliacinės instancijos teismas visiškai palaiko apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus ir jų nekartoja.
Atsakydamas į apeliacinį skundą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo ir aiškinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 155.5 punkte (redakcija galiojusi iki 2014-10-14) nurodyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). ATPK 124¹ straipsnio 4 dalis numato, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
Kelių eismo taisyklių 3 punktas, apibrėžiantis šiose taisyklėse vartojamas sąvokas, nustato, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas; važiuojamoji kelio dalis (toliau – važiuojamoji dalis) – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, 3 straipsnyje, reglamentuojančiame kelių suskirstymą pagal reikšmę, 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Kelio sampratą pagal jo, kaip inžinerinio statinio naudojimo paskirtį, detalizuoja Statybos techninis reglamentas 1.01.09:2003 (toliau – ir Reglamentas) (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2009-04-01 iki 2014-10-10), pagal kurį keliai - inžineriniai statiniai, skirti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Taigi, tokia teisės aktų pateikta kelio samprata suponuoja išvadą, kad šaligatvis yra sudedamoji kelio dalis, skirta pėstiesiems vaikščioti esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos.
R. A. skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvę ir šaligatvius įrengė gatvės gyventojai P. G. ir K. Tokias išvadas apeliantė daro remdamasi (duomenys neskelbtini)miesto savivaldybės administracijos 2014-11-27 raštu Nr. (13.5)-D3-4633, kuriame nurodoma, kad pagal (duomenys neskelbtini)miesto centrinės dalies detalųjį planą (duomenys neskelbtini) aikštė yra pagalbinė D2 kategorijos gatvė, skirta privažiavimui prie atskirų objektų. Tame pačiame rašte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) aikštė nėra registruota VĮ Registrų centre. STR 1.01.09:2003 9.2 punkte nurodoma, kad keliai (gatvės) yra keliai ar jų ruožai, esantys miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintys pavadinimą. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Šiame Reglamente detalizuojami gatvės sąvokos elementai: gatvės elementai ? inžinerinio tiesinio (gatvės) sudėtinės dalys urbanizuotos teritorijos ribose: važiuojamoji dalis, sankryžos, gatvių statiniai, pėsčiųjų ir dviračių takai (šaligatviai), įvairios paskirties skiriamosios juostos, techninės eismo reguliavimo, stebėjimo ir informacinės priemonės, viešojo transporto stotelės ir 4 galiniai punktai, automobilių stovėjimo vietos, techninės priemonės nuo taršos ir triukšmo, želdiniai, apšvietimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo inžineriniai tinklai ir įrenginiai, drenažo tinklai ir įrenginiai gatvių raudonųjų linijų juostoje. Susipažinus su (duomenys neskelbtini)miesto bendrajame plane išdėstyta inžinerine infrastruktūra (http://www. (duomenys neskelbtini).lt/index.php?1309419080), byloje esančiu (duomenys neskelbtini) miesto objektų priėmimo perdavimo aktu, (duomenys neskelbtini) miesto žemėlapiu, byloje esančiomis fotonuotraukomis, šiuos duomenis įvertinus atskirai ir palyginus tarpusavyje Kauno apygardos teismui nekyla abejonių, kad (duomenys neskelbtini) aikštės gatvė (duomenys neskelbtini) mieste įrengta ne savavališkai, o laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Iš byloje esančios ištraukos iš (duomenys neskelbtini) miesto centrinės dalies detaliojo plano (aiškinamojo rašto), patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, matyti, kad (duomenys neskelbtini) aikštė, (duomenys neskelbtini) , priskiriama D2 kategorijai, jos važiuojamosios dalies plotis - 3,5 m, šaligatvių plotis - 0-1,5 m. Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato gauto 2015-04-22 atsakymo į pavedimą Nr. 30-S-45418 bei prie jo prijungtos eismo įvykio vietos schemos ( b. l. 51) matyti, kad galimo pažeidimo padarymo vietoje - (duomenys neskelbtini) aikštė, (duomenys neskelbtini), užfiksuotas važiuojamosios dalies plotis -3,3 m, šaligatvių plotis - 1,2 m. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8745750 esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 57) matyti, kad policijos pareigūnams pabendravus su P. G., gyv. (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), ji paaiškino, kad šaligatvį, esantį (duomenys neskelbtini) a. dešinėje pusėje (važiuojant nuo (duomenys neskelbtini)g.) prieš daug metų įsirengė pati, kadangi minėtoje aikštės atkarpoje, kurioje įrengė šaligatvį, lyjant lietui susidarydavo bala ir norint patekti iki savo namų, reikėdavo bristi per vandenį. P. G. plyteles šaligatvio įrengimui atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingoje pusėje šaligatvį įsirengė P. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) a. 7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą šaligatvis yra tiek kelio, tiek gatvės elementas, todėl darytina išvada, kad nepaisant šio elemento įrengimo būdo urbanizuotoje teritorijoje, šaligatvis egzistuoja kaip gatvės dalis skirta pėstiesiems vaikščioti. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo byloje dėl KET 155.5 p. pažeidimo, šaligatvio įrengimo būdas nepašalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl konstatuotina, kad R. A. pasistatė automobilį ant gatvės dalies, kuri pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą atitinka šaligatvio sąvoką, nors jokių kelio ženklų, leidžiančių tokį automobilio stovėjimo būdą ir vietą, nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Todėl apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie šaligatvio įrengimo, naudojimo, registravimo savivaldybės nuosavybėn negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir vertinant pažeidimą neturi įrodomosios reikšmės. Taip pat šioje byloje nenagrinėtinos apeliantės skunde nurodomos aplinkybės dėl pareigūnų elgesio, telefoninių pokalbių turinio, galimo neteisėto poveikį bei kitos skunde nurodomos panašios aplinkybės.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos ir apylinkės teismo sprendimo išvadomis dėl R. A. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, ir, remdamasis byloje esančių duomenų visuma, konstatuoja, kad apeliantė pasistatydama savo automobilį ant šaligatvio, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų, tiesiogiai realizavo visus jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, požymius, todėl naikinti ginčijamą nutartį bei Institucijos 2015-06-29 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip to prašo apeliantė, nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, pažymi, kad teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta LR ATPK 30¹ straipsnyje. Administracinė nuobauda, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl šaligatvio bendro vaizdo, nevientisumo visos gatvės atžvilgiu, apeliantė galėjo subjektyviai įvertinti situaciją ir subjektyviai nesuvokti, kad daro administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėto pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos psichinį santykį su padarytu pažeidimu, padaryto pažeidimo aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, dėl galimo skirtingo subjektyvaus šaligatvio buvimo traktavimo ir suvokimo, byloje susiklostė išskirtinės aplinkybės pažeidėjos R. A. administracinės atsakomybės kilimo aspektu. Apygardos teismas vertina, kad R. A. veiksmuose yra visi jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės susijusios su šaligatvio sąvokos ir buvimo fakto suvokimu, mažina R. A. padarytos veikos pavojingumą. Teismo vertinimų, dėl aukščiau paminėtų priežasčių, skirti administracinę nuobaudą R. A. būtų neteisinga ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgiantį išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad R. A. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti R. A. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jai administracinės nuobaudos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, 2015-09-28 Kauno apylinkės teismo nutartis keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
2015 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartį pakeisti.
Pripažinti, kad R. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. R. A. atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ straipsnio nuostatas ir už administracinį teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje padarymą administracinės nuobaudos neskirti.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.