Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl bylos išskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti A. M., T. J., A. K., G. K., V. G., V. N., G. M., A. P., I. K., I. Ž., UAB „R“, UAB „A“, UAB „Y“, UAB „V“.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi išskirtas bylos nagrinėjimas kaltinamojo G. K. atžvilgiu ir išskirtos bylos nagrinėjimas atidėtas kol kaltinamasis bus surastas vykdant nutartį dėl jo paieškos ir suėmimo, kitų kaltinamųjų atžvilgiu procesą nutarta tęsti.

Teismas, spręsdamas bylos išskyrimo klausimą, nurodė, kad baudžiamojoje byloje nedalyvaujant kaltinamajam G. K. negalima pradėti baigiamųjų kalbų, suteikti žodį valstybiniam kaltintojui, dėl to neįvyko 7 posėdžiai. Teismas pažymėjo, kad kaltinamajam buvo paskirtos ambulatorinė ir stacionarinė psichiatrijos ekspertizės, po stacionarinės ekspertizės atlikimo jis teisiamajame posėdyje pasirodė vieną kartą, buvo apklaustas, po to vengė dalyvauti posėdžiuose ir pasislėpė nuo teismo. Atsižvelgdamas į tai, kad įrodymų tyrimas byloje baigtas, teismas konstatavo, kad tikslinga kaltinamojo G. K. bylą išskirti ir nagrinėti toliau bylą dėl kitų kaltinamųjų, toks bylos atskiras nagrinėjimas nepakenks nagrinėjimo teisme išsamumui, daryti pertraukas bylos nagrinėjime dėl kaltinamojo G. K. slėpimosi nuo teismo netikslinga.

Kaltinamasis A. M. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikinti. Kaltinamojo teigimu, atsižvelgiant į byloje pareikštus kaltinimus matyti, kad visi kaltinamieji kaltinami veikę organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis, galimai atliko nusikalstamas veikas, todėl kiekvieno jų parodymai, siekiant išsiaiškinti kiekvieno epizodo aplinkybes, yra vienodai svarbūs. Kaltinamojo G. K. nedalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą kitų kaltinamųjų atžvilgiu ir jo neapklausiant, kenktų bylos išnagrinėjimo išsamumui. Kaltinamasis pažymi, kad tik teisme G. K. duoti parodymai galės būti teismo vertinami kaip įrodymai tiek dėl jam, tiek dėl kitiems kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo, be to, nagrinėjant G. K. atžvilgiu išskirtą bylą, pakartotinai turės būti kviečiami ir apklausiami kiti kaltinamieji, liudytojai, todėl toks procesas nebūtų ekonomiškas. Kaltinamojo A. M. įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad baudžiamųjų bylų išskyrimas sudarytų sąlygas proceso vilkinimui.

Kaltinamojo A. M. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 254 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų; jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas. Pagal BPK 234 straipsnio 4 dalį byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išskyrė bylą kaltinamojo G. K. atžvilgiu konstatavęs, kad atskiras bylos nagrinėjimas nepakenks nagrinėjimo teisme išsamumui, bylos išskyrimas, atsižvelgiant į kaltinamojo G. K. elgesį proceso metu, yra vienintelė galimybė užkirsti kelią bylos vilkinimui.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad G. K. kaltinamas tuo, jog būdamas organizatoriumi, kartu su organizuotos grupės nariais atskirais laikotarpiais veikdamas skirtingų sudėčių bendrininkų grupėmis su asmenimis, kuriems sukčiavimams PVM ir pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje reikėjo realiomis prekėmis ir paslaugomis nepagrįstų PVM sąskaitų faktūrų, realiai valdydamas įmones skirtas nusikalstamai veiklai nuslėpti, klastodamas šių priedangos įmonių PVM sąskaitas faktūras ir jas lydinčius dokumentus, Vilniaus, Kauno miestuose, 2007 metų vasario - 2008 metų vasario mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, realiai veikiančių Lietuvos Respublikoje ūkio subjektų naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti 496 506,85 Lt PVM į valstybės biudžetą. Šiais veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

G. K. taip pat kaltinamas tuo, kad Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2007 metų - 2008 metų rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su J. Š., V. G., V. N., atskirais epizodais organizuotoje grupėje veikiant su G. M. bei organizuotai grupei nepriklausiusiais R. Š., R. Č., R. D., I. Ž., A. P., iš anksto susitaręs su organizuotos grupės nariais ir kitais organizuotai grupei nepriklausiusiais asmenimis daryti sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, Lietuvos Respublikos ūkio subjektų naudai panaikinti prievolę pelno mokestį sumokėti į valstybės biudžetą, aukščiau nurodytu būdu apgaule UAB „S“, UAB „M“, UAB „R“, UAB „A.“, UAB „Y“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti 232 848 Lt pelno mokesčio į valstybės biudžetą. Šiais veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

G. K. taip pat kaltinamas tuo, kad veikdamas 2007 m. kovo - 2008 m. sausio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su I. Ž. bei padedant organizuotos grupės nariams J. Š. ir V. N., Vilniaus, Kauno miestuose tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, padėjo I. Ž. ir V. N. pasisavinti jų žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ priklausantį turtą – 141 429,32 Lt. Šiais veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. K. 2007-2008 metais įsteigė ir vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, dėl to kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

G. K. taip pat kaltinamas tuo, kad Vilniaus, Kauno miestuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2007 metų kovo - 2008 metų sausio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su J. Š., V. G., V. N. bei organizuotai grupei nepriklausiusiais P. Ž. ir M. M., vykdydamas išankstinį nusikalstamą sumanymą ir turėdamas tikslą sukčiauti mokesčių mokėjimo srityje, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, ko pasėkoje valstybės biudžetui buvo padaryta didelė – 729 742,79 Lt turtinė žala. Šiais veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. K. vengia dalyvauti teismo posėdžiuose. Vien 2015 metais jis neatvyko: į 2015 m. sausio 20 d. teisiamąjį posėdį (gynėjas informavo, kad G. K. atsigulė į psichiatrinę ligoninę), todėl, neatvykus 3 kaltinamiesiems, paskelbta pertrauka; į 2015 m. vasario 5 d. teisiamąjį posėdį (gynėjas informavo, kad G. K. pasijuto blogai ir gulasi į ligoninę), todėl, neatvykus dviem kaltinamiesiems, paskelbta pertrauka; į 2015 m. kovo 5 d. teisiamąjį posėdį (pateikta pažyma apie G. K. ligą); į 2015 m. kovo 19 d. teisiamąjį posėdį (teismas informuotas, kad G. K. nusiųstas į stacionarą), todėl, neatvykus 2 kaltinamiesiems, paskelbta pertrauka; į 2015 m. kovo 27 d. teisiamąjį posėdį (gynėjas posėdžio metu nurodė, kad apie G. K. jokių žinių neturi, jo telefonas yra išjungtas). Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties matyti, kad G. K. kardomosios priemonės pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeistos į suėmimą, kadangi G. K. pažeidinėja jam skirtas kardomąsias priemones, neatvyksta į teismo posėdžius, slepiasi nuo teismo ir tuo trukdo nagrinėti bylą. Minėta apygardos teismo nutartis, apeliacine tvarka išnagrinėjus G. K. skundą, palikta galioti. Į bylą pateiktas Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 1 skyriaus raštas patvirtina, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. yra vykdoma G. K. paieška, jo galima buvimo vieta nenustatyta, jis nėra surastas. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2011 m. gruodžio 2 d. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra didelės apimties – 38 tomų, joje yra 14 kaltinamųjų, byla ypatingai sudėtinga. Nors byloje yra baigtas įrodymų tyrimas, tačiau G. K. pasislėpus nuo teismo negalima pradėti baigiamųjų kalbų, suteikti žodį valstybiniam kaltintojui, todėl nėra galimybės užbaigti baudžiamąją bylą. Nors skunde kaltinamasis A. M. teigia, kad baudžiamųjų bylų išskyrimas sudarytų sąlygas proceso vilkinimui, apeliacinės instancijos nuomone, priešingai – neišskyrus bylos dėl G. K. į atskirą bylą, būtų pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso kitiems kaltinamiesiems garantuota teisė, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tokia išvada daroma, įvertinus bylos eigą bei nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę.

Skunde kaltinamasis A. M. taip pat teigia, kad kaltinamojo G. K. nedalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kenktų bylos išnagrinėjimo išsamumui, kadangi tik teisme G. K. duoti parodymai galės būti teismo vertinami kaip įrodymai tiek dėl jam, tiek dėl kitiems kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. K. buvo apklaustas 2014 m. lapkričio 10 d. teisiamajame posėdyje ir jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad bylos išskyrimas pakenks nagrinėjimo teisme išsamumui, priešingai, tai padės greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 str. 4 d., 254 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skunde nurodoma aplinkybė, kad nagrinėjant G. K. atžvilgiu išskirtą bylą, pakartotinai turės būti kviečiami ir apklausiami kiti kaltinamieji, liudytojai, savaime nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.