Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys nesklebtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, baustas administracine tvarka, teistas 2 kartus: 1) 2010-11-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 2) 2011-12-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. subendrinus su 2010-11-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo paskirta bausme, galutine subendrinta bausme- laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. 2012-07-02 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, o būtent: jis, 2013-10-14, apie 19:00 val., bute, adresu (duomenys nesklebtini), Vilnius, konflikto su motina V. K. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,84 prom. girtumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė pastarajai du smūgius į galvos sritį, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai V. K. į kairę ranką bei spardė kojomis pastarajai į kojas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje S. K. kaltę pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad ten nebuvo sudavimų ar sumušimų, pastūmė ir tiek. Jis neneigia buvęs neblaivus, bet 0,8 promilės, tik butelis alaus, tai nelabai girtas. Tarp jų konfliktas buvo. Motina priekaištavo, kad pas jį draugai ateina, kad jie narkomanai ir asocialūs asmenys. Jis buvo jos kambaryje, ji prie durų stojo, kažką sakė ir tuo metu pastūmė jis ją ir tiek. Motina sakė, kad policiją iškvies. Ji nuėjo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Atsakydamas kaltinamasis į klausimus, paaiškino, kad pastūmė, nes negalėjo praeiti pro duris, o ji (motina) tarpduryje stovėjo. O kur ji atsitrenkė, jis neprisimena. Jis pastūmė nestipriai, kad žmogus pasitrauktų nuo praėjimo. Gal sukėlė jai skausmą, nes tai senyvo amžiaus žmogus. Jis netrenkė, to nebuvo, ji meluoja. Pas jį tuo metu buvo draugas, kuris sėdėjo kitame kambaryje ir nieko nematė. Kaltinamasis paaiškino, kad jis vartoja narkotikus, pinigų gauna, nes renka ir pridavinėja juodą ar spalvotą metalą. Jam atrodo, kad jis nukentėjusiąją pastūmė į petį. Jeigu teismas skirtų gydimąsi nuo narkotikų, jis sutiktų, nes yra nuo jų priklausomas, o dėl alkoholio, mano, kad problemų itin didelių neturi, išgeria. Šiuo metu nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. Padirbėjo neoficialiai, nes turi daug skolų 10 000 ar 20 000 Lt, dirbti nenori, kad antstoliai negalėtų jų išieškoti.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji V. K., kaltinamojo mama, paaiškino, kad datos nepamena. Pas sūnų atėjo draugas ir norėjo pasilikti nakvoti. Ji neleido ir tada sūnus atbėgo, sudavė savo koja į jos kojas. Rankomis sudavė į abi ausis. Kai ateina narkomanai pas jį, juos veja, tai jis pradeda muštis. Jai skaudėjo, kai jis sudavė. Kraujas nebėgo, skaudėjo ausį ir koją. Mėlynių nebuvo. Pas gydytoją nėjo. Jis nedirba, todėl pas ją gyvena. Daugiau ji vaikų neturi. Jis buvo teistas, pailsėjo nuo jo, kai jis kalėjime buvo, bet važinėjo pas jį. Atleidžia jam, jei jis daugiau taip nedarys. Kaimynei papasakojo apie įvykį, nes pati telefono neturi, tai iš kaimynės į policiją skambino.

Teisiamajme posėdyje apklausta liudytoja P. P. paaiškino, kad jie kaimynai, už sienos gyvena, jų butas 23, o jos 24. Čia moteris (nukentėjusioji) - auksas. Kaltinamasis irgi neblogas, pasisveikina, nusišypso. Dienos neprisimena, tai rudenį buvo. Jie neturi telefono. Ji atėjo pas ją sumušta su ašaromis. Jau ne pirmą kartą buvo toks dalykas. Tą kartą jį nusprendė paskambinti policijai, tai ji jai padėjo. Į ausį sūnus jai sudavė ir ji laikėsi už tos vietos. Ant veido mėlynių nebuvo. Matėsi, kad stresas didelis. Su ašaromis atėjo. Papasakojo, kad trenkė jai kumščiu į ausį. Jai atliktos dvi akių operacijos. Po antros operacijos iki šiol blogai mato. Ji pasakojo, kad reikia saugotis. Tai ne pirmas smurto atvejis. Ji policijos nekviesdavo, nes ji labai gera.

Teisiamajme posėdyje apklaustas liudytojas V. T. paaiškino, kad nei kaltinamojo S. K., nei nukentėjusiosios V. K. nebeprisimenua. Teisėjai pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 16), liudytojas paaiškino, kad parodymus patvirtina, papildomai nieko pasakyti negali. Kai jie atvyko, sūnus buvo savo kambaryje, motina juos pasitiko, konfliktas tuo metu jau buvo nurimęs. Nukentėjusioji jo manymu, negalėjo sugalvoti, jog jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, nes nukentėjusioji, taip pat ir jos sūnus buvo susijaudinę, kaltinamasis neneigė, kad tarp jų buvo konfliktas, apgailestavo dėl to, ką padarė. Kaltinamasis sakė, kad buvo konfliktas, kad jis ją pastūmė, kad tiesiog taip išėjo, kad motina jį sunervino.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. paaiškino, kad įtarimo esmė jam suprantama. Savo kaltės nepripažįsta. V. K., gim. 1944 m., yra jo mama, su kuria jis gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklausančiame jo mamai. Jo santykiai su mama paprastai yra geri, konfliktai pasitaiko, tačiau retai ir dažniausiai dėl buitinių dalykų. Paskutinį kartą policija buvo kviesta maždaug prieš 2-3 metus.

2013-10-14 jis su draugu Tomu, kurio nei pavardės, nei gyvenamosios vietos adreso nežino, buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilnius ir žiūrėjo televizorių, valgė, gėrė arbatą. Alkoholinių gėrimų bute nevartojo. Jis buvo šiek tiek vartojęs alkoholinių gėrimų dienos metu, tačiau nedaug. Mama grįžo namo apie 19.00 val. ir iš karto pradėjo priekaištauti, kad bute yra jo draugas, prašė, kad draugas išeitų. Jis pasakė, kad draugas dar truputėlį pasėdės ir išeis, bet mamai tai nepatiko ir ji toliau priekaištavo. Ji ateidavo į kambarį, kuriame jie sėdėjo ir vėl išeidavo, sakė, kad iškvies policiją, jeigu neišeis jo draugas. Jis užėjo į mamos kambarį ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau mamos jis nemušė, tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. S. K. parodė, kad jis mamą šiek tiek pastūmė ranka, kad ji pasitrauktų iš kelio, tačiau tikrai nestipriai, fizinio skausmo jai sukelti negalėjo. Tada mama išėjo pas kaimynę ir netrukus atvažiavo policija. Tuo metu, kai tarp jo ir mamos buvo žodinis konfliktas, jo draugas buvo kitame kambaryje, nieko nematė ir negirdėjo. Kodėl mama išsigalvoja, kad jis mamą mušė, nežino. Mano, kad ji taip policijai pasakė, kadangi norėjo, kad policija jį išvežtų (b.l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad S. K., gim. 1982-04-30, yra jos sūnus, su kuriuo ji gyvena dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas butas priklauso jai. Jos santykiai su sūnumi yra geri, tačiau paskutiniu metu jie vis dažniau konfliktuoja, kadangi sūnus niekur nedirba, vartoja narkotikus, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, dažnai reikalauja iš jos pinigų, iš namų išneša daiktus, į butą kviečia įvairius asocialius asmenis. Tarp jos ir sūnaus konfliktai nėra dažni, paskutinį kartą policija buvo kviesta prieš maždaug 2 metus. 2013-10-14 apie 19.00 val. ji grįžo namo iš bažnyčios ir bute rado sūnų S. K. su draugu, kurio ji nepažįsta, vardo ir pavardės nežino. Pamatė, kad sūnus akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, o jo draugas sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Ji pasakė sūnui, kad pasakytų savo draugui, kad jis išeitų iš buto. Sūnui S. K. tai labai nepatiko. Jai būnant savo kambaryje, S. K. priėjo prie jos rankos, kurios pasakyti negali, ir delnu trenkė jai vieną kartą į galvą dešinėje pusėje (prie ausies), po ko iš karto vėl su rankos delnu trenkė į kairę galvos pusę (prie ausies), po ko ji pajuto fizinį skausmą. Ji paaiškino, kad jai neseniai buvo atlikta akių operacija ir jai būtina saugotis, nes gali apakti nuo tokių smūgių į galvą. Po to sūnus iš karto trenkė jai rankos kumščiu vieną kartą į kairę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, ir kelis kartus spardė kojomis jai į kojas, dėl ko ji taip pat pajuto fizinį skausmą. Daiktų, galinčių sužaloti žmogų, konflikto metu sūnus neturėjo. Po to V. K. iš karto išbėgo pas kaimynę iškviesti policijos. Kai sūnus ją mušė, jo draugas buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Greitosios medicinos pagalbos ji nekvietė. Po S. K. suduotų jai smūgių jokių žymių ant jos kūno neliko, todėl į medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Ji parodė, kad sūnus S. K. prieš ją smurtavo ne kartą, bet policijos ji nekvietė. Ji nenorėtų, kad sūnus būtų iškeldintas iš buto, kuriame gyvena, tik nori, kad jos nemuštų. Dėl patirtos moralinės ir fizinės žalos prašė pripažinti ją nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nereiškė. (b.l. 14).

Iš 2013-12-20 Akistatos tarp nukentėjusiosios V. K. ir S. K. protokolo matyti, kad V. K. patvirtino savo parodymus, kuriuos ji davė apklausos metu. S. K. akistatos metu parodė, kad jis mamą tik ranka nestipriai pastūmė, kad ji pasitrauktų iš kelio, bet į galvą netrenkė ir kojomis nespardė (b.l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. paaiškino, kad 2013-10-14 apie 20.40 val. patruliuojant kartu su patrule D. N. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje neblaivus sūnus muša savo motiną. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja V. K., kuri paaiškino, kad jos sūnus S. K. du kartus jai trenkė ranka į galvą, po to rankos kumščiu trenkė į ranką bei spardė kojomis į kojas. V. K. buvo susijaudinusi ir išsigandusi (b.l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. P. paaiškino, kad 2013-10-14 apie 20.00 val. pas ją į namus atėjo V. K.. Ji buvo labai susijaudinusi, verkė ir pasakė, kad jau nebegali kentėti ir nori iškviesti policiją. V. K. jai papasakojo, kad jos bute kartu su sūnumi yra kažkoks nepažįstamas vaikinas ir ji paprašė sūnaus, kad minėtas vaikinas išeitų iš jos buto, bet sūnus su tuo nesutiko ir draugas liko bute. V. K. sakė, kad jos sūnus Stanislav ją muša, rankos kumščiu trenkė jai į galvą. Kiek kartų trenkė, V. K. neminėjo. Ant V. K. veido akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Ar V. K. sūnus Stanislav mušė ją į kitas kūno vietas, nežino, nes įvykio dieną V. K. jai daugiau nieko nepasakojo, buvo labai susijaudinusi, bet tikrai jai pasakė, kad sūnus S. K. jai trenkė į galvą. Po to iš jos telefono V. K. iškvietė policiją. Ji, būdama savo bute, ne kartą girdėjo kaip V. K. bute vyksta kažkokie barniai tarp jos ir sūnaus, kadangi girdėjosi kaip S. K. kalba pakeltu tonu. V. K. jai skundėsi, kad S. K. išneša daiktus iš namų ir parduoda, nes jam reikalingi pinigai. Ji žino, kad neseniai V. K. buvo atlikta akių operacija, todėl tokie smūgiai į galvą jai yra labai pavojingi (b.l.17).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų ROIK 0113000558565 matyti, kad 2013-10-14d. 20.36 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, namuose konfliktuoja neblaivus pranešėjos sūnus, mušasi, atsivedė draugą, kuris yra nepageidaujamas pranešėjos bute (b.l. 3).

Iš 2013-10-14 CD garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad V. K. policijai pranešė, kad sūnus ją mušė (b.l. 10-13).

2013-10-14 Vilniaus aps. VPK patrulės D. N. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2013-10-14 apie 20.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patruliuojant kartu su vyresn. patruliu V. T. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pareiškėjos sūnus namuose konfliktuoja, mušasi. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad 2013-10-14 apie 19 val. V. K. sūnus S. K. konflikto metu trenkė jai du kartus su ranka į galvą, vėliau su kumščiu į kairę ranką ir kojomis spardė V. K. kojas. Pranešėja buvo susijaudinusi ir išsigandusi. Nurodė, kad anksčiau buvo smurto artimoje aplinkoje atvejų (b.l. 5,6).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų ROIK 0110000098616 matyti, kad 2010-03-08 10.21 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje namuose buitinio konflikto metu V. K. sumušė sūnus S. K. ir ji prašė policijos pareigūnų jį įspėti dėl tokio elgesio (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Pastarosios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad kiltų asmeniui baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Vertindamas šiuos byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog S. K. sukėlė fizinį skausmą savo motinai V. K.. Tokią išvadą teismas daro remdamasis nuosekliais nukentėjusiosios V. K. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji teigė, kad kai ateina narkomanai pas sūnų, ji juos veja, tai kaltinamasis pradeda muštis. Jai skaudėjo, kai jis sudavė. Kraujas nebėgo, skaudėjo ausį ir koją. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad kaltinamasis delnu trenkė jai vieną kartą į galvą dešinėje pusėje (prie ausies), po ko iš karto vėl su rankos delnu trenkė į kairę galvos pusę (prie ausies), po ko ji pajuto fizinį skausmą ir kelis kartus spardė kojomis jai į kojas, dėl ko ji taip pat pajuto fizinį skausmą. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi ji iš karto po įvykio nubėgo pas kaimynę P. P.. Pastaroji apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusioji atėjo pas ją sumušta su ašaromis. Jau ne pirmą kartą buvo toks dalykas. Jai sudavė sūnus į ausį ir ji laikėsi už tos vietos. Matėsi, kad buvo didelis stresas. Tai, kad buvo pavartotas prieš nukentėjusiąją fizinis smurtas iš dalies patvirtina ir po pranešimo apie įvykį atvykę pareigūnai. Apklaustas liudytoju V. T. paaiškino, kad kai jie atvyko konfliktas tuo metu jau buvo nurimęs. Nukentėjusioji jo manymu, negalėjo sugalvoti, jog jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, nes nukentėjusioji, taip pat ir jos sūnus buvo susijaudinę, kaltinamasis neneigė, kad tarp jų buvo konfliktas, apgailestavo dėl to, ką padarė. Kaltinamasis sakė, kad buvo konfliktas, kad jis ją pastūmė. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atleidžia jam (kaltinamajam), jei jis daugiau taip nedarys, ji su juo gyvena, tik nori, kad daugiau tai nepasikartotų. Ji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nenorėtų, kad sūnus būtų iškeldintas iš buto, kuriame gyvena, tik nori, kad jos nemuštų. Toks nukentėjusiosios paaiškinimas rodo, kad nukentėjusioji jo gailisi ir nesiekia jo išvaryti iš namų ar kitokiu būdu juo atsikratyti. Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, jog tai nėra atsitiktinis atvejis – anksčiau taip pat buvo informuoti policijos pareigūnai apie tai, kad kaltinamasis muša mamą.

Kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką iš dalies – neneigia, kad pastūmė savo motiną. Teismo vertinimu, kaltinamasis pasakodamas apie įvykio aplinkybes kiek švelnina savo elgesį, siekdamas išvengti atsakomybės, todėl teismas pripažindamas jį kaltu remiasi nukentėjusiosios ir aukščiau paminėtų liudytojų parodymais bei esančia rašytine bylos medžiaga.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu teisingai S. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šį nusikaltimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suprato, kad suduodamas ranka nukentėjusiajai smūgius į galvos sritį jai skaudės. Taigi be jokios abejonės jis pastarajai siekė sukelti fizinį skausmą ir jį sukėlė.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtaką nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas skirdamas kaltinamajam S. K. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau yra du kartus teistas (2012-07-02 paleistas iš Pravieniškių Pataisos namų atlikus bausmę, b. l. 49), baustas administracine tvarka (b. l. 39-46), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 66), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 65), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 67).

Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam bus pasiekta paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad turi priklausomybę narkotikų vartojimui ir jis sutiktų gydytis nuo narkomanijos. Atsižvelgiant į tai, yra tikslinga skirti BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą - gydytis nuo narkomanijos, jei S. K. sutinka. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė ir nurodytas teismo įpareigojimas leistų pasiekti bausmės tikslus. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti S. K. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Iš laikino sulaikymo protokolo (b. l. 18) matyti, kad S. K. buvo laikinai sulaikytas 2013-10-14 20 val. 40 min., paleistas iš sulaikymo 2013-10-15 12 val. 20 min. (b. l. 19). Šis laikotarpis įskaitytinas į skirtinos bausmės laikotarpį.

Kompaktinis diskas, esantis byloje su garso įrašu iš BPC (b. l. 11) paliktinas saugoti byloje.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 34) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)303 straipsniais teismas,-

nusprendė:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu 5 mėnesiams įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, jei tai nėra susiję su darbu, laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, taip pat jam sutikus gydytis nuo narkomanijos.

Įskaityti į bausmę S. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-10-14 20 val. 40 min., iki 2013-10-15 12 val. 20 min., kaip atliktas dvi laisvės apribojimo dienas.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinį diską, esantį byloje su garso įrašu iš BPC, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti S. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kai vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.