Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2016-05-30 · Byla Nr. A2.6.-434-617/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
A2.6.-434-617/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Pažeidėjas
M. B.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-434-617/2016
( Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00374-2016-9 )
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.3.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 30 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant M. B.

išnagrinėjęs M. B.

gimusio (duomenys neskelbtini) ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini)

lietuvio neteistonašlio pensininko

gyvenančio (duomenys neskelbtini) išsilavinimas spec. vidurinis

administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2016-05-14 apie 14 val. 20 min. Švenčionių r., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesilaikė saugaus atstumo iki automobilio stovėjimo aikštelėje esančios transporto priemonės, dėl to atsitrenkė į stovėjusią transporto priemonę Peugeot 607, v.n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino minėtą transporto priemonę, tuo pažeidė KET 9, 101 p. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais M. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Be to, M. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad jis aukščiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę, apgadino kitą transporto priemonę, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 14, 219, 221 p. reikalavimus ji padarė teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

M. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis, būdamas blaivus, kartu su savo dukra atvažiavo į Švenčionių m. esančią parduotuvę „MAXIMA“. Jo automobilis buvo pastatytas prie parduotuvės įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Išėjęs iš parduotuvės jis atsisėdo į savo automobilį, įjungė atbulinę pavarą ir, išvažiuodamas iš automobilių eilės, pajuto, jog jo vairuojamas automobilis į kažką įsirėmė. Jis išlipo iš automobilio ir pamatė, kad jo automobilis kabliu buvo įsirėmęs į aikštelėje stovėjusį automobilį. Jis apžiūrėjo automobilius, jokių sugadinimų nepastebėjo, todėl nuvažiavo į namus. Jis prie buto išleido dukrą, o pats nuvažiavo į garažą, kur, pastatęs automobilį, išgėrė alaus ir ėjo į namus. Einant jam paskambino draugas ir pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai dėl padarytos avarijos, todėl jis pats atėjo prie parduotuvės „MAXIMA“. Policijos pareigūnai nustatė jam 0,61 prom. girtumo laipsnį. Jis

2

pripažįsta, kad išvažiuodamas iš aikštelės buvo įsirėmęs į kitą automobilį, bet jokių sugadinimų jis nepastebėjo, todėl išvažiavo. Automobilį jis vairavo blaivus, o alų išgėrė pastatęs automobilį į garažą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas V.Juršėnas paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, buvo gautas pranešimas, kad Švenčionių m. prie parduotuvės „MAXIMA“ vairuotojas kliudė automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatytas išvažiavusio automobilio valstybinis numeris, o pagal jį – savininkas. Aikštelėje buvo automobilis kuriame buvo apgadinta galinio bamperio apdailos detalė – atšvaitas, kitų sugadinimų nebuvo. Sugadinimas buvo nežymus, ir garbaus amžiaus asmuo jo galėjo nepastebėti. Sudarant įvykio vietos schemą prie parduotuvės atėjo vyriškis M. B. – pasišalinusio automobilio savininkas, kuriam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Ar M. B. vairavo automobilis būdamas neblaivus jis negali teigti.

Iš esmės analogiškai paaiškino teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas G.Šimkūnas.

Liudytoja L. B. paaiškino, kad ji kartu su tėvu M. B. pastarojo vairuojamu automobiliu atvažiavo į parduotuvę „MAXIMA“, esančią Švenčionių m. Išvažiuojant iš aikštelės ji pajuto, kad automobilis į kažką įsirėmė. Tėvas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilius ir pasakęs, jog jokių sugadinimų nėra, išvažiavo. Tėvas vairavo automobilį būdamas blaivus. Vėliau paaiškėjo, kad nežymiai buvo sugadintas aikštelėje stovėjęs automobilis.

LR ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už ( ... ) pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kelių eismo taisyklių 219 p. yra numatytos vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareigos, įvykus eismo įvykiui. Kelių eismo taisyklių 222 p. numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal LR ATPK 9 str. administraciniu teisės pažeidimu ( nusižengimu ) laikomas priešingas teisei, kaltas ( tyčinis arba neatsargus ) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ( LR ATPK 284 str. 1 d. ). Kaip minėta, administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalino iš įvykio vietos. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų matyti, kad automobilio Peugeot 607 yra apgadintas galinis bamperis, t.y. apgadinta bamperio apdailos detalė. A. A. 80 sugadinimai nenustatyti. Iš byloje surinktos medžiagos darytina išvada, kad neabejotinai nustatyta, jog automobilis Audi 80 kontaktavo su automobiliu Peugeot 607, automobilis Audi 80 savo galine dalimi įsirėmė į automobilio Peugeot 607 galinę dalį, kontaktas buvo nežymus, taip pat padarytus sugadinimus pažeidėjas galėjo nepastebėti. Iš pasakyto darytina išvada, kad M. B. nesuprato padaręs eismo įvykį ir todėl jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties. Esant tokioms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo protokole M. B. veika buvo kvalifikuota ir pagal LR ATPK 127 str. 3 d., kuris numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusi kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusi kitiems asmenims priklausančių

3

transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą ( apgadinimą ), padaryto neblaivaus ( girto ) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Byloje nesurinkta ir teismui nepateikta jokių įrodymų, kad M. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 127 str. 2 d. padaromas ne tik tiesioginė tyčia, bet gali būti padarytas ir dėl neatsargumo, kas buvo ir nagrinėjamu atveju. Kaip minėta neabejotinai nustatyta, kad automobilis Audi 80 kontaktavo su automobiliu Peugeot 607 ir dėl to nežymiai buvo apgadintas automobilis Peugeot 607, todėl M. B. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybės pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant M. B. administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra pensininkas, gimęs 1941 m., teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo, gailis dėl to, todėl jam skiriama nuobauda sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., teisėjas

nutarė:

M. B. nubausti pagal LR ATPK 127 str. 2 d. bauda 35 € ( trisdešimt penkių € ) dydžio.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij