Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-02 · Administracinė byla Nr. eI-3304-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-02
Bylos Nr.
eI-3304-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01248-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Pareiškėjas
I. O., D. K., U. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3304-764/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01248-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant atsakovo atstovui Andrejui Keršuliui (Andrej Keršul),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. O., D. K. ir U. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos I. O., D. K. ir U. K. padavė teismui skundą, prašydamos panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-03-30 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-360(87) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjoms leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pagrįsdamos savo reikalavimus pareiškėjos nurodė, kad Departamento sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjos atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 26 str. ir 40 str. 1 d. nuostatas. Pareiškėja I. O. yra UAB ,,Vaitista“ dalyvė, turinti teisę sudaryti sandorius (prokūristė) ir akcininkė, kurios akcijų nominali vertė yra 14 000 Eur. Pareiškėja neprivalo žinoti, kas yra kiti įmonės akcininkai ir kokia jų akcijų nominali vertė, kas yra įmonės pagrindiniai klientai, koks yra įmonės pelnas, turima technika ir pan. Taip pat suklydo nurodydama direktoriaus vardą, t. y. vietoj Vaidas, nurodė Vaidis. Pareiškėja turi pakankamai žinių apie bendrovės ūkinę veiklą ir jos pobūdį. Įmonės akcininkas neprivalo domėtis jos darbuotojais ir jų įdarbinimo aplinkybėmis, nes tai yra direktoriaus kompetencija. Nėra žinoma, kokiais norminiais teisės aktais buvo remtasi vykdant pareiškėjos apklausą ir darant išvadą, kad jos paaiškinimai yra paviršutiniški, ji nedalyvauja įmonės veikloje. Ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, grindžiamas ne objektyviais faktiniais duomenis, o prielaidomis, nenurodytas aiškus teisinis pagrindas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis ĮUTP 35 str. 1 d. 2, 12 ir 14 p., nes nustatyta, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jos tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą, o gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Departamentas nustatė, kad pareiškėja faktiniame įmonės valdyme nedalyvauja, nepriima jokių su tuo susijusių sprendimų. Prieš apklausą pareiškėja buvo informuota, kad turi pateikti tikrovę atitinkančius ir kuo išsamesnius paaiškinimus apie jos ketinimus Lietuvos Respublikoje, tačiau pateikė paviršutiniškus, lakoniškus ir konkretumo stokojančius atsakymus. Apklausos metu buvo užduoti individualūs klausimai, susiję su jos prašyme nurodytomis aplinkybėmis, o atsakymai į juos įvertinti bendrame įrodymų kontekste. Apklausos siekis buvo nustatyti, ar pareiškėjos, kaip įmonės akcininkės, tikslas yra teisėta veikla įmonėje. Pareiškėja nežinojo įmonės direktoriaus pavardės, o vardą nurodė klaidingai. Taip pat negalėjo nurodyti teisingo įmonės pavadinimo, tikslaus registracijos adreso. Nors joks teisės aktas neįpareigoja žinoti kitus įmonės akcininkus, neabejotina, kad realiai įmonės veikloje dalyvaujantys asmenys, tokius duomenis žino, juo labiau, kad akcininkai yra 6 asmenys. Pareiškėja nežinojo duomenų apie įmonės pelną, nors juos buvo pateikusi su prašymu išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Taip pat negalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokias užduotis ji vykdo ar vykdys, kaip prokūristė. Be to, pareiškėja turi galimybę dalyvauti įmonės valdyme net ir neturėdama leidimo gyventi Lietuvoje. Apklausos metu pareiškėja nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jos šeimos nariai Lietuvoje negyvena, nors Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis V. K.. Teikdama tikrovės neatitinkančius duomenis, pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p. ir konstatuoti, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Pagal teismų praktiką, pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo ir atvykimo sąlygų yra pakankamas pagrindas šioms nuostatoms taikyti. Pareiškėjos nepilnametės dukros neatitiko ĮUTP 43 str. 1 d. 2 p. nuostatų, todėl leidimas gyventi Lietuvoje joms negalėjo būti išduotas. Departamento sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjų skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas yra keliamas dėl Departamento 2017-03-30 sprendimo Nr. (15/4-1)3I-360(87), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja I. O. 2016-11-30 kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, prašydama išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėja 2016-11-30 pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje savo nepilnametėms dukroms D. K. ir U. K..

Išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus, Departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 ir 12 p., atsisakė išduoti pareiškėjai I. O. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes ji pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kelia nelegalios migracijos grėsmę, tai pat vadovaudamasis ĮUTP 35 str. 1 d. 14 p. atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje jos nepilnametėms dukroms, nes jos neatitinka ĮUTP sąlygų, kurios nustatytos leidimui gauti.

Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjos nesutinka, todėl prašo teismą jį panaikinti. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja neprivalėjo žinoti, aplinkybių, susijusių su UAB ,,Vaitista“ akcininkais, pagrindiniais klientais, turima technika, direktoriumi, darbuotojais ir jų įdarbinimo aplinkybėmis. Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.

Leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis atitinka ĮUTP 40 str. 1 d. nuostatas, jei yra ĮUTP 26 str. 1 d. nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra ĮUTP 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pagal ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. (redakcija, galiojusi kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, metu), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pagal ĮUTP 35 str. 1 d., išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjai I. O. atsisakyta išduoti dėl to, kad ji pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Bylos duomenys patvirtina, kad kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėja nurodė, kad ji yra UAB ,,Vaitista“ akcininkė ir prokūristė, todėl, norėdama dalyvauti nurodytos įmonės ūkinėje veikloje, turi gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys, kuriais pareiškėja siekė pagrįsti atitiktį ĮUTP 40 str. 1 d. ir 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimams.

Vadovaudamasis vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo 84 p. ir siekdamas nustatyti, ar pareiškėja atitinka vieną iš ĮUTP 40 str. 1 d. nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra ĮUTP 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, pavedė Lietuvos Respublikos ambasadai atlikti pareiškėjos apklausą.

Įvertinęs kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjos pateiktus dokumentus bei per apklausą jai užduotus klausimus, teismas konstatuoja, kad buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėja pateikė tikrovę atitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Apklausos metu pareiškėjai I. O. buvo užduoti klausimai, susiję su UAB ,,Vaitista“ veikla, jos gyvenimu ir socialiniais ryšiais Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėja negalėjo nurodyti tikslaus įmonės pavadinimo, registruotos buveinės adreso, direktoriaus pavardės, nežinojo duomenų apie įmonės akcininkų skaičių ir jų vardų bei pavardžių, nežinojo pagrindinių įmonės klientų, negalėjo paaiškinti, kokia konkrečia veikla, įmonė verčiasi, nežinojo, kokie darbuotojai dirba įmonėje, koks jų darbo laikas ir gaunamas darbo užmokestis, koks buvo įmonės pelnas 2016 metais. Teismas nustatė, kad pareiškėja turėjo objektyvias galimybes atsakyti į jai užduotus klausimus, nes duomenys apie UAB ,,Vaitista“ veiklą jai turėjo būti žinomi iš kartu su prašymu pateiktų dokumentų. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo nurodytas įmonės buveinės adresas, tikslus pavadinimas, prie prašymo buvo pateikta su pareiškėja sudaryta Akcijų pasirašymo sutartis, kurioje nurodytas įmonės direktoriaus vardas ir pavardė. Juridinių asmenų registro išraše buvo nurodyta, kas yra įmonės akcininkai. Buvo pateiktos sutartys su UAB ,,Vaitista“ užsakovais, kuriose nurodyta atliktinų darbų vieta ir pobūdis. Taip pat buvo pateiktas UAB ,,Vaitista“ 2016 metų balansas, joje dirbančių darbuotojų darbo sutartys.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja negalėjo nurodyti tikslios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adreso, teigė, kad gyvens Šiauliuose, nors kartu su prašymu buvo pateikusi sutikimą leisti jai ir jos nepilnametėms dukroms deklaruoti gyvenamąją vietą J. Janonio g. 3, Užventis, Kelmės r. sav. Nepaisydama to, kad pareiškėjos sutuoktinis turi leidimą gyventi Lietuvoje, apklausos metu pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikoje jos šeimos nariai negyvena (7 klausimas).

Įvertinęs Departamento sprendime išdėstytus motyvus, kartu su pareiškėjos prašymu pateiktus duomenis bei jos apklausos metu pateiktus atsakymus, teismas sutinka su išvadomis, kad kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

Pagal nacionalinių teismų praktiką, pagrindą spręsti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka ĮUTP nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Įvertinęs visumą nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių ir atsižvelgęs į anksčiau nurodytą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjos atžvilgiu taikyti ĮUTP 35 str. 1 d. 12 p.

Kiek tai susiję su skundo argumentais, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aiškus jo teisinis pagrindas, teismas pabrėžia, kad jie yra nepagrįsti. Iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, kad leidimą pareiškėjai I. O. atsisakyta išduoti remiantis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 ir 12 p., t. y., dėl to, kad ji pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kelia nelegalios migracijos grėsmę.

ĮUTP 40 str. 1 d. 3 p. taip pat nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi (ĮUTP 43 str. 1 d. 2 p.). Pagal ĮUTP 43 str. 6 d., šio straipsnio 1 d. 2 p. nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal ĮUTP 51 str. 5 d. nustatytą tvarką.

Kadangi, ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjų D. K. ir U. K. motinai, o jų tėvas V. K. neatitinka ĮUTP 43 str. 6 d. reikalavimų, t. y. nėra pragyvenęs Lietuvos Respublikoje 2 metus (leidimas gyventi išduotas 2016-06-14), Departamentas neturėjo teisinio pagrindo išduoti joms leidimus gyventi, todėl pagrįstai vadovavosi ĮUTP 35 str. 1 d. 14 p. nuostatomis.

Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra faktiškai ir teisiškai pagrįstas, pakankamai motyvuotas, priimtas remiantis objektyviais duomenimis, kurių pareiškėjos nepaneigė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti 35 str. 1 d. 2, 12 ir 14 p. nuostatas ir atsisakyti išduoti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Departamento 2017-03-30 sprendimas Nr. (15/4-1)3I-360(87) paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų I. O., D. K. ir U. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Marius BajorasRasa Ragulskytė-Markovienė