Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Č. ir J. Č. (J. Č.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pareiškėjai prašė: 1) panaikinti ir pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto CMS) 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl vardo (duomenys neskelbtini) rašybos Nr. A136-3367/19(2.4.1.25-TD1), kuriuo netenkintas prašymas pakeisti pareiškėjų vaiko vardą iš „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti pareiškėjų vaiko vardą į „(duomenys neskelbtini)“ ir išduoti naują gimimo įrašą. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai pateikė prašymą dėl jų vaiko vardo keitimo, tačiau Vilniaus miesto CMS prašymo netenkino. Pareiškėja yra lietuvių tautybės, pareiškėjas – rusų kilmės; pareiškėjai šeimoje laikosi lietuvių ir rusų tradicijų, puoselėja kultūrą ir kalbą. Pareiškėjų vaikui suteikta lietuvišką galūnę turinti pavardė, o vardas turėtų atspindėti pareiškėjo tautybę – rusų kalboje populiarus vardas „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjų nuomone, Vilniaus miesto CMS atsisakymas pakeisti vardą į „(duomenys neskelbtini)“ prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui ir Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 daliai, tačiau pažeidžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, taip pat Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26, 27 straipsnius.

Suinteresuotas asmuo prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra. Anot suinteresuoto asmens, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 3.3 punkte nustatyta, kad nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui. Iš kitų kalbų perimti vardai rašomi su viena priebalse, o jų kilmė ar etimologija įtakos priebalsių rašymui neturi. VLKK ne kartą savo išvadose nurodė, kad adaptuojant iš kitos kalbos į lietuvių kalbą žodžius, vardus, vietovardžius, dvigubos priebalsės rašomos kaip viena.

Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad pareiškėjų prašymas rašyti vardą „(duomenys neskelbtini)“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams, nes toks vardas neatitinka Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena. Užrašymas su dviem priebalsėmis „(duomenys neskelbtini)“ yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Anot išvadą teikiančios institucijos, šioje byloje sprendžiant vardo klausimą neturėtų būti remiamasi bylose dėl pavardžių susijusiais argumentais, kai įpareigojama į asmens dokumentus įrašyti pavardę, kuri sutaptų su sutuoktinio arba tėvo, kitos valstybės piliečio, pavarde pagal kitos valstybės išduotą dokumentą.

Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis), juolab kad nė vienas dalyvaujantis byloje asmuo neprieštaravo bylos rašytiniam nagrinėjimui.

Pareiškėjų duktė gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai pateikė Vilniaus miesto CMS prašymą išduoti vaiko gimimo įrašą įregistruojant vardą ir pavardę – E. Č., tačiau pareiškėjų prašymas buvo atmestas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Viena vertus, tiek ginčijamo Vilniaus miesto CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas tiesiogiai neįtvirtina galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal gramatikos taisykles. Kita vertus, Civilinio kodekso 3.166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, teisė į vardą, pavardę, galimybė juos pasirinkti ir keisti laisva valia yra viena iš teisės į privatų gyvenimą sudedamųjų dalių. Šio pasirinkimo ribojimas gali būti pateisinamas tik visuomenės gerove.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti vaiko gimimo įrašą pareiškėjų pasirinktu vardu (duomenys neskelbtini)nesukelia jokios grėsmės viešajam interesui ir valstybinės kalbos saugumui; argumentų ar juolab įrodymų, patvirtinančių tokias grėsmes, nepateikė ir suinteresuotas asmuo. Suinteresuoto asmens ir išvadą teikiančios institucijos nurodomus interesus, susijusius su valstybinės lietuvių kalbos apsauga-puoselėjimu, teismo vertinimu, pakankamai apgins-apsaugos akivaizdi galimybė tokį pareiškėjų pa(si)rinktą vardą (nors ir nebūdingą lietuvių kalbai) vartoti pagal lietuvių kalbos taisykles – aptariamas vardas, akivaizdu, gali būti linksniuojamas ir be jokių kliūčių vartojamas lietuvių kalboje. Be to, iš pateiktų Gyventojų registro duomenų matyti, kad Gyventojų registre, pavyzdžiui, 2013 metais įregistruoti 359 vardai turintys „nn“ raidžių rinkinį, 2014 m. – 320 tokių vardų, 2015 m. – 309 vardai, 46 vardai, sudarantys „tt“ raidžių rinkinį, 2014 m. – 78 vardai, 2015 m. – 42 vardai. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkinamas.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl vardo (duomenys neskelbtini)rašybos Nr. A133-3367/19(2.4.1.25-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti pareiškėjų vaiko E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) vardą „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.