Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. Š. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo P. Š., nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 6 d. ir jam paskirta 868 eurų dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. nubaustas už tai, kad, jis 2015 m. gegužės 14 d. Jašiūnų miške, Šalčininkų r., medžiotojų klubo „Merkys“ medžioklės plotuose, pažeisdamas 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 16.2, 58.2.1, 58.2.3 punktus, neturėdamas medžioklės lapo sumedžiojo suaugusį keturių metų šerną. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 85 str. 6 d.

Nubaustojo atstovo teigimu, siekiant asmenį pripažinti padarius ATPK 85 str. 6 d. numatytą pažeidimą turi būti objektyviais duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, medžiotojas sumedžiojo gyvūną, kurio neturėjo teisės sumedžioti arba neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabeno ar dorojo. Atstovo įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nepakanka duomenų, vienareikšmiškai konstatuoti, kad šernas buvo sumedžiotas ir jį sumedžiojo jo atstovaujamas asmuo.

Atstovo teigimu, viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu P. Š. neigė jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą, nurodydamas, jog šernas buvo ne sumedžiotas, o rastas miško pakraštyje netoli kelio šalia jam priklausančio lauko. Vėliau šernas buvo nuvežtas į išdorojimo aikštelę. Nurodo, kad siekiant įsitikinti ar rastas šernas nėra užsikrėtęs, nubaustasis šerno mėginius nuvežė Šalčininkų maisto ir veterinarijos tarnybai, gydytojui L. S. Pažymi, kad tuo pačiu metu buvo surašytas 2015 m. gegužės 14 d. mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas Nr. 56 MTA-461 ir Tyrimų protokolas Nr. 1-15/07886/1M, kuriame nurodyta, kad šernas yra sumedžiotas medžiotojo P. Š.. Atstovas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime vadovavosi pastaraisiais dokumentais bei liudytojų L. S., E. M., R. V. parodymais, neatsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nubaustasis šerną ne rado, o sumedžiojo.

Advokatas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. teigia, kad nei vienas iš teisės aktuose numatytų būdų kaip gali būti sumedžiojami gyvūnai, šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti. Pažymi, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti įrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Advokato įsitikinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad šerną sumedžiojo P. Š., o ne jį rado ir pasisavino. Pažymi, kad byloje nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad šernas buvo su šautinėmis žaizdomis. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis liudytojų L. S., E. M., R. V., E. R. duotais paaiškinimais, kurie nebuvo matę nei šerno, nei jo radimo aplinkybių apie šį įvykį sužinojo per trečiuosius asmenis arba vieni iš kitų. Advokato manymu, šių liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai patvirtinantys nubaustajam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad liudytojų E. M., R. V. parodymai neatitinka nustatytų aplinkybių ir galimai yra melagingi, be to, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Nurodo, kad tarp nubaustojo P. Š. ir liudytojo E. M., priešingai nei nurodo apylinkės teismas, susiklostė konfliktiški santykiai, kadangi P. Š. prieš pastarąjį liudytoją liudijo teisme. Pažymi, kad esant tokioms aplinkybės teismas šio liudytojo parodymus turėjo vertinti itin atsargiai, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje galimai siekiama apkalbėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 85 str. 6 d. numatyta atsakomybė už gyvūno sumedžiojimą, kurį sumedžiojo asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), tačiau neturėdamas šios teisės arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas. Šis administracinės teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog P. Š. 2015 m. gegužės 14 d. Jašiūnų miške, Šalčininkų r., medžiotojų klubo „Merkys“ medžioklės plotuose, neturėdamas medžioklės lapo, sumedžiojo šerną.

Apelianto atstovas savo skunde Vilniaus apygardos teismui prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti arba skundžiamą nutarimą pakeisti.

Nors nubaustojo atstovo tvirtinimu, šernas nebuvo nušautas, o buvo rastas laukuose negyvas, partrenktas automobilio ir taip mirtinai sužalotas. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad P. Š. parodymai neatitinka byloje nustatytų, ištirtų ir įvertintų aplinkybių. Paties nubaustojo P. Š. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, todėl apylinkės teismo buvo detaliai tikrinami ir atsakingai vertinami. Pažymėtina, jog nubaustasis 2015 m. gegužės 14 d. nuvežęs šerno mėginį į Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, veterinarijos gydytojui L. S. nurodė, kad šernas buvo sumedžiotas Jašiūnų miške, Jašiūnų seniūnijoje (t.1.,b.l.3).

P. Š. 2015 m. liepos 2 d. iškviestas į Šalčininkų RA bei supažindintas su MK „Merkys“ pirmininko E. M. pranešimu bei Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aktais, bandė aiškinti, kad sumedžiotas šernas buvo ne šernas, o jo ūkyje laikytas paršas.

Savo 2015 m. liepos 3 d. paaiškinime skirtame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjui A.Miliauskui nurodė, kad 2015 m. balandžio 9 dieną jam paskambino medžiotojas E. R. ir pasakė, kad balandžio 8 d. sumedžiojo šerną ir nori su juo pasidalinti, prašydamas, jog pats nuvežtų šerno mėginius patikrinimui į Šalčininkų rajono veterinarijos laboratoriją (t.1, b.l.13).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjui A. M. nubaustasis P. Š. nurodė, kad ankščiau paminėtą šerną sumedžiojo kartu su medžiotoju F. D. kitose medžioklės plotuose svečio teisėmis (t.1.,b.l.21).

Vėlesniame 2015 m. liepos 9 d. paaiškinime P. Š. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros vedėjui A.Miliauskui nurodė, kad 2015 m. gegužės 14 d. dirbdamas lauke pastebėjo pamiškėje gulintį automobilio partrenktą negyvą šerną, kurį išdorojo, o šerno mėginius nuvežė tyrimui į Šalčininkų rajono veterinarijos laboratoriją veterinarijos gydytojui (t.1, b.l.9). Pastarąją versiją nubaustasis pakartojo ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme (t.1., b.l.45-47).

Pirminius nubaustojo P. Š. parodymus apie tai, kad šernas buvo sumedžiotas, o ne rastas negyvas laukuose, kaip teigia nubaustojo atstovas, patvirtina Šalčininkų valstybinės maisto veterinarijos tarnybos vyriausiasis gydytojas inspektorius L. S. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo teisme duoti jo parodymai (t.1, b.l.3, 64), kad atvykęs pas jį P. Š. ir atvežęs šerno mėginius, jam nurodė, jog Jašiūnų miške, Jašiūnų seniūnijoje sumedžiojo 4 metų, 150 kg šerną, šiuos duomenis L. S. nurodė akte. Šį faktą patvirtina Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti 2015 m. gegužės 14 d. surašytas mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktas Nr. 56 MTA-461, kuriame nurodyta, jog sumedžiotą šerną pridavė medžiotojas P. Š. (t.1, b.l.17-18). Taip pat Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo tyrimo instituto tyrimo protokolas, kuriame nurodyta, jog tyrimui pateikti šerno mėginiai sumedžioti 2015 m. gegužės 14 d. Šalčininkų raj. Jašiūnų miške (t.1., b.l.10).

P. Š. 2015 m. liepos 3 d. paaiškinimą, kad šerną sumedžiojo E. R. ir su juo pasidalino paneigia byloje esantis E. R. 2015 m. liepos 9 d. paaiškinimas bei bylos nagrinėjimo teisme metu jo duoti parodymai apie tai, kad į jį pagalbos kreipėsi medžiotojas P. Š. prašydamas, jog jis medžioklės lape atžymėtų, jog sumedžiojo šerną, tačiau jis prašymo nevykdė, kadangi jokio šerno sumedžiojęs tuo metu nebuvo (t.1., b.l.11, 63-64).

Liudytojas medžiotojų klubo „Merkys“ pirmininkas E. M. savo 2015 m. liepos 15 d. paaiškinime bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad nuvykę į Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, pas veterinarijos gydytoją L. S. pažymos sužinojo, kad 2015 m. gegužės 14 d. P. Š. pridavė patikrinimui šerno mėginius, kai tą dieną medžioklė nevyko ir medžioklės lapai nebuvo pildomi. Liudytojas nurodė, jog medžioklė vyko tik 2015 m. gegužės 8 d., 15 d., 22 d., 29 d., tuomet buvo išrašyti medžioklės lapai (t.1, b.l.8, 64). Šį faktą patvirtina byloje esatys medžiotojų klubo „Merkys“ medžioklės lapai (t.1, b.l.142-144).

Liudytojas R. V. savo 2015 m. liepos 16 d. paaiškinime bei bylos teisme nagrinėjimo metu parodė, kad jis su P. Š. medžioja medžiotojų būrelyje „Merkys“. Liudytojas nurodė, kad iš veterinarijos gydytojo L. S. sužinojo, kad patikrinimui buvo pateikti du šernai, kai medžiotojų būrelyje buvo sumedžiotas tik vienas šernas. Šį faktą jis pranešė būrelio vadovui E. M., pastarajam paskambinus P. Š. šis paaiškino, jog šerną sumedžiojo kituose medžioklės plotuose pas F. D. (t.1, b.l.4, 66-67). Tačiau pastarieji duomenys nepasitvirtino.

Priešingai nei nurodo nubaustojo atstovas dėl liudytojų E. M., R. V., teigti, kad pastarųjų liudytojų parodymai yra melagingi jais tikėti nėra jokio pagrindo, ta aplinkybė, kad tarp nubaustojo P. Š. ir liudytojo E. M. galimai susiklostė konfliktiški santykiai, nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad P. Š. sumedžiojo šerną, nesilaikydamas nustatytų medžioklės taisyklių ne medžioklės metu ir be medžioklės būtinų užpildyti dokumentų.

Nustatyto nubaustojo administracinio teisės pažeidimo nepaneigia ir byloje esantys T. B. bei H. Č. duoti parodymai, kurie prieštarauja bylos medžiagai. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. B. ir P. Š. sieja darbiniai santykiai, t.y. T. B. dirba pas nubaustąjį, o H. Č. yra nubaustojo kaimynas, atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.

Patikrinus byloje esančius prieštaringus, nuolat besikeičiančius nubaustojo P. Š. parodymus matyti, jog pirminiai jo paties parodymai iš dalies patvirtina faktą, kad šernas buvo sumedžiotas, tačiau kiekvieną kartą nurodydamas skirtingas šio įvykio aplinkybes, o galiausiai nurodydamas visiškai kitas (jog šernas buvo rastas negyvas), nubaustasis sumenkina pastarųjų parodymų svarbą ir formuoja manymą, kad savo parodymais jis bando sušvelninti padarytą pažeidimą ir tokiu būdu bando išvengti jam gręsiančios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad P. Š. yra patyręs medžiotojas, yra susipažinęs su medžioklės taisyklėmis, bylos nagrinėjimo teisme metu pats patvirtino, kad žino kokiai institucijai būtina pranešti, kai randamas negyvas gyvūnas, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė, Šalčininkų veterinarijos gydytojui šerno mėginius pateikė kaip sumedžioto, o ne rasto gyvūno. Pažymėtina, kad P. Š. 2015 m. gegužės 14 d. pristatė šerno mėginį į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šalčininkų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Liudytojas veterinarijos gydytojas L. S. patvirtino, jog jis iš P. Š., žodžių surašė mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktą ir mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktą, kuriuose įrašė, kad 2015 m. gegužės 14 d. buvo sumedžiotas 4 metų šernas, 150 kg, Jašiūnų miške, Jašiūnų sen., pažymėta, kad šiuos aktus P. Š. pasirašė (b.l.17-18).

2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 16.2 p. numatyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą. Taisyklių 58.2.1. p. numatyta, kad draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Pagal taisyklių 58.2.3 punktą draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Byloje esančiais duomenimis visiškai įrodyta, kad P. Š. pažeidė ankščiau išvardintų taisyklių reikalavimus, neturėdamas medžioklės lapo sumedžiojo šerną. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytas taisykles nebuvo pranešta apie tai, jog buvo rastas negyvas šernas, laikytina, kad šerno buvo sumedžiotas. Toks draudimas yra įtvirtintas ATPK 85 str. 6 d., todėl laikytina, kad nubaustojo veika kvalifikuota teisingai, o P. Š. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą įrodyta.

Pažymėtina, kad ir iš nubaustojo atstovo skundo yra pagrindas daryti išvadą, kad jis nėra įsitikinęs, kad P. Š. nubaustas nepagrįstai, nes neatmeta galimybės, kad apylinkės teismo sprendimas dėl P. Š. kaltės bus paliktas galioti ir kelia klausimą dėl galimybės sumažinti nubaustajam paskirtą nuobaudą.

Dėl skunde išdėstyto prašymo taikyti nubaustojo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas pažymėtina, jog teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatytų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ankščiau paminėtas įstatymo nuostatas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nubaustasis vienas išlaiko tris mažamečius vaikus nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimo ir švelninti jam paskirtą minimalią nuobaudą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad apylinkės teismas P. Š. paskyrė neproporcingai griežtą nuobaudą teigti negalima, todėl nubaustojo atstovo prašymas atmestinas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes laikytina, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundo nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. Š. atstovo advokato Eugenijaus Markevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Šalčininkų rajono miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.