- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1780-577/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- E. V. G.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo A. G. patikslintą priešieškinį ieškovei E. V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė E. V. G. patikslintu ieškiniu atsakovui A. G. prašo: santuoką tarp bylos šalių nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 1800 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą 62 400 Lt sumai. Patikslintu ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos, 27 521 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1 472 500 Lt vertės santuokoje įgyto turto (800 000 Lt vertės 2/3 dalys namo, esančio Sausio 13 – osios g. 4-6, Vilniuje, 662 500 Lt vertės 1325 UAB „Kavinukas“ akcijos ir 10 000 Lt vertės 50 UAB „Sagatėjos“ akcijos). Todėl iš viso ieškovės reiškiamų turtinių reikalavimų suma sudaro 1 550 021 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones:
1) Priteisė iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. G. po 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
2) Areštavo atsakovui A. G. priklausančius 792 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų ir 6 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, uždraudžiant disponuoti akcijomis ir uždraudžiant naudotis šiomis neturtinėmis akcininkų teisėmis: balsuoti akcininkų susirinkimuose dėl įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo (išskyrus, kai tai numatyta įstatyme), vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas, bendrovės likvidavimo ar reorganizavimo, pelno paskirstymo, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo bei garantavimo.
3) Ieškovės E. V. G. naudai areštavo 121 935,05 Lt sumai atsakovo A. G. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, šio turto nepakakus – pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.
Atsakovas 2011 m. sausio 20 d. įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 121 935,05 Lt sumą ir pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – areštą 121 935,05 Lt sumai atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, šio nepakakus – piniginėms lėšoms, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo A. G. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nepakakus, ir piniginių lėšų arešto 121 935,05 Lt sumai. Likusioje dalyje paliko galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
2012 m. gegužės 15 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), registruotam atsakovo A. G. vardu.
Teisme 2012-05-24 buvo gautas atsakovo prašymas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. grąžinti atsakovui 121 935,05 Lt, įneštus į teismo depozitinę sąskaitą, ir taikyti negyvenamosios patalpos nebaigto statyti viešbučio, esančio Sausio 13 - osios g. 4, Vilniuje, areštą. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu ieškovės pareikštų piniginių reikalavimų suma sudaro 139 921 Lt, o nebaigtą statyti viešbutį ieškovė prašo padalinti tarp šalių ieškovei priteisiant 2/3 dalis, atsakovui – 1/3 dalį minėto pastato. 1/3 dalies pastato vertė, atsakovo paskaičiavimu, sudaro 295 666,67 Lt, todėl vien šios turto dalies pakanka ieškovės pareikštų reikalavimų sumai padengti. Todėl bylos nagrinėjimui tęsiantis ilgą laiką, 121 935,05 Lt lėšų laikymas teismo depozitinėje sąskaitoje atsakovui yra nuostolingas ir sukelia nepatogumų, dėl to prašoma pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovė 2012-06-11 pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriuo su atsakovo prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Ieškovė pažymi, kad atsakovas netinkamai nurodo jos pareikštų reikalavimų sumą ir į ją neįtraukia kito santuokoje įgyto ir dalintino turto. Be to, atsakovas savo asmeniniu turtu yra laidavęs už įmonės prisiimtus kreditorinius įsiskolinimus, dėl ko grąžinus jam teismo depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus, lėšos gali būti skirtos finansinių įsipareigojimų dengimui ir taip apsunkintas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdo teismo nustatytą pareigą teikti vaikui išlaikymą, kas dar labiau padidina abejones dėl atsakovo finansinių galimybių vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.
Trečiasis asmuo AB DNB bankas 2012-06-11 pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą. Trečiojo asmens AB DNB banko vertinimu, atsakovo prašymas, kaip ekonomiškesnis ir nepažeidžiantis šalių interesų, turėtų būti tenkinamas.
Išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos skyriaus, nuomone, atsakovo prašymas neturėtų būti tenkinimas. Skyrius pažymi, kad laikinas atsakovo teisių suvaržymas konkrečiu atveju yra pateisinamas, siekiant užtikrinti nepilnamečio ir neįgalaus vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 17 d nutartimi netenkino atsakovo A. G. prašymo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įneštų į teismo depozitinę sąskaitą lėšų grąžinimo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslai yra apsaugoti sutuoktinių turtinius ir neturtinius interesus, nepilnamečio bylos šalių vaiko turtinius interesus, išlaikyti sutuoktinių finansinę pusiausvyrą bylos nagrinėjimo teisme metu, išsaugoti sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą bei užkirsti kelią žalai dėl galimo santuokos metu įgyto turto praradimo atsirasti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo prašoma pakeisti laikinoji apsaugos priemonė pilnai neužtikrins pareikštų ieškovės reikalavimų, bei į tai, kad teismo depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos skirtos reikalavimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo užtikrinimui, todėl priėjo prie išvados, kad laikinas atsakovo teisių suvaržymas yra pateisinamas, siekiant užtikrinti nepilnamečio ir neįgalaus vaiko interesus ir nutarė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įneštų į teismo depozitinę sąskaitą lėšų grąžinimo netenkinti.
Šalies argumentai
A. A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones: grąžinti atsakovui A. G. 121 935,05 Lt, kuriuos jis įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą, ir taikyti negyvenamosios patalpos – nebaigto statyti viešbučio (baigtumas 90 proc.) su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu / patalpos R-24, nuo R-33 iki R-41, nuo 1-44 iki 1-50; nuo 1-105 iki 1-111, nuo 1-124 iki 1-128, u/n (duomenys neskelbtini), areštą (bendra turto vertė: 887 000 Lt). Apeliantas teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Apeliantas tvirtina, kad reikalavimus dėl turto vienetų priskyrimo vienam ar kitam sutuoktiniui užtikrina pats dalijamas turtas, o teismas į tai neatsižvelgė. Šiuo atveju yra svarbu nustatyti piniginių reikalavimų sumą ir aiškintis, ar byloje dalijamo turto pakanka šių piniginių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Pasak atsakovo A. G., pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė užtikrintų piniginių reikalavimų sumą. Be to, apeliantas tvirtina, kad fiziniam asmeniui 121 935,05 Lt yra didelė pinigų suma, o mokėdamas šią pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą atsakovas nesitikėjo, kad teismo procesas užtruks tiek ilgai. Apelianto nuomone, galimam teismo sprendimo įvykdymui pakanka byloje dalijamo turto vertės. Atsakovas tvirtina, kad ketina investuoti į naują projektą, tačiau galimybės įvykdyti projektą be teismo depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų neturi, dėl to patirs nuostolius. Apelianto įsitikinimu, nauji verslo projektai pagerintų jo turtinę padėtį, taip pat galimybes teikti išlaikymą sūnui, kuo turėtų būti suinteresuota ir pati ieškovė. Reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, dėl minėto projekto buvo daug neaiškumų, todėl projekto realumą patvirtinančių dokumentų anksčiau nebuvo galimybės pateikti teismui. Be to, apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad reikalavimo suma dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo bylos nagrinėjimo metu dar gali keistis, dėl ko nepalikus galioti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai bus pažeisti vaiko turtiniai interesai. Apeliantas tvirtina, kad teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nėra susijusios su ieškinio dalyku ir jų taikymas neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teismas daro nepagrįstą prielaidą, kad reikalavimo suma dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo bylos nagrinėjimo metu dar gali keistis, t.y. siekia užtikrinti nepareikštą ieškinio reikalavimą, tokia teismo nuostata, pasak apelianto, pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principus (CPK 145 str. 2 d.). Atsakovas pažymi, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas yra mokamas reguliariai.
Ieškovė E. V. G. teigia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino visą ieškinio reikalavimų sumą bei padarė pagrįstą išvadą, jog gyvenamojo namo, esančio Sausio 13 - osios g. 4-6, Vilniuje, areštas neužtikrins būsimo ir galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo. Kaip teisingai nutartyje pažymėjo pirmos instancijos teismas, ieškovės pareikštų visų turtinių reikalavimų suma sudaro ne 139 921 Lt, kaip nurodo atsakovas, o 1 550 021 Lt (t.y. 800 000 Lt vertės 2/3 dalys namo, esančio (duomenys neskelbtini); 662 500 Lt vertės 1325 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijos bei 10 000 Lt vertės 50 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, 62 400 Lt dydžio atsakovo skolinimo ieškovei už vaiko išlaikymą suma, taip pat reikalavimas dėl 27 521 Lt turtinės bei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo), todėl akivaizdu, jog gyvenamojo namo, kurio vertė tėra 887 000,10 Lt, areštas, neužtikrina likusios dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovė tvirtina, kad atsakovo prašoma pakeisti laikinoji apsaugos priemonė ne tik neužtikrins pareikštų ieškovės reikalavimų, bet ir pažeis neįgalaus nepilnamečio vaiko interesus. Pasak ieškovės, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu vengia savo piniginių prievolių vaikui – nemoka/dalinai apmoka/vėluoja sumokėti teismo nustatyto laikino išlaikymo įmokas savo neįgaliam nepilnamečiam sūnui N. G., tai patvirtina 2012-04-06 antstolio A. B. „Pažymos apie vykdymo eigą“ Nr. 0042/09/05019 kopija, kuri yra byloje. Dėl to yra pagrindas manyti, jog grąžinus atsakovo įmokėtą depozitą ir uždėjus namui areštą, vykdymo proceso metu atsakovas galėtų išvengti ar vilkinti piniginių prievolių įvykdymą savo neįgaliam nepilnamečiam sūnui. Ieškovė atkreipia dėmesį į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. liepos 4 d. pateiktą išvadą Nr. 1A104-2592, kurioje rašoma, jog atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, laikinas atsakovo teisių suvaržymas šiuo konkrečiu atveju yra pateisinamas, kadangi jis padeda garantuoti neįgalaus, nepilnamečio vaiko interesus, jo gerovę ir saugumą. Ieškovė kritiškai vertina atsakovo pateiktą UAB „Reenpro“ ir Nordea banko preliminarų pasiūlymą dėl atsinaujinančių išteklių energijos projekto. Pasak ieškovės, šis projektas dar nėra realus, kadangi kiekvienas asmuo gali kreiptis į tokio pobūdžio projektus įgyvendinančias įmones ir gauti preliminarų pasiūlymą bei preliminarias projekto finansavimo sąlygas iš kredito įstaigų. Ieškovė tvirtina, kad atsakovo nesąžiningumą ir siekį visomis priemonėmis išvengti piniginių prievolių ieškovei bei neįgaliam nepilnamečiam sūnui pagrindžia ir tai, jog 2007 m. atsakovo iniciatyva tarp ieškovės bei atsakovo buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią iš esmės visas santuokinis turtas atiteko atsakovui. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu minėta sutartis buvo pripažinta negaliojančia LR CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi tokį Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti ir nurodė, jog: „Ginčo sutartimi iš esmės nukrypta nuo sąžiningo ir teisingo šalių materialiųjų interesų suderinimo“. Ieškovė teigia, jog nurodytos aplinkybės įrodo, kad atsakovas savo nesąžiningais veiksmais siekė ir sieks ateityje išvengti turtinių prievolių ieškovei bei savo sūnui. Be to, atsakovas turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų bankams, o kreditavimo sutarčių įvykdymą yra užtikrinęs savo asmeniniu turtu ir lėšomis. Taigi, grąžinus atsakovui į teismo depozitinę sąskaitą įneštą 121 935,05 Lt sumą, būtų objektyviai padidinta būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika bei neabejotinai nukentėtų neįgalaus nepilnamečio vaiko interesai. Remdamasi išdėstytais motyvais, ieškovė prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė netenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įneštų į teismo depozitinę sąskaitą lėšų grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. grąžinti atsakovui 121 935,05 Lt, įneštus į teismo depozitinę sąskaitą, ir taikyti negyvenamosios patalpos – nebaigto statyti viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. V. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo A. G. patikslintą priešieškinį ieškovei E. V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, išvadą byloje teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įneštų į teismo depozitinę sąskaitą lėšų grąžinimo pagrįstumą, 2012 m. liepos 17 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo prašoma pakeisti laikinoji apsaugos priemonė pilnai neužtikrins pareikštų ieškovės reikalavimų, bei atkreipė dėmesį į tai, kad teismo depozitinėje sąskaitoje laikomos lėšos skirtos reikalavimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo užtikrinimui, todėl atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įneštų į teismo depozitinę sąskaitą lėšų grąžinimo netenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byla nenagrinėjama iš esmės, o sprendžiamas klausimas tik dėl priemonių, būtinų galimam būsimam teismo sprendimui užtikrinti, pakeitimo kitomis, todėl dėl bylos esmės teismas nepasisako. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos.
Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo pateiktu prašymu siekia pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir prašo grąžinti jo į teismo depozitinę sąskaitą įneštą 121 935,05 Lt dydžio sumą, bei ieškovės pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštuoti negyvenamąją patalpą – nebaigtą statyti viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), areštas užtikrintų ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą, todėl lėšų teismo depozitinėje sąskaitoje laikymas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principus ir nepagrįstai apsunkina atsakovo padėtį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas šiuo atveju – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ir vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CK 3.3 str. yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas ar pakeitimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas ir į prioritetinius vaiko interesus. Apeliantas tvirtina, kad reikalavimus dėl turto vienetų priskyrimo vienam ar kitam sutuoktiniui užtikrina pats dalijamas turtas, o teismas į tai neatsižvelgė, todėl šiuo atveju yra svarbu nustatyti piniginių reikalavimų sumą ir aiškintis, ar byloje dalijamo turto pakanka šių piniginių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia apelianto dėmesį, kad ieškovės pareikštų turtinių reikalavimų suma sudaro 1 550 021 Lt, todėl akivaizdu, jog atsakovo teiginiai, kad viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 887 000 Lt, areštas užtikrins būsimo ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, neatitinka tikrovės, kadangi net ir areštavus namą, liktų neužtikrinta dalis ieškinio reikalavimų. Pabrėžtina, kad neužtikrinus ieškovės pareikštų reikalavimų, galimai bus pažeisti ir neįgalaus, nepilnamečio vaiko interesai, kurie šioje situacijoje turėtų būti vertinami kaip prioritetiniai.
Teismas pažymi, kad ginčų sprendimas teisme visada susijęs su tam tikrų suvaržymų asmenims, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsiradimu. Apeliantas nurodo, kad lėšų laikymas depozitinėje teismo sąskaitoje sukelia jam nepatogumų, nes šie pinigai jam yra reikalingi investicijai į naują projektą, o nauji verslo projektai pagerintų atsakovo turtinę padėtį, taip pat galimybes teikti išlaikymą sūnui, todėl tuo turėtų būti suinteresuota ir pati ieškovė. Atsakovas teismui pateikė UAB „Reenpro“ naujo projekto pasiūlymo bei Nordea Bank Plc naujo projekto finansavimo pasiūlymo nuorašus (b.l. 211-215). Kaip ir pastebėjo ieškovė, šie įrodymai nėra pakankami, kad būtų objektyviai įrodytas naujo projekto realumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo piniginių lėšų laikymas teismo depozitinėje sąskaitoje sukelia atsakovui neproporcingų nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, egzistuoja reali grėsmė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, jei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įneštų į teismo depozitinę sąskaitą lėšų grąžinimo būtų tenkintas. Tokias abejones patvirtina ir atsakovo finansiniai įsipareigojimai bankams. Pažymėtina, kad apeliantas kreditavimo sutarčių įvykdymą yra užtikrinęs savo asmeniniu turtu ir lėšomis. Atsakovo sąžiningumu verčia abejoti ir 2007 m. atsakovo iniciatyva tarp ieškovės bei atsakovo buvusi sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią iš esmės visas santuokinis turtas atiteko atsakovui. Minėta sutartis Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 15 d. nutartimi tokį Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti ir nurodė, jog ginčo sutartimi iš esmės nukrypta nuo sąžiningo ir teisingo šalių materialiųjų interesų suderinimo. Be to, ieškovė teismui pateikė antstolio A. B. pažymą apie vykdomosios bylos Nr. 0042/09/05019 dėl išlaikymo išieškojimo iš A. G. nepilnamečiam sūnui N. G. vykdymo eigą (b.l. 180-181), iš kurios matyti, jog apeliantas netinkamai vykdo savo pinigines prievoles nepilnamečiam sūnui. Ši aplinkybė taip pat suteikia pagrindą abejonėms dėl atsakovo sąžiningumo. Negalima neatsižvelgti ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. liepos 4 d. pateiktą išvadą Nr. 1A104-2592, kurioje rašoma, jog atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus, laikinas atsakovo teisių suvaržymas šiuo konkrečiu atveju yra pateisinamas, kadangi jis padeda garantuoti neįgalaus, nepilnamečio vaiko interesus, jo gerovę ir saugumą.
Pažymėtina tai, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas nereikalauja išsamaus įrodymų vertinimo, teismui pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę nepilnamečio vaiko ir sutuoktinio interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylas vadovautis vaiko interesais. Taigi šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko bei sutuoktinės teises ir interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės, o atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimas galimai sukels grėsmę nepilnamečio neįgalaus vaiko ir sutuoktinės interesų apsaugai.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pats savaime neapsprendžia ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, t.y. ar ieškinys bus patenkintas, be to, šios priemonės yra laikino pobūdžio, apibrėžiamos teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (CPK 150 str. 4-5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir įneštų į teismo depozitinę sąskaitą lėšų grąžinimo. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
A. A. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.