Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme trims mėnesiams; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi bausmė pakeista į 10 parų arešto; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 60 parų arešto bausme, 2018 m. rugsėjo 21 d. bausmę atlikęs; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs)

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,72 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su sugyventine N. M. metu tyčia rankomis griebęs ją už kaklo smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai N. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. L. paaiškino, kad apie dvejus metus gyvena su sugyventine N. M. jai priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 28 d. buvo su draugais mieste, visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė kažkiek alaus ir degtinės. Kada grįžo namo, tiksliai neatsimena, dar buvo šviesu. Namuose buvo sugyventinė N. M., ji taip pat buvo išgėrusi. Kambaryje sugyventinė pradėjo jį vadinti visokiais žodžiais, jis nesusilaikė ir ranka nestipriai griebė ją už kaklo, smaugti neturėjo tikslo. Dėl to, kad sukėlė N. M. fizinį skausmą, labai gailisi (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Be M. L. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 6), nukentėjusiosios N. M. parodymais (b. l. 9), ikiteisminio tyrimo metu alkoholio matuoklio Alcotest 6810 užfiksuotais rodmenimis (b. l. 2), kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis M. L. ir nukentėjusioji N. M. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis), nukentėjusioji N. M., kaip kaltinamojo M. L. sugyventinė, laikytina nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vieni kitus, tad teismas, jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas, nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. L., tyčia rankomis sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo bei smaugdamas ją, sukėlė N. M. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus M. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme sutinka. (b. l. 51).

Skiriant bausmę M. L. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas ir sukeltas fizinis skausmas kitam asmeniui. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. L. – administracine tvarka baustas daug kartų (b. l. 39-42), teistas (b. l. 36-38), kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Teismas atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat M. L., vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 21.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 10.11 val. (2 paros) (b. 1. 18-19)

M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Nukentėjusiajai apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 52), duomenų apie skundo pateikimą nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. skirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. L. į paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. 21.00 val. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 10.11 val. (2 paras) kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.

M. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti M. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.