Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2017-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-23-231/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
II-23-231/2017
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00132-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Pažeidėjas
R. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-23-231/2017Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00132-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.5.; 21.10.4 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 29 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-92846323-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau – Trakų r. PK) 2017 m. kovo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-92846323-17 (toliau – Nutarimas), kuriuo jam už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 180 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. nenustačius pagrindo panaikinti Nutarimą, prašo Nutarimą pakeisti dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti trumpesnį jos atėmimo terminą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo kaltę. Nurodė, kad jo kaltė – tyčia, pagrįsta išimtinai policijos pareigūnų liudijimu. Tai, kad Nutarime nurodyta, jog jis pripažįsta padaręs inkriminuojamą veiką, prieštarauja ne tik jo valiai, bet ir kitiems byloje esantiems duomenims. R. Š. įsitikinimu, galimybė pagrįsti nusižengimo padarymą vaizdo kameros duomenimis buvo ne pareigūnų teisė, o pareiga. Nurodė, kad pareigūnai nesiėmė visiškai jokių priemonių, kad byloje būtų surinkti kiti įrodymai, nei jų pačių paaiškinimai. Taigi, R. Š. manymu, jo kaltė pagrįsta išimtinai prielaidomis. Pažymėjo, jog pervažoje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kurią administruoja AB „Lietuvos geležinkeliai“. Susisiekus su bendrove, atsakingi asmenys patikino, kad vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys teisėsaugos institucijoms yra pateikiami gavus jų prašymą. Tačiau byloje nesurinkta jokių duomenų, kurie atspindėtų realiai vykusią situaciją. Nurodė, kad tą dieną važiavo kartu su pusbroliu. Privažiavus geležinkelio pervažą jis sustojo prieš geležinkelio pervažą, tuo metu šviesoforas prie pervažos nedegė, užtvara buvo pakelta. Nurodo, kad tik įvažiavus į pervažą jis tuomet išgirdo garso signalą, ir baigęs pervažos pravažiavimą, nuvažiavo Geležinkelio gatve, kur pavažiavus 300-400 metrų jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai nurodė, kad jie važiavo priešpriešiais, taip pat nurodė ir patikino, kad pervažoje yra vaizdo kameros ir bus viskas užfiksuota, ar buvo padarytas teisės pažeidimas ar ne. Pareigūnams jis paaiškino, kad šviesoforas pradėjo mirksėti jam jau baigiant manevrą. Pareigūnai jam nurodė, kad jis atvyktų į komisariatą ir jam po 30 dienų bus parodytas vaizdo įrašas. Tačiau jokio vaizdo įrašo nėra.

Nepanaikinus nutarimo, R. Š. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Nurodė, kad jei ir būtų konstatuotas nusižengimas, tai jis nėra vienas pavojingiausių; per pervažą buvo važiuojama šviesiu paros metu, esant geroms oro sąlygoms, traukinio tuo metu nebuvo matyti. Nurodė, kad jis turi du vaikus, dirba, administracinėn atsakomybėn nebuvo trauktas.

Atsiliepimas

Trakų r. PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į skundą (b. l. 33-34) prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodė, kad Nutarimą priėmęs pareigūnas neturėjo pagrindo abejoti dėl R. Š. kaltės, kadangi nusižengimą pastebėjo tarnybiniame automobilyje dirbę du policijos pareigūnai. R. Š. protokole paaiškino „Įvažiavau, kai nemirksėjo, jeigu pažeidimas įvyko gailiuosi“, o tai parodo, kad R. Š., įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, padidintą grėsmės zoną, nebuvo itin atidus, pilnai įsitikinęs, kad nedega draudžiamas šviesoforo signalas ir galima saugiai įvažiuoti į geležinkelio pervažą, kitaip pažeidimo metu nebūtų pateikęs minėto paaiškinimo ir iš dalies sutikęs su padarytu pažeidimu.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, jog R. Š. yra jo pusbrolis. Tą dieną jis važiavo kartu su R. Š., sėdėjo šalia keleivio vietoje. Parodė, kad įvažiuojant į pervažą R. Š. pristabdė, šviesoforas tuo metu nemirksėjo, užtvara buvo pakelta. Pravažiavus pervažą link Maximos sustabdė policijos pareigūnai. Prieš tai jie pareigūnų nematė. Jis liko sėdėti automobilyje, o pusbrolis nuėjo prie pareigūnų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. J. parodė, jog įvykio nelabai prisimena. Parodė, kad R. Š. važiavo iš Klevų alėjos. Jis su kolega pareigūnu stovėjo Fabriko gatvėje prie degalinės ir stebėjo su žiūronais. R. Š. per pervažą pravažiavo nesustodamas, mirksint draudžiamam signalui. Pats R. Š. paaiškino, jog pradėjus mirksėti šviesoforui jis nesuspėjo sustoti. Tačiau jis (liudytojas) nėra tuo visiškai įsitikinęs, nes jis tiksliai nepamena, ar čia buvo ta situacija. R. Š. buvo sustabdytas prie Maximos. R. Š. ginčijosi, kad jis nespėjo sustabdyti automobilį. Jis (liudytojas) paaiškino, kad turi būti peržiūrėtas vaizdo įrašas, nes pervaža yra stebima kamerų. Tolesnis bylos tyrimas perduotas kitiems pareigūnams, todėl apie vaizdo išreikalavimą, jis nieko negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

R. Š. 2017-02-16 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 87ANPAN-86696459-17 (toliau – Protokolas) už tai, kad jis, 2017 m. vasario 16 d., 11.28 val. Trakų r. sav., Lentvaryje, Klevų al. – Geležinkelio g., vairuodamas transporto priemonę R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, kai mirksėjo raudonos spalvos draudžiamas šviesoforo signalas, ir ją pravažiavo, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-92846323-17 (Nutarimas) R. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 180 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

ANK 421 straipsnio 1 dalis nustato, kad <...> įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų, o šio straipsnio 2 dalis nustato, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija; asmuo negali būti nubaustas administracine nuobauda, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiant prielaidomis, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų; teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis; administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-990/2006, N63-781/2010).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Protokole nurodė, kad gailisi, tačiau tuo pačiu pateikė paaiškinimą, kad jis į geležinkelio pervažą įvažiavo kai draudžiamas signalas dar nedegė. Savo kaltės R. Š. nepripažino tiek Nutarime, tiek savo rašytiniuose 2017-03-16 parodymuose, kuriuose jis nurodė, kad geležinkelio pervažos užtvaras tuo metu buvo pakeltas, nesileido; baigiant pravažiuoti pervažą jis išgirdo šviesoforo garso signalą ir per galinio matymo veidrodėlį pamatė, jog mirksi draudžiamas signalas, pradėjo leistis užtvaros (b. l. 6), tiek teismo posėdyje.

Tiek R. Š., tiek liudytojų A. S. ir V. J. parodymais nustatyta, jog R. Š. į geležinkelio pervažą įvažiavo nuo Klevų alėjos pusės, tuo tarpu liudytojas V. J. patvirtino, jog jis pervažą stebėjo iš Fabriko gatvės šalia degalinės. Taigi, policijos pareigūnas pervažą stebėjo iš priešingos pusės (priešpriešiais). Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, jog įvažiuojant į pervažą R. Š. pristabdė, šviesoforas tuo metu nemirksėjo, užtvara buvo pakelta. Analogiškas aplinkybes nurodė ir pat R. Š.. Tuo tarpu liudytojas V. J. parodė, jog R. Š. per pervažą pravažiavo nesustodamas, mirksint draudžiamam signalui. Atsižvelgiant į tai, jog pervažiavimo per pervažą metu policijos pareigūnai buvo kitoje pervažos pusėje (vaizdą matė priešpriešiais, o ne kampu), todėl, teismo vertinimu, jie negalėjo matyti situacijos, buvusios toje pervažos pusėje, iš kurios važiavo R. Š. automobilis, o būtent to, kad R. Š., prieš įvažiuojant į geležinkelio pervažą, užsidegė draudžiamas R. Š. važiavimo pusėje stovintis, šviesoforo signalas. Pažymėtina ir tai, jog geležinkelio pervaža turi užtvarus. Byloje nėra duomenų, kad R. Š. įvažiavo į pervažą besileidžiant užtvarams.

Siekdamas tiksliai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, teismas kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkciją dėl vaizdo įrašo pateikimo. 2017-08-31 raštu teismas buvo informuotas, jog vaizdo įrašai saugomi 30 dienų, todėl jo pateikti negalima (b. l. 45).

Byloje nesant jokių kitų R. Š. versiją paneigiančių įrodymų, iš V. J. parodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvažiavo į geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Byloje esantys duomenys taip pat nepaneigia R. Š. versijos, kad raudonas šviesoforo signalas užsidegė bei garso signalas įsijungė R. Š. jau įvažiavus į pervažą, todėl jis turėjo baigti pervažiuoti pervažą.

Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus anksčiau aptartus įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatuotina, jog nepakanka įrodymų išvadai, kad R. Š. 2017 m. vasario 16 d., 11.28 val. Trakų r. sav., Lentvaryje, Klevų al. – Geležinkelio g., vairuodamas transporto priemonę R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, kai mirksėjo raudonos spalvos draudžiamas šviesoforo signalas, o visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-92846323-17 naikintinas ir R. Š. administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, nutrauktina nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2017 m. kovo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 87ANN-92846323-17 (ROIK: 17065433363) ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska