- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-903-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- P. L., E. D. M.
- Atsakovas
- S. B., Utenos apskrities viršininko administracijai, Molėtų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. L. ir atsakovo S. B. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-14-46/2008 pagal ieškovų P. L. ir E. D. M. ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai, Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir S. B. , tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Utenos filialui dėl Molėtų rajono valdybos sprendimo ir potvarkio panaikinimo, sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai P. L. ir E. D. M. prašė pripažinti negaliojančiais Molėtų rajono valdybos 1994-10-14 sprendimą Nr.1339, Molėtų rajono valdybos 1994-11-02 potvarkio Nr.458-V 1.8 punkto dalį dėl 0,84 arų, kuria atsakovo žemės sklypo ribos kerta ieškovų namų valdos sklypo ribas, nekilnojamojo daikto – žemės sklypo 2004-05-11 pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl 0,84 arų, kuria atsakovo žemės sklypo ribos kerta ieškovo P. L. namų valdos žemės sklypo ribas, taip pat įpareigoti Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių atitinkamai pakeisti atsakovo žemės sklypo planą. Nurodė, kad 2004 m. gegužės 11 d. sutartimi E. Č. pardavė S. B. 10,82 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Parduoto sklypo kaimynystėje yra ieškovams P. L. ir E. D. M. priklausanti sodyba. Atsakovo S. B. sklypas apima dalį ieškovui priklausančios namų valdos žemės sklypo. Šioje dalyje yra ieškovui priklausanti pirtis. Ginčijamais Molėtų rajono valdybos sprendimu ir potvarkiu atkūrus E. Č. nuosavybės teises į žemę, jam žemės sklypas po pirtimi niekada nebuvo atmatuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovui priklausančiai pirčiai turėjo būti suformuotas atskiras sklypas, o 10,82 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2004-05-11 sutartį įsigijo iš E. Č. . Joje nebuvo nurodyta apie trečiųjų asmenų teises į šį sklypą ar servitutus. Prie sutarties pridėtame sklypo plane nėra pažymėtų statinių.
Utenos apskrities viršininko administracijos atstovė sutiko su ieškiniu iš dalies. Pripažino, kad, ženklinant E. Č. žemės sklypą, buvo neatkreiptas dėmesys, kad sklype yra kitam asmeniui priklausanti pirtis. Mano, kad gali būti pakeistos sklypų ribos suformuojant atsakovo sklype ieškovui atskirą sklypą po pirtimi. Molėtų rajono savivaldybės valdybos sprendimas ir potvarkis yra teisėti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia Molėtų rajono valdybos 1994-11-02 potvarkio Nr. 458-V 1.8 punkto dalį dėl 0,84 arų, suteiktų E. Č. (duomenys neskelbtini), pripažino žemės sklypo 2004-05-11 pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl 0,84 arų, kurie įsiterpia į ieškovų P. L. ir Eglės D. M. namų valdos žemės sklypą, negaliojančia, įpareigojo Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių pagal šį sprendimą pakeisti žemės sklypo planą. Ieškinio reikalavimo dėl Molėtų rajono valdybos 1994-10-14 sprendimo Nr. 1339 pripažinimo negaliojančiu netenkino. Nustatė, jog 1981-12-04 sutartimi J. Č. nuosavybėn įsigijo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, klėtį ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 36). J. Č. testamentu šiuos statinius paliko lygiomis dalimis dukroms M. R. ir E. D. M. . M. R. savo pastatų dalį padovanojo P. L. ir šiuo metu pastatus nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo ieškovai P. L. ir E. D. M. (t 1, l. 8-10). Ieškovų prašymu 2001-11-12 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir 2002-05-30 sudarytas žemės sklypo planas. Remiantis G. K. įmonės parengtu P. L. ir E. D. M. namų valdos žemės sklypo planu, namų valda užėmė tarp sodybos pastatų bei pirties esantį sklypą, o bendras sklypo plotas nustatytas 1,5266 ha. Tik nustačius sodybos faktiškai užimamo žemės sklypo ribas, galėjo būti nustatytos E. Č. nuosavybės teise ekvivalentine natūra atkuriamos žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sodybos faktiškai užimamas žemės sklypas atitinka planuose nurodytas ribas ir sudaro vientisą visumą iki pat pirties. Juose pažymėtos vaismedžių augimo vietos atitinka antstolės J. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus vaismedžius bei už naujai nustatytų sodybos sklypo ribų likusius objektus: tvarto pamatus, lauko tualetą. Utenos apskrities viršininko administracijos 2001-03-27, 2001-05-02, 2001-07-27 raštai patvirtino, kad E. D. M. ir M. R. siekė išspręsti sodybos užimamos žemės pirkimo klausimą, tačiau jo tinkamai nesprendė valstybės institucija. Utenos apskrities viršininko administracija laiku ir tinkamai neišsprendė P. L. ir E. D. M. sodybos užimamos žemės pardavimo klausimo, tačiau jie neprarado teisės į namų valdos faktiškai užimtą žemės sklypą ir tą teisę turi iki šiol. Molėtų rajono valdybos 1994-10-14 sprendimu E. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo turėtą 6,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), grąžinant ekvivalentine natūra. Atkuriant E. Č. nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini), besiribojančią su ieškovų sodybos faktiškai užimamu žemės sklypu, šis žemės sklypas neturėjo patekti į E. Č. nuosavybės teise ekvivalentine natūra atkuriamos žemės sklypą. Jam nuosavybės teisės atkurtos vėliau, negu susiformavo ieškovams priklausanti sodyba, faktiškai užimanti aplink ją esantį žemės sklypą. Pagal nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir žemės reformą reglamentuojančius įstatymus E. Č. nuosavybės teisė į žemę, besiribojančią su ieškovų sodybos faktiškai užimamu žemės sklypu, turėjo būti atkurta tik tokiu dydžiu, kuriuo neįsiterpiama į sodybos faktiškai užimamą žemės sklypą. Dėl šios aplinkybės Molėtų rajono valdybos 1994-11-02 potvarkio Nr. 458-V 1.8 dalis dėl 0,84 arų, kurie įsiterpia į ieškovų namų valdos ribas, bei atitinkama pirkimo – pardavimo sutarties dalis, pripažinta negaliojančiomis. Pirkimo - pardavimo sutartyje pirtis neminima, todėl S. B. turėjo suprasti, kad pateiktas planas neatitinka sutarties sąlygų, t.y. sutartis sudaryta nesąžiningai.
Šalies argumentai
Ieškovas P. L. apeliaciniu skundu prašė Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti negaliojančia Molėtų rajono valdybos 1994-11-02 potvarkio Nr. 458-V 1.8 punkto dalį dėl 0,84 ha, suteiktų E. Č. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia Nekilnojamojo daikto - žemės sklypo 2004-05-11 pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl 0,84 ha, kurie įsiterpia į ieškovų P. L. ir E. D. M. namų valdos žemės sklypą; įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją pagal šį sprendimą pakeisti atsakovo žemės sklypo planą. Nurodė, kad, pateikiant patikslintą ieškinį, buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Ieškinio reikalavimuose nurodoma 0,84 arai, tačiau pagal faktines aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, t.y. 2001-03-27 Utenos apskrities viršininko administracijos informaciją apie šalia ieškovų namų valdos esantį 0,50 ha laisvo valstybinio fondo žemės sklypą, kadastrinio žemėlapio ištraukas, geodezinių matavimų planus, kadastrinį vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, išvažiuojamojo teismo posėdžio vietos apžiūros protokolą, turėjo būti 84 arai arba 0,84 ha.
Atsakovas S. B. apeliaciniu skundu prašė Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų rašytinių įrodymų, nepasiūlė šalims pateikti būtinus įrodymus: pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvusius planus, inventorinę bylą, kitus įrodymus. Žemės tvarkymo byloje Nr. 72 yra planas, kuriame pirtis kaip nekilnojamojo turto objektas nėra pažymėta. Šioje byloje yra buvusių pastatų savininkių susitarimas, kuriame nurodytas planuojamas pirkti preliminarus namų valdos žemės sklypo plotas, sudarantis 0,8079 ha. Utenos apskrities viršininko administracijos raštuose yra nurodomas mažesnis faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypas - 0,71 ha, su kuriuo tuometinės savininkės sutiko, pasirašydamos žemės sklypo planą. Utenos apskrities viršininko administracija 2001-03-27 raštu atsisakė tenkinti M. R. prašymą dėl namų valdos sklypo padidinimo. G. K. parengė du planus, kuriuose nurodė skirtingas minėto namų valdos sklypo dalis. Darytina išvada, kad, rengiant minėtus planus, nebuvo fiksuojamas faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-07-08 pažymos Nr. 78-22, kurioje nustatyta, kad ieškovų naudojamo pagrindinio sklypo plotas sudaro 0,7500 ha, o sklypo, reikalingo pirčiai eksploatuoti, plotas sudaro 0,0171 ha. Taip pat nebuvo vertinamos galimybės suprojektuoti E. Č. likusį atkurti plotą minėtame kaime, vykdant Molėtų rajono valdybos 1994-10-14 sprendimą. Pirmosios instancijos nepagrįstai vertino, jog žemės sklypo 2004-05-11 pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nesąžiningai, nes atsakovas nupirko sutartyje nustatyto ploto, plane pažymėtos konfigūracijos Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą žemės sklypą, į kurį patenka Alksnio ežero pakrantės dalis. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas reikalavimą pripažinti negaliojančiu Molėtų rajono valdybos 1994-11-02 potvarkio 458-V 1.8 punkto dalį dėl 0,84 arų, suteiktų E. Č. , sprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Ieškovai P. L. ir Eglė D. M. atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą prašė atsakovo S. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad buvo pažeista norminiais aktais nustatyta tvarka dėl žemės sklypo ribų peržiūrėjimo, nes sklypo ribas patvirtino ir suderino pirminis žemės sklypo savininkas E. Č. . Žemės sklypo planas, sudarytas formuojant žemės sklypą, byloje nepateiktas. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 62/1413-2 pažymėta, kad sklypas paženklintas preliminariai. Patvirtinto kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildymas, patikslinimas ar pakeitimas buvo galimas tik norminių aktų nustatyta tvarka. 2004 metais buvo koreguojamos E. Č. priklausančio žemės sklypo ribos, jį padidinant. Kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus R. Z. duomenimis sklypo ribų pakeitimų procedūra dokumentaliai nefiksuota, o iki žemės sklypo ribų koregavimo pirtis į atsakovo žemės sklypą įmatuota nebuvo. Žemės sklypas galėjo būti parduotas gyvenamojo namo savininkams, suformavus namų valdą. Nebuvo pateikti atsakovui priklausančio sklypo kadastriniai matavimai, vadovaujamasi preliminariais matavimais.
Atsakovas S. B. atsiliepimu į ieškovo P. L. apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad tinkamais rašytiniais įrodymais negali būti laikomi su atitinkamomis oficialiomis institucijomis nesuderinti privataus matininko parengti planai, pažeidžiant Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas. Jose yra užfiksuoti skirtingi tos pačios namų valdos plotai. Nebuvo vertinami žemės tvarkymo byloje Nr. 72 esantys planai iš inventorinės bylos bei Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus parengti planai bei ginčo namų valdos žemės sklypo ploto bei konfigūracijos įvertinimai.
Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Molėtų rajono valdyba 1994-10-14 sprendimu Nr. 1339 tik atstatė E. Č. nuosavybės teises. Nurodė, kad vėlesniu 1994-11-02 potvarkiu Nr. 458-v valdyba E. Č. suteikė žemę (duomenys neskelbtini) naudotis.
Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą bei atsiliepimu į ieškovų P. L. ir E. D. M. apeliacinį skundą prašė Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į esmines faktines aplinkybes - sodybos užimamo žemės ploto nustatymą. Žemės sklypo plane, pasirašytame tuometinių savininkių E. D. M. ir M. R. , faktiškai naudojamas namų valdos žemės sklypas yra 0,71 ha. Minėtų tuometinių savininkių 1998-09-09 pareiškime, kuriame nurodyta kokiomis dalimis jos nusipirks naudojamų namų valdos žemės sklypą, žemės sklypo plotas sudaro 0,8079 ha. Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-07-08 pažymoje nurodyta, kad ieškovų naudojamo pagrindinio žemės sklypo plotas sudaro 0,7500 ha, ir sklypo, reikalingo pirčiai eksploatuoti, plotas sudaro 0,0171 ha.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo P. L. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo S. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Molėtų rajono valdybos 1994 m. spalio 14 d. sprendimu E. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) grąžinant ekvivalentine natūra. Molėtų rajono Žemėtvarkos tarnybos 1994 m. spalio 11 d. išvadoje nurodyta, kad vietoj turėtos 6,80 ha žemės suteikiamas lygiavertis 10,82 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). E. Č. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas buvo sudarytas 1993 m. spalio 5 d. (t. 1, l. 49). E. Č. 2004 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi 10,82 ha žemės sklypą pardavė S. B. ; sutartis įregistruota viešame registre. Atsakovui buvo perduotas perleidžiamos žemės sklypo planas, o sutarties 16 p. nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1 l. 5-10).
Duomenų civilinėje byloje, kad formuojant grąžintiną E. Č. žemės sklypą jo ribos būtų buvę natūroje derintos su gretimo sklypo naudotojais – M. R. ir E. D. M. , nėra. Dar 1981 m. gruodžio 4 d. sutartimi J. Č. nuosavybėn įsigijo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, klėtį ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, l. 36). J. Č. testamentu šį turtą paliko lygiomis dalimis dukterims M. R. ir E. D. M. . Pastarosios 1992 m. rugsėjo 9 d. – t.y. anksčiau, negu buvo nuspręsta šioje vietovėje grąžinti ekvivalentine natūra žemės sklypą E. Č. , kreipėsi į Molėtų rajono Suginčių apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl 0,8079 ha namų valdos žemės sklypo pirkimo, o 2001 m. M. R. kreipėsi dėl namų valdos žemės sklypo padidinimo, nes į jį nepatenka sodyboje naudojama pirtis. Utenos apskrities viršininko administracija 2001 m. gegužės 2 d. ir 2001 m. liepos 27 raštais prašymą atsisakė tenkinti, nurodė, kad žemė po pirtimi, kuri nutolusi nuo pagrindinės sodybos, bus parduota kaip atskiras 1,65 aro sklypas. Šią civilinę bylą kasacine tvarka nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi (civ. byla 3K-3-670/2006) konstatavo, kad remiantis įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 str. 3 p., 16 str., sodybų užimta žemė yra valstybės išperkama ir natūra buvusiems savininkams negrąžinama. Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 p. (1991-07-25 red.) buvo nustatyta, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Šia įstatymo norma buvo išvardyti objektai, kurie priskiriami sodybai, taip pat piliečių teisė pirkti sodybos žemę. Kintant teisiniam reglamentavimui išliko esminė šiam ginčui nuostata – kad asmuo turi teisę pirkti sodybos žemę. Sodybos savininkai E. D. M. ir M. R. 1992 m. padavė prašymus įsigyti sodybos užimamą žemę ir sumokėjo pinigus. Dėl sodybos užimamos žemės įsigijimo pareiškimą 1991-11-08 padavė E. R. . Šie asmenys, laikydamiesi įstatymų reikalavimų, siekė įgyvendinti savo subjektines teises, kurios atsirado Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi konstatuota, kad E. Č. nuosavybės teisė ekvivalentine natūra atkurta vėliau, negu susiformavo sodyba, o civilinę bylą nagrinėję teismai nesiaiškino aplinkybės, kad E. Č. nuosavybės teisė į žemę, besiribojančią su sodybos faktiškai užimamu žemės sklypu, galėjo būti atkurta tik tokiu dydžiu, kuriuo neįsiterpiama į sodybos faktiškai užimamą žemės sklypą; civilinė byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti nurodant nustatyti esminę faktinę aplinkybę – sodybos užimamą žemės plotą. Civilinio proceso kodekso 362 str. 2 d. nustato, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Todėl apeliacine tvarka nagrinėjanti civilinę bylą teisėjų kolegija iš esmės pasisako dėl tų apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų, kurie susiję su kasacinio teismo išaiškinimų tinkamu įgyvendinimu nagrinėjant civilinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Pareiga įrodyti, kokio dydžio sodybos sklypą naudojo E. D. M. ir M. R. , kai 1994 m. E. Č. ekvivalentine natūra buvo grąžintas tame pačiame kaime šalia esantis 10,82 ha sklypas, tenka ieškovams, savo atsikirtimus, kad sodybos užimamas sklypas buvo mažesnis – atsakovams (CPK 178 str.).
Ieškovai pateikė 2002 m. G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, kuriame sodybos užimamas plotas – 15 266 kv.m. (pridėtas prie civilinės bylos). Į šį plotą patenka sodybos statiniai, želdiniai ir pirtis. Vykdydami teismo įpareigojimą, ieškovai pateikė 2008-03-19 parengtus tos pačios G. K. įmonės sudarytus du sodybos užimamo žemės sklypo planus – viename plotas 14 481 kv.m., kitame – 12 613 kv.m. (t. 3 l. 91, 92). Naujai pateiktuose planuose matyti, kad sklypo dalyje tarp pirties ir sodybos auga obelys. Antstolės J. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos vaismedžių augimo vietos atitinka nurodytas plane, taip pat užfiksuota, kad už naujai nustatytų sodybos ribų lieka tvarto pamatai, lauko tualetas (t. 3, l. 93-107). Tas pačias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas 2007-05-21 išvažiuojamojo posėdžio metu – apžiūrėtas sklypas, pirties buvimo vieta ant Alksno ežero kranto, abiejose tako pusėse, vedančio link gyvenamojo namo, auga obelys, avietės, slyvos (t. 3, l. 46-49). Objektyviai ištyręs aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atkuriant E. Č. nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini), besiribojančią su ieškovų sodybos faktiškai užimamu žemės sklypu, šis žemės sklypas neturėjo patekti į E. Č. nuosavybės teise ekvivalentine natūra atkuriamos žemės sklypą.
Atsakovo S. B. argumentas, kad liko neatsižvelgta į žemės tvarkymo byloje Nr. 72 esantį planą, kuriame pirtis nėra pažymėta, ir sodybos savininkių susitarimą pirkti 0,8079 ha žemės sklypą, neturi įtakos teismo padarytoms išvadoms. Faktas kad žemės sklype yra pirtis, patvirtintas aukščiau aptartais įrodymais, o savininkių susitarimas dėl sklypo pirkimo nebuvo įgyvendintas, vėliau keitėsi, jos kreipėsi dėl perkamo žemės sklypo padidinimo, todėl neturi įrodomosios reikšmės nustatant faktiškai sodybos užimamą žemės sklypo plotą. Kitas apelianto argumentas, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-07-08 parengta „P. L. ir E. D. M. “ priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini) faktiškai užimamo žemės sklypo ribų nustatymo pažyma“ Nr. 78-22 (t. 3 l. 53-57) nurodo mažesnį plotą, taip pat atmestinas, nes pirčiai eksploatuoti numatytas atskiras 0,0171 ha sklypas, be to, kiti pirmosios instancijos teismo surinkti aukščiau aptarti įrodymai paneigia šioje pažymoje nurodytas aplinkybes.
Atsakovo S. B. apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai – asmeninio ūkio sąskaitų įrašai apie ankstesnio savininko K. M. , iš kurio sodybą 1981 m. pirko J. Č. , turėtą ūkį ir naudoto žemės sklypo dydį, bei Vorėnų kolūkio 1979 m., 1980 m., 1984 m. žemės naudojimo planai neįrodo byloje nustatinėjamos aplinkybės – ieškovų sodybos užimamo žemės sklypo ploto, nesusiję su bylos dalyku, yra kito laikotarpio, kitokius ekonominius santykius atspindintys dokumentai.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies ir pripažindamas faktą, kad į atsakovo žemės sklypą įsiterpia ieškovų sodybos užimama žemė, nepagrįstai nurodė įsiterpiančio sklypo plotą – 0,84 aro. Faktiškai įsiterpiantis plotas sudaro 0,84 ha, tai patvirtina byloje esantis geodezinių matavimų planas, parengtas 2002 m. G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės, kuriame sodybos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, užimamas plotas – 15 266 kv.m. Patikslintas ieškinys (t. 2, l. 37-40, t. 3, l. 45) buvo grindžiamas šiuo planu, teismo sprendime nurodytas įsiterpiančio žemės ploto dydis neatitinka faktinės padėties. Kadangi ieškinio reikalavimų esmė yra aiški, pagrįsta objektyviais duomenimis byloje, teismo sprendimas remiantis CK 1.5 str. keistinas, įsiterpiančio sklypo dydis nurodytinas 0,84 ha.
Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl Molėtų rajono valdybos 1994-10-14 sprendimo Nr. 1339 pripažinimo negaliojančiu. Šiuo sprendimu E. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)grąžinant ekvivalentine natūra. Šis sprendimas niekuo nesusijęs su ieškovų teisėmis nei pareigomis, ieškinyje nebuvo nurodyti savarankiški jo negaliojimo faktiniai ar teisiniai pagrindai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šis ieškinio reikalavimas atmestas, yra teisėta ir paliktina nepakeista.
Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo išnagrinėta galimybė suprojektuoti trūkstam grąžinto 10,82 ha lygiaverčio sklypo plotą toje pačioje vietovėje, yra nenagrinėti, nes šioje civilinėje byloje atsakovas S. B. nebuvo pareiškęs savo teisėms ginti savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, kad atsakovo žemės sklypo tikslūs matavimai nėra pateikti, civilinėje byloje esantys duomenys (liudytojo R. Z. apklausa) patvirtina, kad pirminės E. Č. suprojektuoto sklypo ribos kito, ankstesnės ribos iki koregavimo 2004 m. neapėmė žemės sklypo dalies su ginčo pirtimi.
Atsakovas S. B. , įgydamas didelės vertės žemės sklypą, kurio išsidėstymas konkrečioje vietovėje (prie dviejų ežerų) jam turėjo esminę reikšmę, ir neapžiūrėjęs tinkamai jo natūroje, neįvertinęs ribos su šalia esančia sodyba, kurios statinių dalis patenka į perkamą plotą, elgėsi ne tik nerūpestingai, bet ir nesąžiningai ieškovų – šalia esančios sodybos savininkų atžvilgiu. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino ir pagrįstai panaikino dalį pirkimo – pardavimo sutarties.
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. 2 p., 4 p. Byloje nėra nuspręsta dėl neįtrauktų į nagrinėjimą asmenų teisių, nes E. Č. yra miręs, jo teisių perėmėjų nėra.
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, tenkinti atsakovo S. B. apeliacinį skundą nėra pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti. Teismo sprendimo dalyje dėl Molėtų rajono valdybos 1994-11-02 potvarkio Nr. 458-V 1.8 punkto dalies ir ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties tarp E. Č. ir S. B. dalies pripažinimo negaliojančiomis vietoj 0,84 arų nurodyti 0,84 hektaro.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.