Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-09 · Civilinė byla Nr. 2S-629-527/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-09
Bylos Nr.
2S-629-527/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
D. D.
Ieškovas
I. D.
Išvadą teikia
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2S-629-527/2015;procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2;
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2209-831/2014 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo (institucija, teikianti išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ieškovė, pateikusi teisme ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams T. D. ir M. D. laikiną išlaikymą po 500 Lt kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014-12-02 priėmė nutartį, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams: T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2014-12-02 iki įsiteisės sprendimas dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteistą laikiną išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei. Teismas nurodė, kad vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, todėl ieškovės prašymą priteisti laikiną išlaikymą vaikams iki bus išnagrinėta civilinė byla tenkina.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas 201-12-12 atskirajame skunde (civilinės bylos Nr. 2-131-831/2015 dalis, b. l. 26–27) prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nutartį panaikinti. Apelianto nuomone, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas nuo 2014-08-01 neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas vaikams teikia išlaikymą, be to, vaikai gyvena tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų, tad abiejų tėvų indėlis į vaikų išlaikymą šiuo metu yra proporcingas. Atsakovas kaip tėvas, suvokdamas tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, pareiškia, kad šalių santuokai faktiškai iširus 2014 m. pradžioje, atsakovas išsikėlė gyventi atskirai. Atsakovas su ieškove bandė išsiskirti draugiškai, vėliau vėl susitaikė, kol galiausiai tvirtai apsisprendė santuoką nutraukti. Iš esmės santuoka nebuvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu tik dėl to, jog nepavyko draugiškai pasidalinti santuokos metu įgyto turto, tai akivaizdu ir iš ieškinio, kadangi ieškovė ir šiuo metu į dalintiną turtą neįtraukė kilnojamų daiktų bei namų apyvokos daiktų. Tačiau dėl vaikų išlaikymo, jų priežiūros, rūpinimosi sveikata ginčo niekuomet nebuvo kilę, tad atsakovui nesuvokiama prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priežastis. Dar 2014-06-09 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo susitarę, kad jis teiks materialinį išlaikymą vaikams kiekvieną mėnesį mokėdamas po 300 Lt kiekvienam vaikui, o iki įsiteisės teismo sprendimas šalys buvo sutarę, jog jis mokės 300 Lt, tai yra po 150 Lt vaikui kiekvieną mėnesį bei dengs prievoles kreditoriui Swedbank, AB, kylančias pagal 2012-07-01 kredito sutartį Nr. 12-055638-F. A. kiekvieną mėnesį dengia būsto, kuriame negyvena, paskolos, palūkanų ir turto draudimo dalį, kas sudaro šiuo metu apie 400 Lt, 300 Lt grynaisiais perduoda I. D. vaikų išlaikymui. Be to, kadangi atsakovas gyvena tame pačiame name ir toje pačioje laiptinėje, vaikus prižiūri, juos maitina, rengia, šiuo metu ir slaugo padedant atsakovo mamai (vaikų močiutei), netgi daugiau prisideda prie vaikų išlaikymo, nei ieškovė. Atsakovas ir ieškovė dirba, vaikai gyvena tiek su vienu, tiek su kitu, tad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik kad neužtikrins vaikų interesų, kurie šiuo metu yra nusistovėję, vaikai netrukdomai bendrauja tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų, dėl gyvenamosios aplinkos (gyvena toje pačioje laiptinėje) nekyla problemų dėl vaikų priežiūros ir slaugos, vaikai turi savo kambarius tiek viename, tiek kitame būste, iš esmės visus savaitgalius nakvoja pas tėvą. Atsakovas vaikais rūpinasi tiek materialiai aprūpindamas, tiek pasirūpindamas aktyviu laisvalaikiu, tiek spręsdamas iškilusias sveikatos problemas, tad ieškovės teiginiai apie visišką neprisidėjimą prie vaikų išlaikymo nuo 2014-08-01 yra visiškai nepagrįsti. Be to, 2014-10-11 atsakovas su sūnumi T. D. lankėsi pas akių ligų gydytojus ir apmokėjo už paslaugas bei akinukų gamybą 260 Lt. Nors šalys gyvena atskirai, tačiau vaikais rūpinasi vienodai. Teismas nepagrįstai, vadovaudamasis tik formaliais pagrindais, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį. Teismas prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalėjo gauti Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą bei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešti atsakovui tam, kad laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų vaikų interesus, o ne sukeltų konfliktą tarp šalių, kas gali neigiamai atsiliepti tiek nusistovėjusiam tėvų ir vaikų bendravimui, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui ir kt. Be to, tokio dydžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje procesinėje stadijoje, neišsiaiškinus esminių aplinkybių, neatsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, reikštų ne ką kita, kaip ieškinio tenkinimą visa apimtimi.

Atsiliepimas

Ieškovė 2014-12-31 atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą (civilinės bylos Nr. 2-131-831/2015 dalis, b. l. 49–52) prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis neva teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį grynais duodamas po 300 Lt (t. y. po 150 Lt kiekvienam vaikui), dėl ko neva nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nuo 2014-08-01 prie nepilnamečių vaikų išlaikymo neprisideda ir jokių pinigų vaikų išlaikymui nėra davęs. Atsakovas su atskiruoju skundu nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas sumas būtų mokėjęs. Šalys tarpusavyje visiškai nebendrauja, dėl ko negali būti jokios kalbos apie kokius nors grynųjų pinigų mokėjimus, nes to nebuvo. Be to, atsakovo nurodyta suma po 150 Lt niekaip neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir nesiderina su nepilnamečių vaikų poreikiais, kas tik patvirtina, kad buvo ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad šalys, bandydamos spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, neva, buvo sutarusios, kad atsakovas mokės po 300 Lt kiekvienam vaikui. Tokio susitarimo tarp šalių niekada nebuvo. Šalys bandė visus klausimus dėl santuokos nutraukimo bei su tuo susijusiomis pasekmėmis spręsti tarpusavio susitarimu, tačiau to šalims pasiekti nepavyko, dėl ko nesutarus ieškovė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Šalims nepavyko susitarti ne tik dėl turto pasidalijimo, tačiau ir dėl išlaikymo nepilnamečiais vaikams nustatymo, t. y. atsakovas sutiko, kad vaikams jo, kaip tėvo, skiriama suma turi būti ne mažiau kaip po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau iš jiems skiriamos sumos 1 000 Lt per mėnesį, kas sudarytų po 500 Lt kiekvienam vaikui, jis pageidavo minusuoti bankui mokamą mėnesinę paskolos sumos dalį, sudarančią vidutiniškai 400 Lt, ir kad jis vaikams pervestų tik po 600 Lt per mėnesį, t. y. po 300 Lt kiekvienam vaikui. Ieškovė su tuo nesutiko, kadangi laikė, kad toks atsakovo noras yra nepagrįstas bei neatitinkantis nepilnamečių vaikų interesų, nes iš vaikams tenkančios išlaikymo sumos negali būti minusuojami jokie šalių įsipareigojimai, o išlaikymui skirta pinigų suma gali būti naudojama išimtinai tik vaikų poreikiams tenkinti.

Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu nagrinėjimas civilinės bylos, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę, prioritetiškai ginami vaikų interesai, o tai reiškia, jog išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimu, išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus bei būtiniausius savo poreikius. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad vaikų poreikius reikia tenkinti jau šiai dienai, į proporcingumo bei tėvų lygybės principą ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismui buvo pagrindas nepilnamečiams vaikams priteisti laikiną išlaikymą po 500 Lt.

Šalies argumentai

Nors atsakovas atskirajame skunde formaliai nurodo, kad tokio dydžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje reiškia ne ką kitą, kaip ieškinio tenkinimą visa apimtimi, tačiau atsakovas ieškinyje nurodytų vaiko poreikių neginčija, t. y. nenurodo, kad paskaičiavimas būtų neteisingas, ir nepateikia jokių kitų su tuo susijusių argumentų, motyvų bei įrodymų, kas teismui leistų daryti prielaidas dėl galimo kitokio išlaikymo dydžio.

Ieškovė ieškinyje detaliai nurodė ir pagrindė vaikų poreikius, taip pat nurodė, kad ieškovės duomenimis atsakovo pajamos per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 2 000 Lt, ko atsakovas taip pat nepaneigė bei nepateikė su atskiruoju skundu jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis būtų kitokia. Priešingai, atsakovas neneigė, jog jo turtinė padėtis neleidžia teikti teismo nustatyto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, o tiesiog nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas aplamai nepagrįstas, t. y. netikslingas ir naikinimas. Todėl daryti išvadą, kas teismo nustatytas laikinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra per didelis, nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius maistui, drabužiams, būstui, mokymuisi, sveikatai, laisvalaikiui ir kt.. Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai, jo teisei gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas, teigdamas, jog jis vaikams teikia išlaikymą, be to, vaikai gyvena tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų, tad abiejų tėvų indėlis į vaikų išlaikymą šiuo metu yra proporcingas; be to, atsakovas kiekvieną mėnesį dengia būsto, kuriame negyvena paskolos, palūkanų ir turto draudimo dalį, kas sudaro šiuo metu apie 400 Lt, o 300 Lt grynaisiais perduota ieškovei vaikų išlaikymui.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovas nuo 2014-08-01 visiškai neteikia išlaikymo vaikams, jokių pinigų nepilnamečių vaikų išlaikymui nėra davęs. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus, jo teigimu, patvirtinančius išlaikymo teikimą laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-01-01 po 300 Lt kas mėnesį, t. y. kiekvienam vaikui po 150 Lt kas mėnesį (civilinės bylos Nr. 2-131-831/2015 dalis, b. l. 62–64). Ieškovė, susipažinusi su šiais papildomai pateiktais įrodymais, 2015-03-06 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai, teigdamas, jog jis kas mėnesį mokėjo vaikų išlaikymui po 300 Lt (po 150 Lt kiekvienam), kadangi 2015 m. sausio mėn. pradžioje atsakovas, gavęs jos 2014-12-31 atsiliepimą į atskirąjį skundą, atvyko pas ieškovę į namus ir perdavė 520 Eur (kas atitinka 1 800 Lt), kaip vaikų išlaikymą už 2014 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. ir už 2015 m. sausio mėn., apie kurių gavimą ieškovė pasirašė atsakovo atsineštuose šešiuose atskiruose kompiuteriu atspausdintuose lapeliuose. Jeigu atsakovas iš tiesų kas mėnesį būtų mokėjęs po 300 Lt ir būtų turėjęs tai patvirtinančius lapelius, tai tokius įrodymus jis būtų pateikęs teismui, tačiau tokių įrodymų jis nepateikė nei su atskiruoju skundu, nei su 2014-12-19 priešieškiniu, kas patvirtina, kad jis tokių įrodymų tuo metu neturėjo ir kad jis savalaikiai nevykdė vaikų išlaikymo pareigos.

Tai, jog už birželio ir liepos mėnesį vaikų išlaikymui atsakovas 600 Lt sumokėjo tik 2014-08-05, ką patvirtina ieškovės ranka surašytas raštelis (civilinės bylos dalis Nr. 2-131-831/2015, b. l. 61), taip pat tai, jog išlaikymo teikimą laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-01-01 po 300 Lt kas mėnesį (arba po 150 Lt kiekvienam vaikui) patvirtinančių įrodymų nepateikė nei su atskiruoju skundu, nei su 2014-12-19 priešieškiniu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas vaikų išlaikymui netgi jo deklaruojamus 150 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį nemokėjo savalaikiai. Visiškai pritartina ieškovės rašytinių paaiškinimų argumentams, jog jeigu atsakovas iš tiesų kas mėnesį būtų mokėjęs po 300 Lt bendroje sumoje ir būtų turėjęs tai patvirtinančius lapelius, tai tokius įrodymus jis būtų pateikęs teismui kartu su 2014-12-12 atskiruoju skundu, su kuriuo pateikė sąskaitos išrašą ir Optikos čekį, arba bent jau su priešieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktuose identiškuose patvirtinimuose (kurie labai panašu, kad atsakovės yra pasirašyti su ta pačia priemone ir tuo pačiu metu) nurodytas kompiuteriu atspausdintas skirtingas datas 2014-09-01, 2014-10-01, 2014-11-01, 2014-12-01 ir 2015-01-01 vertina ne kaip datą, kurią pinigai buvo sumokėti, o kaip mėnesį, už kurį išlaikymas buvo sumokėtas. Pažymėtina, jog visiškai nelogiška yra tai, jog jeigu už rugpjūčio mėnesį išlaikymas buvo sumokėtas dar 2014-08-01, tai niekaip nepaaiškinama yra tai, kodėl už birželio ir liepos mėnesį vaikų išlaikymui 600 Lt buvo sumokėta tik 2014-08-05. Įvertinus šių aplinkybių visumą, labiau tikėtinais laikytini ieškovės rašytinių paaiškinimų teiginiai, jog atsakovas, tik gavęs jos 2014-12-31 atsiliepimą į atskirąjį skundą, 2015 m. sausio mėn. pradžioje atvyko pas ieškovę į namus ir perdavė 520 Eur (kas atitinka 1 800 Lt), kaip vaikų išlaikymą už 2014 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. ir už 2015 m. sausio mėn.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netgi atsakovo papildomai ir nesavalaikiai pateikti įrodymai ir jo nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog atsakovas vykdė pareigą savalaikiai (kas mėnesį) teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams patenkinti.

Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktuose įrodymuose nurodyta už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2015-01-01 vienam vaikui sumokėta po 150 Lt už mėnesį suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pakankama išlaikymo suma. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš išlaidų, reikalingų vienam vaikui, detalizacijos, vien išlaidos už darželį sudaro 133,33 Lt (civilinės bylos dalis Nr. 2-131-831/2015, b. l. 6), todėl atsakovo skiriamos per mėnesį vienam vaikui 150 Lt sumos praktiškai pakanka tik šioms išlaidoms už darželį padengti. Vadinasi, ieškovei vienai tenka padengti visas kitas su vaikų poreikiais susijusias išlaidas (kurių dydžio 2014-12-12 atskirajame skunde atsakovas, beje, net neginčija), nurodytas ieškinyje, t. y. maistui 300 Lt, aprangai ir jos priežiūrai (skalbimui, valymui) 100 Lt, avalynei 31,67 Lt, sveikatos priežiūrai ir gydymui 60 Lt, poilsiui (išvykos, kinas, baseinas, žaidimai, žaislai ir t. t.) 80 Lt, transportui 70 Lt, komunaliniams patarnavimams 150 Lt, higienos priemonėms 30 Lt ir kitoms neplanuotoms išlaidoms 60 Lt, kas sudaro dar papildomai 887,67 Lt per mėnesį vienam vaikui arba viso su darželiu 1 021 Lt (887,67 + 133,33).

Pažymėtina, kad atsakovas, nors atskirajame skunde ir nurodė, kad jis, gyvendamas toje pačioje laiptinėje, vaikus prižiūri, maitina, rengia ir slaugo, su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad prisideda prie vaikų išlaikymo, t. y. perka maistą, vaistus, drabužius, apyvokos ir higienos reikmenis bei moka už vaikų pramogas. Atsakovo pateiktas 2014-10-11 kvitas už akinukus (civilinės bylos Nr. 2-131-831/2015dalis, b. l. 32), apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepatvirtina atsakovo kasdienio prisidėjimo prie vaikų išlaikymo.

Nors atsakovas atskirajame skunde ir nurodė, kad kiekvieną mėnesį dengia būsto, kuriame negyvena, paskolos, palūkanų ir turto draudimo dalį, kas sudaro apie 400 Lt, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši atsakovo iki 2015-01-01 mokėta suma (ieškovės teigimu, šalių susitarimu nuo 2015-01-01 paskolą bankui moka ieškovė) negali būti užskaityta kaip teiktas išlaikymas, kadangi teikiamas išlaikymas turi būti naudojamas išskirtinai tenkinti vaikų poreikius.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo nurodyta suma po 150 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui niekaip neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir nesiderina su nepilnamečių vaikų poreikiais, kas tik patvirtina, kad buvo ir yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad šalys, bandydamos spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo sutarusios, kad atsakovas mokės po 300 Lt kiekvienam vaikui. Ieškovės teigimu, tokio susitarimo tarp šalių niekada nebuvo, nes šalims nepavyko pasiekti susitarimo – atsakovas sutikęs, kad nepilnamečiams vaikams jo, kaip tėvo, skiriama suma turi būti ne mažiau kaip po 500 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau iš nepilnamečiams vaikams mokamos sumos jis pageidavo, kad būtų minusuojama bankui mokama mėnesinė paskolos sumos dalis, sudaranti vidutiniškai 400 Lt.

Nors atsakovo pateiktoje abiejų šalių pasirašytoje 2014-06-09 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atsakovas įsipareigojo nuo 2014-07-01 kas mėnesį mokėti po 300 Lt kiekvienam vaikui, o Sutarties 5.3 punktu šalys sutarė, jog visus įsipareigojimus kreditoriui Swedbank, AB pagal 2012-07-01 Kredito sutarties sąlygas asmeniškai vykdys ieškovė savo lėšomis, tačiau, ieškovei rašytiniuose paaiškinimuose nurodžius, jog ieškovės advokato parengta sutartis, kuri buvo persiųsta atsakovo atstovui, buvo kitokio turinio ir kad ji tik atsakovo suklaidinta pasirašė jo grąžintą ir pasirašytą kitokio turinio sutartį, kuri dėl to ir nebuvo pateikta teismui tvirtinti, apeliacinės instancijos teismas 2014-06-09 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nelaiko įrodymu, patvirtinančiu buvusį šalių susitarimą dėl išlaikymo dydžio – po 300 Lt kiekvienam vaikui.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas atskirajame skunde neginčija nei ieškovės nurodyto vaikų išlaikymui reikalingų minimalių lėšų dydžio, nei to, kad jis pagal savo turtinę padėtį prie durų išlaikymo gali prisidėti mažesne dalimi nei po 500 Lt, be to, atsakovui neįrodžius, kad jis tokio dydžio išlaikymą vaikams teikia gera valia, apelianto prašymas panaikinti skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis 500 Lt (kas atitinka 144,93 Eur) vaikui kas mėnesį atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina ir tai, jog teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo, neturėjo pareigos išsamiai įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų vertinimo. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kurios nuosekliai laikosi teismai, jog tiksli tėvų turtinė padėtis turi įtakos sprendžiant klausimą dėl nuolatinio išlaikymo dydžio, o ne priteisiant laikiną išlaikymą pasitelkiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė