- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- I1-1506-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04034-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Tesingumo Ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. NN-1372 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigoti atsakovą nedelsiant užtikrinti jam tinkamas, teismo nuosprendyje nustatytas pataisos namų bausmės atlikimo sąlygas.
Nurodo, kad Kalėjimų departamento sprendimu buvo nutarta perkelti pareiškėją iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (toliau – ir Kauno NTI-PN), tačiau toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normoms. Įstatyme nustatyta, jog nepilnamečių pataisos namuose gali būti laikomi asmenys tik iki 24 metų, o pareiškėjui yra 42 metai, todėl jis negali būti laikomas Kauno NTI-PN. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenustato, jog nuteistieji asmenys gali atlikti laisvės atėmimo bausmę Kauno NTI-PN. Nurodo, kad apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namų sąlygomis, tačiau jis vis dar yra laikomas tardymo izoliatoriaus sąlygomis, o tai prilyginama kalėjimo režimui. Pažymi, kad kalėjimo režimo bausmės atlikimo sąlygos yra nepalyginamai sunkesnės ir griežtesnės nei pareiškėjui nuosprendžiu paskirtos pataisos namų sąlygos. Teigia, kad Kalėjimų departamentas, priimdamas nutarimą, pažeidė apkaltinamojo teismo nuosprendžio ir kitų teisės aktų normas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad BVK 69 straipsnis nustato nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką; šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, jis ir nustato nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. bendru Vilniaus PN, Kauno NTI-PN bei Kalėjimų departamento įstaigų vadovų sutarimu buvo priimtas sprendimas nuteistuosius (buvusius pareigūnus), atliekančius bausmę Vilniaus PN, kur tuo metu buvo ir pareiškėjas, toliau atlikti bausmę perkelti į Kauno NTI-PN, tad Kalėjimų departamento direktorius pakeitė tam tikrus Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-148 punktus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-148 „Dėl Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.4 punkte nustatyta nuteistųjų perkėlimo tvarka ir nurodyta, kad į Kauno NTI-PN perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas yra buvęs pareigūnas, 2019 m. rugsėjo 3 d. net pateikęs prašymą būti laikomas atskirai, ir dėl išvardytų aplinkybių buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN. Įvertinus visas aplinkybes, buvo priimtas nutarimas, kuris, atsakovo nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas ir neturėtų būti naikinamas vien todėl, kad netenkina pareiškėjo. Pažymi, kad nė vienas teisės aktas nenustato nuteistajam galimybės pasirinkti įstaigos, kurioje jis norėtų tęsti tolesnį bausmės atlikimą. Taip pat nurodo, kad teisės aktuose nustatyta, jog Kauno NTI-PN veiklos tikslas yra vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose ar atvirojoje kolonijoje. Todėl pareiškėjui Kauno NTI-PN yra užtikrinamos pataisos namų sąlygos ir jis tolesnį bausmės atlikimo laiką gali tęsti dabartinėje įstaigoje. Kalėjimų departamentas neturi duomenų, kad pareiškėjui būtų taikomos tardymo izoliatoriaus sąlygos, nes dėl šios aplinkybės jis nesikreipė į Kalėjimų departamentą, o atskirai informacija apie kiekvieną nuteistąjį nėra kaupiama.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnį teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl jo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas lemia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo dalyko, t. y. pareiškėjo reikalavimo, ir pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, Teisingumo ministerijos priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo klausimas nekeliamas. Todėl nurodo, kad plačiau pasisakyti dėl pareiškėjo reikalavimo neturi teisinio suinteresuotumo.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, įvardijamus atsikirtimu.
5. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Byloje ginčas kilo iš esmės dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. NN-1372 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kuriuo dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nutarta nuteistąjį D. N. perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus tęsti bausmės atlikimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. N., kuris yra nuteistasis, skundžiamu nutarimu buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno VTI-PN tęsti bausmės atlikimą. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 3.2 papunkčiu bei atsižvelgiant į tai, kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų nuteistajam nebus užtikrintos laikymo sąlygos, nustatytos BVK 70 straipsnio 3 dalyje.
Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas D. N. yra buvęs (duomenys neskelbtini) pareigūnas.
8. BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmę, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą. Nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo pasirašo Kalėjimų departamento direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, kuriam priskirta administruoti saugumo valdymo sritį (5 punktas). Be to, Aprašo 12 punkte nustatyta, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo.
BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
9. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus PN yra atliekami gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbai; taip pat kad dėl gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų pareiškėjui, kaip buvusiam pareigūnui, nebūtų užtikrintos laikymo sąlygos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija.
10. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Kauno NTI-PN nuostatai), 1 punkte nustatyta, kad Kauno NTI-PN yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Kauno NTI-PN veiklos tikslas – vykdyti kardomąją priemonę – suėmimą, arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmes asmenims, kuriems bausmę paskirta atlikti kalėjime, pataisos namuose arba atvirojoje kolonijoje (7 punktas).
Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 „Dėl Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1.4 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui, skiriami į laisvės atėmimo vietų įstaigas ar jų struktūrinius padalinius, užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, šia tvarka: į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pastarojo teisės akto 1.4 punkto redakcija įsigaliojo tik 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. po skundžiamo nutarimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 7 d.), tačiau tiek iš šio akto, tiek ir iš skundžiamo nutarimo metu jau galiojusių Kauno NTI-PN nuostatų akivaizdu, jog Kauno NTI-PN šiuo metu yra pritaikyta įstaiga atlikti laisvės atėmimo bausmę suaugusiems asmenims, kuriems teismo nuosprendžiu bausmė yra paskirta atlikti pataisos namuose, užtikrinant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamą nutarimą priėmė Kalėjimų departamento direktorius, t. y. teisės aktais įgaliotas subjektas tokį sprendimą priimti; taip pat direktorius, naudodamasis savo diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl Vilniaus PN gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos darbų pareiškėjui nėra galimybės užtikrinti laikymo sąlygos, nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje, visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą perkelti pareiškėją D. N., kuris yra buvęs valstybės pareigūnas (tarnautojas), į Kauno NTI-PN tęsti bausmės atlikimą. Minėta, kad Kauno NTI-PN yra tinkama laisvės atėmimo vietų įstaiga, pritaikyta atlikti laisvės atėmimo bausmę suaugusiems asmenims, kuriems teismo nuosprendžiu bausmė yra paskirta atlikti pataisos namuose, užtikrinant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nustatytus izoliavimo reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad Kauno NTI-PN būtų prieštaravę pareiškėjo perkėlimui iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN.
Taigi, atsakovo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
12. Pareiškėjas savo skundą, be kita ko, grindžia Bausmių vykdymo kodekso 77 ir 81 straipsnių nuostatomis, kad nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai nuteistieji bei pilnamečiai nuteistieji, palikti šiose pataisos įstaigose BVK 81 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kuriems suėjo 18 metų ir kurie aiškiai ėmę taisytis, siekiant įtvirtinti jų pataisymo rezultatus, paliekami nepilnamečių pataisos namuose iki bausmės laiko pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki to laiko, kai jiems sueis 24 metai. Teigia, kad jis yra 42 metų, tad negali būti laikomas Kauno NTI-PN.
Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos BVK straipsnių nuostatos neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d., t. y. dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 7 d.). Tad pareiškėjo argumentai dėl minėtų BVK straipsnių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
13. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jokie teisės aktai nenustato, jog nuteistieji asmenys (šiuo atveju pareiškėjas) gali atlikti laisvės atėmimo bausmę tardymo izoliatoriuje.
Byloje nustatyta, kad Kauno NTI-PN apskritai pagal teisės aktų reikalavimus yra tinkama (galima) įstaiga atlikti suaugusiems nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis. Tad vien pats faktas savaime, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Kauno NTI-PN tęsti bausmės atlikimą, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
14. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad jeigu Kauno NTI-PN neužtikrina pareiškėjui teismo nuosprendžiu nustatytų bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygų, tai jis (pareiškėjas) turi teisę su skundu kreiptis į įstaigos administraciją. Gavęs neigiamą atsakymą, pareiškėjas tokį sprendimą turi teisę apskųsti Kalėjimų departamentui, o pastarojo netenkinantį sprendimą – administraciniam teismui. Tačiau į šios bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka šiuo metu pareiškėjo nurodomos konkrečios galimai netinkamos bausmės atlikimo sąlygos, t. y. jam taikomas bausmės atlikimo režimas tardymo izoliatoriaus sąlygomis vietoje pataisos namų sąlygų. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Minėta, kad teisėjų kolegija nustatė, kad iš esmės Kauno NTI-PN yra tinkama įstaiga tęsti pareiškėjui bausmės atlikimą pataisos namų sąlygomis. Tačiau, ar ši įstaiga realiai užtikrina pareiškėjui atitinkamas bausmės atlikimo sąlygas, yra ne šios, o kitos bylos dalykas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Nutarimą yra nepagrįstas, tad jis atmestinas.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus yra išvestinis iš pirmo skundo reikalavimo, tad jis irgi atmestinas kaip nepagrįstas.
Taigi, visas pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Pareiškėjo skundas atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtas bylinėjimosi išlaidas; o atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.