Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-01-22 · Byla Nr. A2.6.-14-760/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-22
Bylos Nr.
A2.6.-14-760/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Pažeidėjas
P. L.
Nukentėjusysis
L. J.
Advokatai
Kęstutis Stankevičius
Kategorijos
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14-760/2016Teisminio proceso Nr. 4-46-3-02225-2015-6
Registro Nr. ROIK: 15053670483
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 22 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, sekretoriaujant Remigijai Stepanenko, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. L., jo atstovui advokatui Kęstučiui Stankevičiui, nukentėjusiajai L. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 3 d. apie 13 val. 30 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį N. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino. Iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos. Tokiais veiksmais pažeidė KET 5, 6, 9, 127, 128, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

P. L. kaltės nepripažino. Teigė, kad eismo įvykio nepadarė, iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. jis atvežė žmoną į polikliniką, adresu (duomenys neskelbtini). Žmonai nuėjus į polikliniką jis ieškojo vietos, kur pastatyti automobilį, nuvažiavo į aikštelės galą, tačiau vietos automobiliui pastatyti nerado, todėl atbuline eiga išvažiavo į Jūros gatvę, ties ligonine apsisuko, iš aikštelės išvažiavus mašinai jis vėl įvažiavo į aikštelę, kur pasistatė automobilį. Automobilyje jis laukė žmonos. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto, niekas priėję nebuvo ir nesakė, kad apgadino automobilį. Pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis apgadino automobilį, rado įbrėžimus ir sakė, kad atitinka apgadinimų aukščiai.

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. ji su dukra buvo poliklinikoje, kur atvažiavo apie 12 val. 30 min. ir užtruko apie valandą. Išėjusi ji sėdo į automobilį ir išvažiavo. Maždaug po 20 min. jai paskambino vyras ir pasakė, kad jo pažįstamas vyriškis paskambino ir pasakė, kad matė, kaip poliklinikos aikštelėje, automobilis kliudė jos automobilį. Išlipusi ji apžiūrėjo automobilį, buvo akivaizdžiai matyti nubrėžtas bamperis. Vairuotojas matęs eismo įvykį telefonu jai nurodė kaltininko automobilio valstybinius numerius. Automobiliui padarytą žalą, t. y. 200 Eur, jai atlygino draudimas, todėl ji jokių pretenzijų P. L. neturi.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2015-12-03 įvažiavęs į poliklinikos aikštelę, sustojo praleisti pažeidėją, kuris bandė apsisukti iš kelių kartų. Matė kaip pažeidėjas kliudė automobilį Nissan, kuris sujudėjo. Pravažiavęs pro šalį, užsirašė valstybinius numerius. Pažeidėjas kliudęs automobilį nesureagavo, mano, kad susidūrimo jis nejuto.

Liudytojas Rolandas Rimkus parodė, kad jis priėmė nukentėjusiosios pareiškimą, nustatė kaltininko duomenis pagal nukentėjusiosios pateiktą valstybinį numerį. Įvykio jis nematė, į įvykio vietą ir pas P. L. jis nevyko.

Iš fotonuotraukų nustatyta, kad ant automobilio N. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio bamperio matyti įbrėžimas (b. l. 11-13). Fotonuotraukose ant P. L. vairuoto automobilio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis (b. l. 14).

Iš 2015-03-24 Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. L. gali vairuoti transporto priemonę su apribojimais – su akiniais arba kontaktiniais lęšiais. (b. l. 32) P. L. teismo posėdžio metu parodė, kad eismo įvykio metu jis buvo be akinių, t. y. nesilaikė nustatyto apribojimo.

Byloje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad P. L. 2015 m. gruodžio 3 d. apie 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas nesilaikė saugaus atstumo, kliudė automobilį N. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. P. L. neprisipažino sukėlęs eismo įvykį, tačiau jo kaltę įrodo liudytojo R. J. parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos. Liudytojas R. J. matė, kad būtent P. L. vairuojamas R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino automobilį N. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio N. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinės pusės rasti apgadinimai atitinka su ant automobilio R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastais apgadinimais. Todėl laikytina, kad P. L. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą P. L. už pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pažeidimą padarė būdamas virš 65 metų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jam pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 28 Eur bauda.

P. L. buvo kaltinamas ir nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, tačiau iš liudytojo R. J. bei paties P. L. nurodytų aplinkybių nebuvo nustatyta, kad P. L. vairuodamas automobilį R. M., būtų važiavęs nesaugiu greičiu, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. P. L. buvo kaltinamas ir pagal ATPK 124¹ str. 8 d., dėl saugaus atstumo nesilaikymo. Tačiau ATPK 127 str.2 d. apima šią aplinkybę, todėl P. L. veika papildomai pagal ATPK 124¹ str. 8 d. nekvalifikuotina.

P. L. taip pat buvo kaltinamas įvykdęs pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d, tai yra tuo, kad 2015 m. gruodžio 3 d. apie 13 val. 30 m. Jūros g. 5, Tauragės m., pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo yra susijęs neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos apie tai nepranešęs policijai.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad P. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, kad P. L. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. P. L. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teisme teigė nesupratęs, jog atsitrenkė į L. J. automobilį, jį apgadino ir padarė žalos. Byloje nėra šią versiją paneigiančių įrodymų. Nustatyta, kad įvykis įvyko šviesiu paros metu. Liudytojas R. J., betarpiškai matęs eismo įvykį, patvirtino aplinkybę, kad P. L. galėjo nesuprasti apgadinęs automobilį, nes susidūrimo garsas nebuvo girdimas, automobilių kontaktas buvo nestiprus, po atsitrenkimo P. L. nebuvo išlipęs iš automobilio, o ramiai išvažiavo iš aikštelės. Nustatyta, kad automobilio N. L. buvo nežymiai apgadinta galinio bamperio dešinės pusės šoninė dalis, padarytas tik įbrėžimas, žalą atlygino draudimas, todėl nukentėjusioji jokių pretenzijų P. L. nereiškia. Pažymėtina ir aplinkybė, kad atsilaisvinus toje pačioje aikštelėje vietai, P. L. pastatė savo automobilį aikštelėje ir laukė sutuoktinės, kas įrodo, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Nustatyta, kad P. L. iš įvykio vietos išvažiavo ne siekdamas išvengti atsakomybės už turto apgadinimą, o tiesiog nesuprasdamas, kad savo veiksmais apgadino svetimą turtą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju P. L. elgesyje nenustatyta tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos teisena jo atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d., 1 p., 2 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu P. L., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, nesant P. L. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią N. B. Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 15053670483.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Bajorinienė