Utenos apylinkės teismo sprendimas

2012-05-08 · Civilinė byla Nr. 2-248-335/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
2-248-335/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
M. Z.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų
Nr. 2-248-335/ 2012 m.Proc.Nr.2-30-3-00169-2012-9(S)Proc.spr.kat.128.2.SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m. gegužės 8d. Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,dalyvaujant pareiškėjai M. Z. ir jo atst. adv. Stasiui Kavaliūnui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1949m. iki 1951m. ji slapstėsi nuo grėsusios tremties. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėvas A. S., gim. 1910 03 06, buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VRM kariuomenės karinio tribunolo 1949m. sausio 31d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 58str. nuteistas laisvės atėmimu 25 metams, konfiskuojant turtą ir kalėjo septynerius metus. Paleistas iš lagerio buvo 1955m. balandžio 13d. Kai jis 1948m. pabaigoje buvo suimtas ir išvežtas iš namų Simunčių k. Molėtų r., pareiškėja tebuvo keturių mėnesių amžiaus, o jos seseriai Valei buvo apie dvejus metus. Tuomet esą prasidėjo jos motinos S. S. (dabartiniu metu-S.) persekiojimas už jos sutuoktinio vykdytą veiklą prieš sovietinę valdžią, pasipriešinimą okupaciniam režimui ir pan. Taigi motina, tuometinių struktūrų raginama išduoti vyrą, jo išsižadėti, buvo visaip persekiojama, todėl baimindamasi dėl savo ir vaikų likimo turėjo palikti namus ir su abiem mažom dukrelėm, įskaitant ją pačią (pareiškėją), slapstytis nuo stribų, rusų saugumo, NKVD. Tai, kad apie trejus metus slapstėsi Andrašiūnų, Juršiškių, Kačergų kaimuose pas giminaičius ir pažįstamus, pareiškėjai žinoma iš motinos ir kitų asmenų pasakojimų.

Prašomo juridinio fakto nustatymas jai sukurtų teisines pasekmes-asmeninių teisių atsiradimą, istorinės tiesos atstatymą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pranešė, kad neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo, nes pareiškėja siekia įgyti nukentėjusio asmens-tremtinio statusą (b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Liudytoja S. S., gim. 1926m. parodė, kad tuo metu, pokaryje ištekėjusi už A. S., jų šeima gyveno Simunčių kaime, augino dvi dukreles. Kai mažajai dukrai-pareiškėjai tebuvo vos keli mėnesiai, A. S. buvo suimtas už pasipriešinimą okupacinei valdžiai ir išvežtas į Uteną, po to to nuteistas ilgiems metams, konfiskuotas šeimai priklausęs arklys, karvė, kitas turtas, jis kelerius metus buvo kalinamas Rusijoje. O dar iki jo suėmimo, jam slapstantis, persekiojama buvo ir ji, sutuoktinė, reikalaujant išduoti vyro buvimo vietą. Kadangi buvo akivaizdu, jog gresia ištrėmimas, ji bijodama dėl savęs ir vaikų, nuo 1949m. nebegalėjo gyventi savo namuose ir ėmė slapstytis pas gimines, pažįstamus, tad teko ir persirenginėti, nakvoti ir rugiuose, ir miškuose, t.y. gyventi netgi lauko sąlygomis. Tuo būdu trejus metus slapstėsi ne tik pati, bet kaip įmanydama slėpė savo abi dukras-Valę ir Marytę, kurios kūdikystėje ir vaikystėje matė daug vargo.

Liudytoja E. K., gim. 1932m. patvirtino, kad pareiškėjos motina su abiem mažomis dukromis iš tikrųjų ilgą laiką slapstėsi nuo grėsusios tremties, tame tarpe apie metus laiko ir jų namuose Suraižos kaime, nes tėvai suteikė joms prieglobstį ir viskuo dalinosi. Tik esą po Stalino mirties galutinai baigėsi slapstymasis.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 12 06 pažymėjimas Nr. 2R-161 patvirtina, kad A. S. buvo neteisėtai represuotas, nuteistas, kalinamas nuo 1948-11-05 iki 1955-04-13, bet pagal LR asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 str. reabilituotas ir jam atkurtos visos pilietinės teisės (po mirties). A. S. mirė 1970m. liepos 30d. (b.l. 8-9).

Pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5str. 2d. 3p. tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikiai (įvaikiai) ir sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nors Lietuvos Ypatingojo archyvo duomenimis Sinkevičių šeimos nariai, tarp jų ir M. S. (pareiškėja) nebuvo įrašyti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1945-1952m. iš Utenos askrities Inturkės v. Simunčių k. už Lietuvos ribų (b.l. 10), teismas, įvertinęs patikimus ir abejonių nekeliančius pareiškėjos ir liudytojų paaiškinimus, kuriuos atitinka kiti objektyvūs įrodymai-minėti dokumentai, sprendžia, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 444str., 2d. 9p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. (Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) 1949-1951m. laikotarpiu, trejus metus negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir buvo slapstoma nuo ištrėmimo iš Lietuvos.

Juridinis faktas nustatytas tremtinio statuso suteikimo tikslu.

Grąžinti M. Z. permokėtą žyminį mokestį-19,50Lt, sumokėtą 2012-02-27.

Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė