- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 1-491-288/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00089-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- K. Č., R. L., A. D., R. J., V. M., I. L.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Agnei Kuckalienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, gynėjams advokatams Ričardui Girdziušui, Juozui Šilanskui, Tomui Kaminskui, Raimundui Jurkai, Edgarui Jautakiui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, vedęs, du vaikai: 17 m., 15 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 235 str. 1 d.,
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, vedęs, trys vaikai: 24 m., 21 m., 13 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 235 str. 1 d.,
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, vedęs, du vaikai: 22 m., 27 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 235 str. 1 d.,
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, vedęs, keturi vaikai: 27 m., 24 m., 21 m., 13 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 235 str. 1 d.,
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, vedęs, du vaikai: 30 m., 34 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 235 str. 1 d.,
I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, išsituokusi, 19 m. sūnus, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal LR BK 235 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. Č. kaltinamas, kad veikdamas kartu su A. D., R. J., R. L., V. M., I. L. ir būdamas su jais iš anksto susitaręs sąmoningai neteisingai nurodyti žinomus faktus ir bylos aplinkybes, tai yra duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką V. K., būdamas liudytoju davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 2009 m. gruodžio 18 d., nuo 10.10 val. iki 10.18 val., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-0109-08, Kauno apygardos prokuratūroje, esančioje Kaune, Laisvės al. 32 – 403, taip pat 2010 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 12.00 val., apklausiamas liudytoju Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 8, toje pačioje baudžiamojoje byloje, davė parodymus apie tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 sistemingai perdavinėjo iš bendradarbių surinktus pinigus Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės poskyrio viršininkui V. K., tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais, dėl ko šio ir kitų liudytojų parodymų pagrindu V. K. buvo išteisintas iš pareikšto kaltinimo pagal LR BK 228 str. 2 d., tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, 2010 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusiuoju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė LR BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – piktnaudžiavo vadovo statusu ir jam suteiktais įgaliojimais, laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, neturėdamas apibrėžtų veiksmų (nežadėdamas atlikti konkrečius veiksmus), sistemingai, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, priėmė dovanas pinigais iš jam pavaldžių vyresniųjų poskyrio pareigūnų, ir jis (K. Č.) davė pinigus V. K. ne jo nurodytais tikslais, o kaip dovanas savo tiesioginiam vadovui: 2008-03-27 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-04-04 ne mažiau, kaip 50 litų, 2008-04-24 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-04-28 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-05-10 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-05-22 ne mažiau, kaip 100 litų, tai yra kaltinamas tęstine veika padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
Kaltinamasis R. L. kaltinamas tuo, jog veikdamas kartu su K. Č., A. D., R. J., V. M., I. L. ir būdamas su jais iš anksto susitaręs sąmoningai neteisingai nurodyti žinomus faktus ir bylos aplinkybes, tai yra duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką V. K., būdamas liudytoju davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 2009 m. gruodžio 18 d., nuo 10.20 val. iki 10.27 val., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-0109-08, Kauno apygardos prokuratūroje, esančioje Kaune, Laisvės al. 32 – 403, taip pat 2010 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 12.00 val., apklausiamas liudytoju Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 8 toje pačioje baudžiamojoje byloje, davė parodymus apie tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 sistemingai perdavinėjo iš bendradarbių surinktus pinigus Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės poskyrio viršininkui V. K., tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais, dėl ko šio ir kitų liudytojų parodymų pagrindu V. K. buvo išteisintas iš pareikšto kaltinimo pagal LR BK 228 str. 2 d., tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, 2010 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusiuoju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė LR BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – piktnaudžiavo vadovo statusu ir jam suteiktais įgaliojimais, laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2008-05-06 savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, neturėdamas apibrėžtų veiksmų (nežadėdamas atlikti konkrečius veiksmus), sistemingai, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, priėmė dovanas pinigais iš jam pavaldžių poskyrio pareigūnų, ir jis (R. L.) davė pinigus V. K. ne jo nurodytais tikslais, o kaip dovanas savo tiesioginiam vadovui: 2008-04-21 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-04-25 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-04-29 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-05-19 ne mažiau, kaip 100 litų, tai yra kaltinamas tęstine veika padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
Kaltinamasis A. D. kaltinamas tuo, jog veikdamas kartu su K. Č., V. M., R. J., R. L., I. L. ir būdamas su jais iš anksto susitaręs sąmoningai neteisingai nurodyti žinomus faktus ir bylos aplinkybes, tai yra duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką V. K., būdamas liudytoju davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 2009 m. gruodžio 16 d., nuo 9.49 val. iki 10.42 val., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-0109-08, Kauno apygardos prokuratūroje, esančioje Kaune, Laisvės al. 32 – 403, taip pat 2010 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 12.00 val., apklausiamas liudytoju Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 8, toje pačioje baudžiamojoje byloje, davė parodymus apie tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 sistemingai perdavinėjo iš bendradarbių surinktus pinigus Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės poskyrio viršininkui V. K., tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais, dėl ko šio ir kitų liudytojų parodymų pagrindu V. K. buvo išteisintas iš pareikšto kaltinimo pagal LR BK 228 str. 2 d., tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, 2010 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusiuoju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė LR BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – piktnaudžiavo vadovo statusu ir jam suteiktais įgaliojimais, laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, neturėdamas apibrėžtų veiksmų (nežadėdamas atlikti konkrečius veiksmus), sistemingai, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, priėmė dovanas pinigais iš jam pavaldžių poskyrio pareigūnų, ir jis (A. D.) davė pinigus V. K. ne jo nurodytais tikslais, o kaip dovanas savo tiesioginiam vadovui: 2008-04-04 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-05-06 ne mažiau, kaip 100 litų, 2008-05-22 ne mažiau, kaip 100 litų, tai yra kaltinamas tęstine veika padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
Kaltinamasis R. J. kaltinamas tuo, jog veikdamas kartu su K. Č., V. M., A. D., R. L., I. L. ir būdamas su jais iš anksto susitaręs sąmoningai neteisingai nurodyti žinomus faktus ir bylos aplinkybes, tai yra duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką V. K., būdamas liudytoju davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 2009 m. gruodžio 18 d., nuo 9.38 val. iki 10.05 val., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-0109-08, Kauno apygardos prokuratūroje, esančioje Kaune, Laisvės al. 32 – 403, taip pat 2010 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 12.00 val., apklausiamas liudytoju Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 8, toje pačioje baudžiamojoje byloje, davė parodymus apie tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 sistemingai perdavinėjo iš bendradarbių surinktus pinigus Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės poskyrio viršininkui V. K., tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais, dėl ko šio ir kitų liudytojų parodymų pagrindu V. K. buvo išteisintas iš pareikšto kaltinimo pagal LR BK 228 str. 2 d., tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, 2010 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusiuoju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė LR BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – piktnaudžiavo vadovo statusu ir jam suteiktais įgaliojimais, laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, neturėdamas apibrėžtų veiksmų (nežadėdamas atlikti konkrečius veiksmus), sistemingai, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, priėmė dovanas pinigais iš jam pavaldžių poskyrio vyresniųjų pareigūnų, ir jis (R. J.) 2008-04-10 davė 100 litų V. K. ne jo nurodytais tikslais, o kaip dovaną savo tiesioginiam vadovui, tai yra kaltinamas tęstine veika padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
Kaltinamasis V. M. kaltinamas tuo, jog veikdamas kartu su K. Č., A. D., R. J., R. L., I. L. ir būdamas su jais iš anksto susitaręs sąmoningai neteisingai nurodyti žinomus faktus ir bylos aplinkybes, tai yra duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką V. K., būdamas liudytoju davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 2009 m. gruodžio 18 d., nuo 10.30 val. iki 10.45 val., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-0109-08, Kauno apygardos prokuratūroje, esančioje Kaune, Laisvės al. 32 – 403, taip pat 2010 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 12.00 val., apklausiamas liudytoju Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 8, toje pačioje baudžiamojoje byloje, davė parodymus apie tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 sistemingai perdavinėjo iš bendradarbių surinktus pinigus Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės poskyrio viršininkui V. K., tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais, o 2008-04-01 pinigus padavė už perkalbėtą tarnybinio telefono sąskaitą, dėl ko šio ir kitų liudytojų parodymų pagrindu V. K. buvo išteisintas iš pareikšto kaltinimo pagal LR BK 228 str. 2 d., tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, 2010 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusiuoju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė LR BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – piktnaudžiavo vadovo statusu ir jam suteiktais įgaliojimais, laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, neturėdamas apibrėžtų veiksmų (nežadėdamas atlikti konkrečius veiksmus), sistemingai, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, priėmė dovanas pinigais iš jam pavaldžių poskyrio vyresniųjų pareigūnų, ir jis (V. M.) 2008-04-01 davė ne mažiau, kaip 50 litų V. K. ne jo nurodytais tikslais, o kaip dovaną savo tiesioginiam vadovui, tai yra kaltinamas tęstine veika padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
Kaltinamoji I. L. kaltinama tuo, jog veikdama kartu su K. Č., A. D., R. J., R. L., V. M. ir būdama su jais iš anksto susitarusi sąmoningai neteisingai nurodyti žinomus faktus ir bylos aplinkybes, tai yra duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką V. K., būdama liudytoja davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme:
būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., 2008 m. gruodžio 4 d., nuo 9.30 val. iki 10.00 val., apklausiama liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-0109-08 LR STT Kauno valdyboje, esančioje Kaune, Karaliau Mindaugo g. 37, taip pat 2009 m. gruodžio 18 d., nuo 8.00 val. iki 8.39 val., apklausiama liudytoju toje pačioje byloje Kauno apygardos prokuratūroje, esančioje Kaune, Laisvės al. 32 – 403, taip pat 2010 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 9.30 val. iki 12.00 val., apklausiama liudytoju Marijampolės rajono apylinkės teisme, esančiame Marijampolėje, Kauno g. 8, toje pačioje baudžiamojoje byloje, davė parodymus apie tai, kad dirbdama (duomenys neskelbtini), nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 sistemingai perdavinėjo iš bendradarbių surinktus pinigus Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės poskyrio viršininkui V. K., tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais, o 2008-04-22 pinigus padavė bendro naudojimo daiktų pirkimui arba gimtadieniui, dėl ko šios ir kitų liudytojų parodymų pagrindu V. K. buvo išteisintas iš pareikšto kaltinimo pagal LR BK 228 str. 2 d., tačiau išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, 2010 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusiuoju Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė LR BK 228 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – piktnaudžiavo vadovo statusu ir jam suteiktais įgaliojimais, laikotarpiu nuo 2008-03-27 iki 2008-05-22 savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), tarnybos metu, neturėdamas apibrėžtų veiksmų (nežadėdamas atlikti konkrečius veiksmus), sistemingai, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, priėmė dovanas pinigais iš jam pavaldžių poskyrio vyresniųjų pareigūnų, ir ji (I. L.) 2008-04-22 davė ne mažiau, kaip 100 litų V. K. ne jo nurodytais tikslais, o kaip dovaną savo tiesioginiam vadovui, tai yra kaltinama tęstine veika padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
Kaltinimas grindžiamas kaltinamųjų K. Č., R. L., A. D., R. J., V. M., I. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme /t. 1, b. l. 32, 44–54, 103, 104, 105-118/, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-22 išteisinamuoju nuosprendžiu V. K. atžvilgiu /t., 1, b. l. 69–77/ bei Kauno apygardos teismo 2010-12-23 apkaltinamuoju nuosprendžiu V. K. atžvilgiu /t. 1, b. l. 78-84/.
Kaltinamieji išteisintini, kadangi nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.
Nustatytos bylos faktinės aplinkybės.
Kaltinamasis K. Č. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini). V. K. buvo jų viršininkas. Perdavinėjo jam pinigus, bet ne jam asmeniškai, o darbo priemonėms, pasveikinimams, laidotuvėms. Penki kartai nustatyti, kad perdavė pinigus. Pirmą kartą buvo apklaustas STT, jam buvo pareikšti įtarimai dėl kyšio davimo. Tuomet davė tokius pat parodymus, kad pinigai buvo renkami buitinėm reikmėm. 2009-12-18 buvo apklaustas apygardos prokuratūroje. Tai buvo antrą kartą kai davė parodymus. Buvo apklaustas Marijampolės apylinkės teisme. Ten davė tokius pat parodymus, kad pinigai renkami buitinėm reikmėm. Pinigus rinko iš patrulių, dažniausiai perdavimai būdavo rytais. Įvairiomis sumomis ir 50 litų, ir 30 litų, ir 100 litų. Už tuos pinigus būdavo perkami daiktai, reikalingi tarnybai, plovimo įranga automobiliui arbatai gerti. Ar daiktai buvo apskaitomi negali pasakyti . STT tie patys penki epizodai jam buvo inkriminuoti, kad papirko V. K.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, paskui tyrimas buvo atnaujinta prokuroro nutarimu. Paskui vėl buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, vėliau tapo liudytoju. Ir antrą kartą davė tokius pat parodymus. Kai apklausinėjo kaip liudytoją išaiškino liudytojo teises, bet neišaiškino teisės atsisakyti duoti parodymus jei prieš save kalbės. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė teisingus parodymus apie pinigų perdavimo V. K. aplinkybes. Pinigus perdavė tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais.
Kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad buvo apklausiamas Kauno apygardos prokuratūroje, buvo įspėtas dėl atsakomybės, dėl melagingų parodymų, taip pat teisme davė parodymus, kad pinigus rinko iš bendradarbių ir perdavė V. K. tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais. Kiekvieno atskirai atvejo negali konkretizuoti kam buvo duodami pinigai. V. K. tiesioginis jų viršininkas. Pats dirbo (duomenys neskelbtini). Įvairiomis sumomis būdavo perduodami pinigai. Rinko pinigus iš patrulių. Pinigai buvo perduodami, nebuvo jokio pinigų perdavimo slaptumo. Už pinigus būdavo įgyjami daiktai bei naudojami poreikiams. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Vėliau vėl buvo apklausiamas kaip liudytojas. Jam pareigūnai nepaaiškino teisės atsisakyti duoti parodymus, jei apkalbėtų save.
Kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). V. K. - tiesioginis jo viršininkas. Tris kartus perdavė jam pinigus 2008 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Pinigai skirti laidotuvėms, šventėms. , gimtadieniams. Dabar nepamena konkrečiai kam skirti buvo pinigai. Duodamas apie tai parodymus buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą , pasirašė. Nemelavo, tai sakydamas sau naudos nesiekė, sakė tiesą, visada sako tiesą. Kas liečia pinigų perdavimo slaptumą, tai pas juos dažnai lankosi daug pašalinių žmonių, neskaičiuosi gi pinigus viešai prie žmonių. Ar V. K. pinigus apskaitydavo, - jis nežino. Pats niekur nepasirašinėdavo, kad duoda pinigus. Didesnėms šventėms daugiau ir pinigų reikėdavo. Nesitarė jie meluoti, kad viršininkas išvengtų atsakomybės. Teismas neakcentavo, kad jie melavo. Įtariamuoju du, tris kartus buvo apklaustas. STT buvo apklaustas. Buvo pareikšti įtarimai, buvo įtariamuoju, buvo liudytoju. Paskui įtarimus prokuratūra panaikino, vėliau vėl atnaujino ir vėl panaikino. Neaiškino jam teisės, kad gali neduoti parodymų prieš save.
Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo apklaustas STT kaip įtariamasis, kad davė V. K. kyšį, dėl vieno epizodo. Matomai perdavė pinigus. Tada pirko šepetį automobiliui plauti. Antrą kartą davė parodymus apie tai prokuratūroje po bylos atnaujinimo kaip liudytojas. Buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235str. Davė tokius parodymus, kad rinkdavo pinigus arba sveikinimams, arba kažkam nusipirkti, o ne asmeniškai V. K.. Mano, kad nieko blogo nepadarė. Sakė taip, kaip buvo. Teko jam pirkti šepetį. Paskui surinko ir atidavė pinigus. Pirmą kartą jam įtarimai buvo pareikšti STT, paskui kaltinimai panaikinti. Tuomet kaip liudytojas buvo apklausiamas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pranešime parašyta, kad nėra pakankamai įrodymų. Jam nebuvo išaiškinta kuo skiriasi nutraukimas ikiteisminio tyrimo kai nėra pakankamai įrodymų ir kai nėra nusikaltimo požymių. Kai buvo apklausiamas kaip liudytojas, aplinkybės nesiskyrė, buvo tokos pat, kaip apklausiant jį įtariamuoju. Apklausiant kaip liudytoją aplinkybės nesiskyrė. Perduodavo pinigus V. K., matydavo kaip jie būdavo panaudoti.
Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nekaltas. Pirmą kartą davė parodymus 2007 m. kai STT buvo apklausiamas. Vieną kartą pinigus perdavė. Nesitarė kalbėti su kolegomis, kad perduos kaip dovanas. Jie patys matė tas reikmes. Tie visi daiktai buvo, kol nebuvo nurodymo jų likviduoti. Balandžio 5 d. buvo Kasperavičiaus gimtadienis, patruliavo, buvo tikras, kad pinigai perduoti tam gimtadieniui. Pirmą kartą parodymus davė STT. Buvo apklausiamas įtariamuoju. Antrą kartą parodymus davė prokuratūroje, buvo įspėtas dėl melagingų parodymų. Jo parodymai niekados nesiskyrė Marijampolės teisme davė tuos pačius parodymus. Nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Daiktai buvo pirkti ir yra. 22 pareigūnai pasirašė, kad inventorizuoti daiktus, kadangi pagal Vyriausybės nutarimą daiktai, kurie įstaigai nepriklauso, jiems turi būti atskiras apyrašas. Kai buvo jie apkaltinti, tuomet parašė prašymą inventorizuoti daiktus. Už įstaigos pinigus buvo daiktai pirkti. Kai davė pinigus, niekur nepasirašė kad pinigus V. K. perdavė tikslu pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais. Kauno teritorinė muitinė jokių daiktų už savo pinigus nepirko. Visi daiktai pirkti už jų asmeninius pinigus.
Kaltinamoji I. L. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad pinigus V. K. perdavė kaip skolą. Skirtingai negu kolegos, ji iš patrulių pinigų nerinko. Savo pinigus perdavė V. K.. Būdavo taip, kad patruliai vienas už kitą uždėdavo. Tai galėjo būti pinigai bet kam gimtadieniams, laidotuvėms. Neprisiminė. Bet dabar prisiminė, kad galėjo taip būti, kad atidavė skolą. Ne po darbo, o ryte atėjusi į darbą, 9 val. ji atidavė skolą V. K.. Kartą ji užmiršo atsinešti vaistus, kuriuos nuolat vartoja. Todėl skolinosi iš viršininko pinigų vaistų pirkimui. Pirmą kartą buvo apklausta STT. Tada buvo apklausta kaip įtariamoji. Prokuratūroje buvo apklausinėjama, buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės, teisiamajame posėdyje buvo apklausta, buvo įspėta. Sakė, kad sakys tiesą, tiesą ir sakė. Susipažinus su nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis, pastebėjo, kad nuosprendžio 10 lape nurodyta, kad kaltę grindžia darbo grafikai, kad dirbo inspektoriai ir pinigai V. K. buvo mokami po pamainos. Nori pastebėti, kad ji V. K. pinigus perdavė ryte. Ir ne kaip dovaną jam padavė. Mananti, kad dėl jos atvejo teismas neįsigilino, kad ji ne po darbo pamainos pinigus perdavė. Ji nemelavo, davė teisingus parodymus. Tik vieną kartą ji buvo užfiksuota. Balandžio 22 d. ryte atėjusi į darbą ji perdavė V. K. pinigus, skolą grąžino. Ne slaptai perdavė. Apklausiant jai nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus, jei tai susiję su jos ne va padaryta nusikalstama veika.
Liudytojas A. R. parodė, kad 20011 kovo mėnesio pabaigoje. Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus mobiliosios grupės pareigūnai kreipėsi dėl trumpalaikio turto sąrašo sudarymo ir patvirtinimo. Kadangi bet kokių daiktų pašalinių negali būti muitinės darbo vietoje, buvo informuoti atitinkami pareigūnai, kad prakontroliuotų ir imtųsi tam tikrų priemonių, kad tų daiktų ir ateityje nebūtų. Trumpalaikio turto aprašų nedarė, nes daiktų nebuvo. Nebuvo jokių pašalinių daiktų. Arbatinukų nedraudžiam turėti. Dėl muitinės lėšų ar jų užtenka tai kiek duodavo tiek užtekdavo. Kita vertus kiek duos tiek neužteks, kadangi daug ko gali reikėti.
Liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, anksčiau jų santykiai buvo darbiniai, jis buvo jų viršininkas, santykiai draugiški, jokių konfliktų nebuvo. Kai jis buvo nuteistas kaltinamieji liudijo jo baudžiamojoje byloje. Ką jie konkrečiai sakė, negali dabar prisiminti, bet jie sakė tiesą. Jie pinigus rinkdavo sveikinti kolegas, gimtadienių proga, papildomų materialinių vertybių įsigijimui. Perduodavo jam surinktus pinigus. Tokia buvo struktūra, kad jis vienas matydavo visas pamainas. Kitos pamainos tarpusavyje nesimatydavo. Jis buvo kaip jungiantis asmuo. Būdavo, kad ir skolindavo pinigus jei jų turėdavo ir reikėdavo kam paskolinti. Ne vieną kartą buvo kad kreiptųsi su tokiu prašymu. I. L. kreipėsi su prašymu paskolinti. Jis skolino jai pinigus. Negali dabar prisiminti kiek ji skolinosi. Tik pamena vaistams skolinosi. Skolą ji jam atidavė. Su sveikata turėjo problemų. Už surinktus pinigus buvo pirkti šildytuvai žiemai, ventiliatoriai, plovimo įranga, padėvėti televizoriai. Patrulių pagrindinis darbas postuose. Ten buvo skirtos patalpos, ten ir naudojami buvo šie pirkti daiktai. Pirko ir virdulius, kad būtų darbo vietose. Jam dirbant daiktai niekados nebuvo inventorizuoti. Materialiai atsakingi asmenys pas juos buvo jis, M., J. ir kiti. Pas juos inventorizacijas atlikdavo pagal Buhalterinius apyrašus, ne pagal faktą. Kelionės lapai renkami būdavo pas juos, pildydavo patys patruliai, o jis priduodavo ūkio skyriui. Administracija niekados jokių priemonių jiems nepirkdavo. Dabar jau visi aiškina, kad kam pirko, treikėjo paraišką rašyti, būtų išskyrę. Pavyzdys; automobilius patys plauna, administracija tik žarną nupirko, o visas plovimo priemones pirkosi patys. Pinigus rinkdavo pagal poreikį, nebuvo jokios tvarkos. Kai būdavo kokia proga, gimtadienis ar laidotuvės, tada ir rinkdavo. Nebuvo nustatyta tarkos po kiek rinkti priklausomai kokia proga ar ką norėjo pirkti. Su pareigūnais jis ryte susitikdavo. Jo darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val. Patruliai dirbdavo nuo 9 iki 9 val.
Liudytoja G. M. parodė, kad Kauno teritorinėje muitinėje pagal gautą pareigūnų raštišką prašymą buvo atliktas patikrinimas įteisinti asmenines priemones. Buvo sudaryta komisija. Ji tuo metu sirgo. Pirmininkas jos paprašė kaip specialistės pateikti išvadą, ką ji ir padarė. Pati komisijoje nebuvo, bet mano, kad 21 pareigūno parašas patvirtina, kad tai jų pirktas turtas. Tikėtina, kad formaliai galėjo atlikti inventorizaciją. Kai kompiuterizuota apskaita nuo 2010 metų, nuo tada yra žurnalai, kelionės lapuose nurodomi visi maršrutai. Negali pasakyti, bet turi būti reiškiamos paraiškos ūkio skyriui. Kiek jai žinoma tai buvo V. K. paraiškos ir žodinės, reikėdavo ir puodukų, arbatinukų, įrankių muitiniam tikrinimui. Jie ko gero savo lėšomis viską pirko. Muitinės sunki materialinė padėtus buvo. Rinkdavo pinigus ir kolegų sveikinimams, jubiliejams, ir laidotuvėms. Pačiai teko rinkti.
Liudytojas R. B. parodė, kad jis buvo atsakingas už inventorizavimą, buvo komisijos narys. Buvo gautas pareigūnų prašymas inventorizuoti priemones. Buvo sudaryta komisija. Komisija atliko jai paskirtą darbą. Inventorizavo viską. Tai jų įstaigos turtas. Nebuvo jokių svetimų priemonių nustatyta ir nebuvo tokių kalbų, kad kas sakytų, kad darbuotojų turtas. Inventorizacijos metu buvo tikrinama ir pagal faktą , ir pagal dokumentus. Jis buvo komisijos pirmininkas. Jam važiuoti į vietas nereikėjo. Buvo gauti visų komisijos narių paaiškinimai.
Liudytojas M. G. parodė, kad jis dirba Lazdijų ir Kalvarijos postuose. Buvęs patalpose. Ten yra virdulys, buvo televizorius, radijas skaičiavimo mašinėlė, šaldytuvas. Iš kiekvienos pamainos muitininkai atsiveždavo daiktus. Kam jie priklausė - nežino. Inventorinių numerių nebuvo.
Liudytojas A. K. parodė, kad dirbo pasieniečiu Lazdijų kaime. Kaltinamieji dirbo muitininkais. Į patalpas pas juos užeidavo pasišildyti. Patalpose buvo arbatinukas, televizorius, mikrobanginė, šildytuvai, sofa, kėdės. Iš kur gauti tie daiktai jis nesidomėjo. Jie tai pat sau daiktus pirkdavosi tokius, kaip prožektorius. Inventorinių numerių ant tų daiktų nebuvo. Jis visą tą „košę“ žino. Valdžia tikrai nepirko.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamieji K. Č., A. D., R. J., R. L., V. M. buvo apklausiami liudytojais baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-109-08, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl LR BK 228 str. 2 d. dėl V. K. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Vykstant ikiteisminiam tyrimui ir 2011-04-28 nagrinėjant bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme kaltinamieji K. Č., A. D., R. J., R. L., V. M., I. L. liudytojų apklausos metu, ir Kauno apygardos teismo 2010-12-23 teisiamajame posėdyje apklausiami kaip liudytojai parodė, kad perdavinėjo iš bendradarbių surinktus pinigus Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyriaus mobilios grupės poskyrio viršininkui V. K., tačiau ne asmeniškai jam, siekiant jo, kaip vadovo nuolankumo, o tikslu pirkti dovanas ir pasveikinti bendradarbius asmeninių švenčių progomis, pirkti bendro naudojimo daiktus, paremti bendradarbius nelaimių atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-29 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011 yra išaiškinęs, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų yra aišku, kad tuo metu kaltinamieji, išaiškinus jiems liudytojo pareigas ir atsakomybę, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-109-08 ir nagrinėjant šią bylą teisme buvo apklausiami kaip liudytojai, jų atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji teisena pagal LR BK 227 str. 3 d. Nesurinkus pakankamai duomenų 2008-12-18 tyrimas nutrauktas /t. 1., b. l. 8-15/. 2009-02-19 ikiteisminis tyrimas vėl atnaujintas /t. 1, b. l. 22/. 2009-12-14 tyrimas vėl nutraukiamas su formuluote „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo“ /t. 1, b. l. 25-26/.
LR BPK 80 str. 1 d. numatyta, kad negali būti apklaustas asmuo kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus.
Baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą nustatyta BK 235 str. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindinti.
Kaltinamieji apklausų metu turėjo pagrindą manyti, kad jų klausiama apie jų pačių galimai padarytus nusikaltimus. Duodami parodymus kaltinamieji siekė išvengti atsakomybės. Todėl šia prasme jų, kaip liudytojų, statusas nebuvo neutralus.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimo versti duoti parodymus prieš save principas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvienam asmeniui teisės į teisingą procesą garantija. Verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas yra pažeidžiamas.
Pagal BPK 80str. 1 d. 1 p., 82 str. 3 d., įtvirtinančius šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį.
LR BPK 80 str. 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje baudžiamojo pobūdžio byloje.
Nors kaltinamajai I. L. ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl nusikalstamos veikos pareikšti nebuvo, formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma /žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-19 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009/. Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis / žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183/2009/. Ar liudytojui užduodami klausimai gali būti vertinami kaip vertimas duoti parodymus prieš save, nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes. Kaltinamoji I. L. buvo apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apie aplinkybes, kurių pagrindu galimi pareikšti įtarimai pagal LR BK 227 str. 3 d. Kitų kaltinamųjų atžvilgiu tai padaryta. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes, konkrečiu atveju kam buvo panaudoti pinigai duoti V. K.. Šios aplinkybės patvirtina, kad I. L. parodymų davimo metu buvo iškilusi grėsmė būti patrauktai baudžiamojon atsakomybėn.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apklausiant I. L. kaltinime nurodytu metu /ikiteisminio tyrimo metu ir teisme/ apklausos metu buvo kilusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija, t. y. egzistavo BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas, draudžiantis ją apklausti kaip liudytoją. Šio BPK straipsnio pažeidimas lemia nepagrįstą kaltinimą pagal LR BK 235 str. 1 d.
Be to, byloje nustatyta, kad I. L. skirtingai, negu visi kiti kaltinamieji, užfiksuota perduodant pinigus ne po pamainos darbo, bet prieš pamainą, ką patvirtina byloje esantis balandžio mėnesio grafikas. Kaltinamoji nurodo, jog tą dieną ji grąžino 100 litų skolą V. K. Kaltinamosios I. L. versija, jog pinigus ji buvo pasiskolinusi vaistų pirkimui nepaneigta. Tą tvirtina ir liudytojas V. K. bei pateikti byloje išrašas iš ligos istorijos apie išrašytus vaistus.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamųjų teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save buvo varžoma, todėl jie pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymo davimo išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių /LR BPK 303 str. 5 d. 1 p./.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304, 305, 307, 308, 309 str.,
nusprend ž i a:
K. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių /LR BPK 303 str. 5 d. 1 p./.
R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių /LR BPK 303 str. 5 d. 1p./.
A. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių/LR BPK 303 str. 5 d. 1 p./.
R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių /LR BPK 303 str. 5 d. 1 p./.
V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių /LR BPK 303 str. 5 d. 1 p./.
I. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių /LR BPK 303 str. 5 d. 1p./.
Nuosprendžiu įsiteisėjus panaikinti kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.